Doc. Odilija Rudzevičienė: „Alergija nėra tik menkas negalavimas“

Evelina Machova
2014-10-06
„Mano mama ir teta gydytojos, todėl nuo vaikystės dažnai girdėdavau apie džiaugsmą, kurį patiria medikai, išgydę ligonį. Svajojau užaugusi tapti vaikų gydytoja. Besimokydama pirmuosiuose kursuose susidomėjau vaikų alergologija. Norėjau būti tuo savotišku detektyvu, kai ieškoma alergijos kaltininko, kurį nustatyti ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, - sako Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovė doc. dr. Odilija Rudzevičienė.
Doc. Odilija Rudzevičienė: „Alergija nėra tik menkas negalavimas“
„Deja, tiek Europoje, tiek Lietuvoje dar labai mažai gyventojų žino, kad sunkios alerginės reakcijos gali baigtis mirtimi. Trūksta žinių apie alergiją maistui tiek medikams, tiek visuomenei“, - sako doc. Odilija Rudzevičienė.

- Peržvelgus internetinius mamų forumus susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kyla vaikų alergijos maistui epidemija. Ar situacija išties tokia rimta?
Prieš septynerius metus Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad išsivysčiusiose šalyse alergija tapo pagrindine vaikų epidemine liga. Pirmoji jos banga kilo prieš 30-40 metų, kai padidėjo sergamumas alerginiu rinitu bei bronchų astma. Paskutiniuosius 10-15 metų daugėja alergiškų maistui žmonių - tai antroji epidemijos banga. Vis dažniau alergija maistui diagnozuojama vaikams ir jaunuoliams, ypač padaugėjo gyvybei gresiančių vaikų alerginių reakcijų. Europoje alergija maistui – pagrindinė 0–14 metų amžiaus vaikų anafilaksijos priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, maisto alergenai sukelia apie 35–57 proc. anafilaksinių reakcijų vaikams. Nepriklausomai nuo amžiaus, maistas sukelia 25 proc. mirčių nuo ūminių anafilaksinių reakcijų. Deja, tiek Europoje, tiek Lietuvoje dar labai mažai gyventojų žino, kad sunkios alerginės reakcijos gali baigtis mirtimi. Trūksta žinių apie alergiją maistui tiek medikams, tiek visuomenei.
 
- Gal yra tam tikri rizikos veiksniai, kurių vertėtų vengti?
- Daugelis tyrimų parodė, kad stiprus maisto alergijos susiformavimo rizikos veiksnys yra kitos šios srities ligos arba įsijautrinimas alergenams šeimoje. Viename tyrime nustatyta, kad alergija maistui susiformavo 25 proc. vaikų iki septynerių metų amžiaus, kurių tėvai sirgo alerginėmis ligomis.
„EuroPrevall“ Lietuvos naujagimių kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad vaikams, kurių mamos buvo alergiškos namų dulkių erkėms ir gyvūnams, reikšmingai dažniau buvo nustatytas įsijautrinimas maistui. Gimimas Cezario pjūvio operacijos metu buvo įsijautrinimo maistui rizikos veiksnys. Rūkymas nėštumo metu taip pat susijęs su alergija maistui.

 
- Kokios gydymo galimybės suteikiamos mažiesiems pacientams jūsų vadovaujame centre?
Visos, kokių tik reikia. Taip pat skiriame alergenų specifinę imunoterapiją – tai gydymas priežastiniu alergenu tolydžiai didėjančiomis dozėmis. Jis veiksmingai padeda sergantiems rinitu bei bronchų astma, kurių priežastiniai alergenai yra inhaliaciniai varpinių žolių, medžių žiedadulkių, namų dulkių erkių baltymai. Planuojame netolimoje ateityje pradėti taikyti imunoterapiją su maisto alergenais tiems vaikams, kurie alergijos maistui „neišaugo“.
Šiuo metu baigiamas įrengti Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaras. Mes pirmieji vaikams pradėsime teikti numatytas dienos stacionaro paslaugas.
 
- Vis dėlto ne mitas, kad dalį alergijų galima tiesiog „išaugti“?
Galima sakyti, taip. Dauguma vaikų „išauga“ alergiją maistui, bet būtina periodiškai kartoti provokacinius oralinius mėginius, kad būtų užkirstas kelias nereikalingoms ilgalaikėms eliminacinėms dietoms.
Bet tai nereiškia, kad alergijos yra menkas sveikatos negalavimas. Ši liga tiek vaikui, tiek jo šeimai labai pablogina gyvenimo kokybę. Tarkim, sergant atopiniu dermatitu, kai nuolat kankina niežulys, vaikas negali išsimiegoti. Dėl to kenčia ir tėvai. Arba esant maisto alergijai, keičiasi šeimos mitybos įpročiai, sukeliamas stresas, baiminamasi valgyti ne namie. O jeigu yra buvusios arba gresia anafilaksinės reakcijos, tai dar daugiau sustiprina nuolatinį stresą.
 
- Kokių yra vaikų alergijos diagnostikos naujovių? Ar turime pakankamai priemonių šiai ligai nustatyti?
Naujausia maisto alergijos laboratorinė diagnostika - tai specifinių IgE antikūnų prieš individualaus alergeno baltymo komponentus nustatymas kraujo serume (molekulinė diagnostika), kuri atliekama ir mūsų ligoninės laboratorijoje. Provokaciniai oraliniai mėginiai patvirtina arba paneigia alergiją maistui. Jie turi būti atliekami tik specializuotuose skyriuose, arti intensyvios terapijos skyriaus. Abipusiškai slaptas placebo kontroliuojamas provokacinis oralinis mėginys – auksinis mokslinių tyrimų standartas, taip pat tiriant lėtojo tipo reakcijas ar nespecifinius simptomus. Tokie mėginiai atliekami tik aukščiausią kvalifikaciją atitinkančiuose Europos alergologiniuose centruose, įskaitant ir mūsų centrą. Turime sukaupę didelę patirtį.
Bendradarbiaujame su užsienio kolegomis, tobuliname žinias, aktyviai dalyvaujame studentų, rezidentų mokyme. Organizuojame konferencijas „Vaikų alergologijos naujienos“, į visas jas kviečiami žymūs užsienio lektoriai. Šį spalį bus jau penktoji konferencija, skirta aktualiausiems maisto alergijos klausimams.

 
Įvardinkite tas problemas, su kuriomis susiduriate klinikinėje praktikoje ir į kurias iki šiol buvo kreipiamas nepakankamas dėmesys.
Vaistų sukelto padidėjusio jautrumo reakcijos yra viena svarbesnių problemų, su kuria susiduriama klinikinėje praktikoje. Jos reikalauja išsamaus tyrimo specializuotuose sveikatos priežiūros centruose. Padidėjusio jautrumo reakcijos į vaistus menkai ar nepakankamai tiriamos. Klaidingai nustačius diagnozę arba nepakankamai įvertinus alergiją vaistams, skiriami mažiau veiksmingi ar brangesni alternatyvūs vaistai. Mūsų centre mes pirmieji Lietuvoje pradėjome atlikti išsamius vaikų alergijos vaistams diagnostinius tyrimus.
 
– Lėšų finansavimo stygius šiandien eskaluojamas dažnai. Neklausiu, ar finansavimas alergologijai pakankamas. Sakykite, ar sveikatos politikai šiai sričiai skiria pakankamai dėmesio?
- Pradėkime nuo gerų dalykų. Tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Motinos ir vaiko sveikatos valdyba, parodo skiriamą prioritetinį dėmesį vaikų sveikatai. Sveikatos netolygumų mažinimo 2014–2023 metų veiksmų plane numatytos tam tikros priemonės, kad būtų pagerintas sveikatos priežiūros prieinamumas ir kokybė vaikams, alergiškiems maistui ir vaistams. Pavyzdžiui, anafilaksijos registracijos sukūrimas, alergiško vaiko paso parengimas, tėvų bei sveikatos priežiūros specialistų mokymas.

Tačiau yra dalykų, kurių nuolat siekiame. Kalbant apie alerginių ligų gydymą, mūsų ligoniai negali džiaugtis tomis gydymo galimybėmis, kurios yra prieinamos daugelyje Europos valstybių. Pavyzdžiui, šių metų Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos anafilaksijos gydymo rekomendacijose nurodoma, kad adrenalinas yra pirmos eilės vaistas anafilaksijai gydyti. Pagaliau Lietuvoje registruoti adrenalino autoinjektoriai, kurie gali išgelbėti žmogaus gyvybę, formuojantis grėsmingai anafilaksinei reakcijai. Deja, jie yra brangūs. Ligoniams, kuriems autoinjektoriai labai reikalingi, jie turėtų būti kompensuojami. Taip pat ne vienerius metus alergologai siekia, kad būtų visiškai arba bent iš dalies kompensuojama alergenų specifinė imunoterapija – pagrindinis alerginių ligų gydymas, kuris veiksmingai padeda asmenims, sergantiems alerginiu rinitu bei bronchų astma. Ji taip pat efektyvi gydant kai kurių plėviasparnių nuodų alergenais.
Centre galime įdiegti visas šiuolaikines diagnostikos naujoves, taikyti naujausius gydymo metodus, bet mums trūksta patalpų, todėl labai laukiame naujo Vaikų ligoninės korpuso.
 
Dosjė
1990 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.
Nuo 1993 m. VU Medicinos fakulteto dėstytoja, nuo 2007 m. – docentė.
2003 m. įgijo daktaro mokslo laipsnį
2006 m. suteiktas Europos vaikų alergologo diplomas.
2006-2010 m. - tyrėja Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos projekte maisto alergijos srityje „Europrevall“, 2011 m. - Nacionalinės „Lėtinių neinfekcinių ligų programos“ alergologijos projekte ALERGEMOL, 2012-2014 m. - Lietuvos nacionalinės Neinfekcinių ligų programos alergologijos projekte “ALRIGEN”.
2009-2010 ir 2011-2013 m. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos Pediatrinės sekcijos valdybos narė
Nuo 2010 m. Europos medicinos agentūros ekspertė alergologijos srityje.
Vyras Aldas - inžinierius, augina dvi dukras – Gražiną ir Silviją.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris