Doc. Jūratė Kasnauskienė: „Ateityje, tikėtina, kiekvienas naujagimis turės DNR pasą“

Liana Binkauskienė
2018-03-07
Doc. Jūratė Kasnauskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriaus įkūrėja ir vadovė, žmogaus DNR, kaip ir daugelis jos kolegų, lygina su knyga. Ir nors gydytojai genetikai žino beveik visas jos raides, sugeba perskaityti daug žodžių ir dėlioja sakinius, tačiau prisipažįsta, kad tikrai dar ne viską supranta toje raidžių sekoje, ypač jų tarpusavio sąveikoje. Taigi, nepaisant ženklių genetikų laimėjimų, šioje srityje dar tikrai yra ką veikti.
Doc. Jūratė Kasnauskienė: „Ateityje, tikėtina, kiekvienas naujagimis turės DNR pasą“
„Ateityje, tikėtina, visai netolimoje, kiekvienas naujagimis turės savo DNR pasą (kartu su gimimo liudijimu), o mes, genetikai, kartu su kitais specialistais, visų pirma šeimos gydytojais, jį skaitysime kaip medicininę kortelę, kad galėtume padėti savo pacientams“, - sako doc. Jūratė Kasnauskienė.

 - Lietuvių mokslininkai pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Kaip atrodo lietuviškoji genetika tarptautinėje erdvėje?
- Apima profesinis pasididžiavimas, kai CRISPS metodas naudojamas daugelyje žymių genomo tyrimo centrų, o Žmogaus genetikos konferencijose Europoje bei JAV gausu pranešimų, publikacijų „karpančių“ ir „taisančių“ genetines pažaidas, taip pat, kai stambiausios kompanijos kuria reagentų rinkinius CRISPS tyrimams. Mūsų jaunimo dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, jų laimėjimai įkvepia ne vieną jauną žmogų rinktis genetinių tyrimų kelią. Lietuvių populiaciniai, medicininės genetikos tyrimai publikuojami tarptautinėje mokslo spaudoje. Akivaizdu, kad visai gerai „įsiterpiame“ į tarptautinę mokslo erdvę.
Aišku, reikėtų geresnio finansavimo, o idėjų ir įkvėpimo mūsų genetikams nestinga.
 
Ar galima išvengti neišvengiamo? Nes dabartinė genetikos mokslo pažanga juda ta linkme, jog galima nuspėti ligas, koreguoti aplinkos veiksnius, kurie turi įtakos ligai, siekiama redaguoti  DNR...
Dar nelabai tvirtai ir drąsiai atsakyčiau – taip, galima išvengti. Tačiau kiekvienu atveju būtų kalbama apie personalizuotą, ar dar tiksliau, precizinę mediciną. Kol kas organizme DNR tiesiogiai neredaguojame, tačiau genų terapija taikoma: veikiant genų nuorašo produktus (RNR, baltymus) taisomos genetinės pažaidos paveldimų ligų gydymui, tokių kaip Diušeno raumenų distrofijos, tam tikrų mutacijų cistinės fibrozės, spinalinės raumenų atrofijos ir kitų ligų.

 
Taip pat onkologinių susirgimų – tiek paveldimo polinkio sirgti onkologine liga, tiek jau sergantiems naudojant taikinių terapiją, nustačius konkrečias mutacijas piktybinių ląstelių DNR – tai mūsų kasdienis darbas. Svarbu žinoti, kad dauguma ligų – daugiaveiksnės, t.y. nulemtos genetinių pakitimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Nustatę padidėjusią riziką, genų pakeisti kol kas negalime, tačiau galime veikti aplinkos veiksnius: mitybą, fizinį aktyvumą, streso lygį ir kt.
 
Kuo jus patraukė genetika? Vis dėlto tuomet, kai baigėte medicinos studijas ar apgynėte disertaciją, ši sritis nebuvo paklausi.
- Tikriausiai genetika pasirinko mane. Už tai esu dėkinga  Vilniaus universiteto profesorei Zitai Aušrelei Kučinskienei – tai ji man pasiūlė tęsti rezidentūros studijas laboratorinėje diagnostikoje ir pastūmėjo pasirinkti genetikės specialybę, ji – mano Mokytoja, kuriai nešiau gėles Mokytojų dienos proga. Patikėkit, ir prieš dvidešimt metų genetika buvo populiari. Gydytoja genetike, mokslininke ir pedagoge, tapau prof. Vaidučio Kučinsko vadovaujamame Medicininiame genetikos centre Santaros klinikose.
Prieš trejus metus grįžau į Klaipėdą, į gimtąjį miestą. Įkurti molekulinės diagnostikos skyrių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje man patikėjo ligoninės vadovas prof. Vinsas Janušonis. Tikiuosi, kad nenuviliu vadovų, kolegų ir pacientų.
 
Su kuo galėtumėte palyginti DNR? Štai profesorius Virginijus Šikšnys lygina su gyvenimo knyga…
- DNR su knyga lygina daugelis genetikų. Aš net pacientams kasdieniame darbe, aiškindama planuojamą tyrimą, naudoju palyginimą su knyga. Jau žinome beveik visas raides šioje knygoje, sugebame perskaityti daug žodžių, dėliojame sakinius. Bet tikrai dar ne viską nesuprantame toje raidžių sekoje, ypač jų tarpusavio sąveikoje. Taigi, dar turime ką veikti.
 
Šiandien fundamentiniai ir taikomieji genetikos, molekulinės biologijos ir biotechnologijos tyrimai yra viena sparčiausiai plėtojamų mokslo sričių. Ką šiandien genetikai gali ir ko dar negali?
- Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad per pastarąjį dešimtmetį genetikos srityje tiek daug atrasta. Diagnostinių galimybių spektras išsiplėtė ženkliai. Kartu atsiranda ir naujos gydymo galimybės: genų terapijos, taikinių terapijos, nauji aklumo, kurtumo gydymo būdai. Ko gero, nė viena medicinos srities specialistai negali pasigirti tokia naujų atradimų gausa, kaip mes, genetikai.  Nuoširdžiai tikiuosi, kad atlikti tai, ko dar nesugebame, trukdo tik nežinojimas, kaip tai padaryti, tačiau jis yra laikinas. Tai ir profesinis iššūkis, ir galimybės visiems – tiek gydytojams, tiek pacientams.
 

Kokia bus ateities genetikos medicina? Ką ji mums galės suteikti, pasiūlyti, nuo ko apsaugoti? 
- Nuo paveldimų ligų neapsisaugosime. Tai - evoliucijos pasekmė. DNR kinta: pokyčiai gali būti žalingi – tai ligos ar polinkis sirgti, ir naudingi – tai evoliucinė atranka, lemianti geresnį prisitaikymą prie aplinkos.
Ateities genetika... Hmm, įdomu ir man. Tikiuosi kažkiek sudalyvauti. Tačiau genomo tyrimai jau dabar atsako į daugelį klausimų. Svarbiausia, teisingai formuluoti tuos klausimus, tada gausime ir informatyvius atsakymus.
 
Jau pirmakursiams medicinos studentams sakau, kad genetika – pati įdomiausia medicinos sritis. Ir mano subjektyvumas čia minimalus –  kokios specialybės gydytojais jie betaps, genetika visada bus neatsiejama.
Ateityje, tikėtina, visai netolimoje, kiekvienas naujagimis turės DNR pasą (kartu su gimimo liudijimu), o mes, genetikai, kartu su kitais specialistais, visų pirma šeimos gydytojais, jį skaitysime kaip medicininę kortelę, kad galėtume padėti pacientams.


 
Dosjė
1996 m.  baigė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetą, suteikta gydytojos kvalifikacija.
1999 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) laboratorinės medicinos rezidentūrą, suteikta laboratorijos gydytojos kvalifikacija
2004 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) klinikinės genetikos rezidentūrą, suteikta gydytojos genetikės kvalifikacija
2003 m. apgynė Biomedicinos mokslų (medicina, klinikinė genetika) daktaro disertaciją.
1997 – 2001 m. dirbo VU Medicinos fakultete jaunesniąja mokslo darbuotoja, 2001 – 2005 m. mokslo darbuotoja, lektore; 2004 –2011 m.– vyr. mokslo darbuotoja,; nuo 2006 m. iki dabar – docente.
1999- 2003 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicinos genetikos centro laboratorijos gydytoja, 2004 – 2011 m. gydytoja genetikė, vyr. ordinatorė.
2011-2014 m. - VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotoja medicinai.
Nuo 2014 m. iki dabar – Klaipėdos universitetinės ligoninės Diagnostikos departamento Molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja.
VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros docentė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris