Olivija Gustienė: „Kai regi iš mirties nagų išplėštą pacientą, jauti didžiulį pasitenkinimą“

Aigustė Tavoraitė
2018-01-30
„Nors rinkausi kardiologiją kaip iššūkį, žinojau, kad tai sunki specialybė, tikrai niekada nesigailėjau. Kai užsiimi sau miela veikla, ir didelis darbo krūvis, kai tenka derinti klinikinį, mokslinį, pedagoginį bei administracinį darbą, netampa našta“, – sako Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė doc. dr. Olivija Gustienė.
Olivija Gustienė: „Kai regi iš mirties nagų išplėštą pacientą, jauti didžiulį pasitenkinimą“
„Įsteigus miokardo infarkto gydymo centrų (klasterių) sistemą būtinąją pagalbą galima suteikti daug greičiau ir efektyviau, mirštamumas pastebimai sumažėjo. Nors ir infarktu serga palyginus nedidelė populiacijos dalis, tačiau tai yra labai rimta patologija. Todėl ūminiu miokardo infarktu sergantis pacientas neturi būti paliktas rajoninėje ligoninėje, o vežamas į tą centrą, kur teikiamos intervencinės kardiologijos paslaugos“, - sako Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė doc. dr. Olivija Gustienė.

 
- Per paskutiniuosius keletą dešimtmečių senbuvėse Europos Sąjungos šalyse mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo daugiau nei perpus, o Lietuva velkasi sąrašo pabaigoje. Kodėl mūsų kvalifikuotų specialistų pastangos neduoda proveržio?
Turėtume mažais žingsneliai judėti į priekį, tačiau visos sistemos pokyčiams reikia ne vienerių metų. Kalbant apie miokardo infarktą, kurį patyrę pacientai ir patenka į mūsų Išeminės širdies ligos skyrių, stebime teigiamus rezultatus – pacientai čia patenka greičiau, neuždelsiant laiko rajonų gydymo įstaigose, atliekama daugiau gydomųjų vainikinių arterijų procedūrų. Sumažėjo ūminiu miokardo infarktu sergančiųjų pacientų mirštamumas, nors miokardo infarkto klasterio sistema veikia tik keleri metai. Sergančiajam miokardo infarktu užtikrinama ne tik neatidėliotina būtinoji pagalba, bet pagerėjo ir skubi miokardo infarkto diagnostika, pacientas tikslingai nukreipiamas į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą atverti su miokardo infarktu susijusiai širdies vainikinei arterijai.
 
Galima pastebėti, kad mirštamumas nuo miokardo infarkto gali drastiškai skirtis. Rajono ligoninėje, kur nėra intervencinės kardiologijos galimybių, nuo miokardo infarkto su ST segmento pakilimu miršta iki 30 procentų pacientų. Tuo tarpu centruose, kur intervencinės kardiologijos paslaugos užtikrinamos visą parą, o jų Lietuvoje yra penki – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – mirštamumas yra 6–12 procentų. Taigi dabar pacientams nereikia laukti eilėje su talonėliu, esant urgentinei patologijai iš bet kurio Lietuvos kampelio gali pasiekti operacinę per galimai trumpiausią laiką. Kaune turime vadinamąją telekardiologiją, kuomet greitosios medicinos pagalbos gydytojas į atsiunčia mums į skyrių elektrokardiogramą norėdamas pasikonsultuoti, ar tai tikrai miokardo infarktas. Tada pacientas tiesiai atvežamas į reanimaciją. Tokią sistemą pritaikius visoje šalyje, tikrai pasiektume puikių rezultatų.

 
- Kokią įtaką siekiant geresnių rodiklių turi paties paciento sąmoningumas?
Paciento sąmoningumas, savo paties simptomų atpažinimas ir skubus kreipimasis ūminio miokardo infarkto atveju yra labai svarbus, nes tuo atveju, kai yra užakusi vainikinė arterija, laikas, iki kol ją atversime ir širdies raumens kraujotaka bus sugrąžinta, matuojamas minutėmis ir įgauna labai brangią vertę. Nors skaitome paskaitas, yra aiškinamosios, šviečiamosios televizijos programos, bet neretai ši informacija nepasiekia vidutinio amžiaus asmenų, dažniau vyrų, kurie ir serga širdies ūminės išemijos sindromais.
 
Tenka ieškoti naujų formų – džiugu, kad internete galima rasti medikų draugijų išleistų ir farmacinių kompanijų inicijuotų šviečiamųjų programų, kur galima rasti pakankamai teisingą informaciją. Nemažai pacientų mūsų skyriuje naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetėmis, taigi ši informacija jiems prieinama. Tai svarbu, nes vienas veiksnių, kodėl mirštamumas nemažėja, – per mažai dėmesio skiriama pirminei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Dar nepakankamai gerai reguliuojamas kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija. Kiti prastai reguliuojami rizikos veiksniai – rūkymas, nejudra, padidėjusi cukraus koncentracija, diabetas.
 
Palyginus epidemiologinius duomenis, mes ne tiek išsiskiriame diabeto ir kraujo spaudimo korekcijos problemomis, kiek vaistų nuo cholesterolio suvartojimu. Jis drastiškai skiriasi palyginti ne tik su Amerika ar Europos šalimis, bet net ir su kaimyninėmis Latvija, Estija. Statinų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją ir apskritai širdies ir kraujagyslių ligų riziką, Lietuvoje suvartojama žymiai mažiau. Nepakankamai vaistų vartojama ne tik pirminės prevencijos tikslu, bet ir tų pacientų, kurie jau serga – yra patyrę miokardo infarktą, vainikinių arterijų gydomąsias procedūras, angioplastiką, stentavimą.
 
Vis dėlto pacientas niekuo dėtas, kad ir didžiųjų miestų poliklinikose neretai kardiologo konsultacijos bei jo paskirtų tyrimų tenka laukti mėnesį ir dar daugiau...
Kad sistema veiktų sklandžiai, kiekvienas lygmuo turėtų tinkamai atlikti funkcijas. Kardiologai moko, kad skausmui krūtinėje trunkant ilgiau nei pusvalandį reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne laukti planinio vizito pas šeimos gydytoją. Taip esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar kitai urgentinės pagalbos nereikalaujančiai ligai, pacientas turi būti tiriamas ir gydomas šeimos gydytojo ir siunčiamas pas kardiologą tik pagal tam tikras indikacijas. Tuo tarpu pacientai neretai patys reikalauja siuntimo pas kardiologą, kai išties tai nėra būtina, atvyksta pas specialistą be atliktų elementarių tyrimų. Tai atima brangų laiką, ilgina eiles. Manau, vieningai veikianti elektroninė sistema, kurioje būtų galima dalintis informacija apie paciento būklę, bendradarbiavimas tarp atskirų sveikatos sričių specialistų palengvintų šią situaciją.
 

Visos mūsų medicinos sistemos gydytojai yra apkrauti papildomomis funkcijomis, kurias turėtų atlikti socialinis darbuotojas, pavyzdžiui, pildyti nedarbingumo pažymėjimus, rašyti pažymas. Juo labiau nėra vieningos elektroninės sistemos, kuri apimtų visas gydymo įstaigas, tai verčia dubliuoti informaciją. Perteklinės funkcijos atima brangų laiką. Šiandien reikalavimai didėja, kalbama apie pacientų žalos ir teisių įstatymą, bet niekas nepaskaičiuoja, kiek paciento konsultacijai yra skirta minučių, ar įmanoma fiziškai per tą laiką kliniškai įvertinti paciento būklę, ištirti, skirti gydymą, paaiškinti, pateikti rekomendacijas ir tuo pačiu užpildyti medicininę dokumentaciją.
 
- Niekada nekilo abejonė pasirinkus medikės kelią?
Nors rinkausi kardiologiją tai priimdama kaip iššūkį, žinojau, kad tai sunki specialybė, tikrai niekada nesigailėjau. Gydytojo darbas labai įdomus, visąlaik turi kaip detektyvas ieškoti, kaip dar geriau galima padėti pacientui. Ir kai ypač sudėtingais neaiškiais atvejais pavyksta rasti tiesą, pajunti didžiulį pasitenkinimą. Juo labiau kai regi greitą darbo rezultatą – išplėštą iš mirties nagų pacientą ir akyse gerėjančią jo būklę. Aišku, pasirinkus šį kelią negali tikėtis darbo laiko pagal nustatytą grafiką, neretai tenka derinti keletą darbų iškart. Konsultuojant pacientus, ypač sergančius ūminėmis ligomis, greitai nuspręsti, kuriam jų reikalinga neatidėliotina pagalba, o kuris gali palaukti. Tačiau galiu atvirai pasakyti, kad didelis darbo krūvis, kai tenka derinti klinikinį, mokslinį, pedagoginį bei administracinį darbą, netampa našta, nes užsiimi sau miela veikla.
 

- Po darbų dar nestokojate entuziazmo lėkti į teniso kortus. Pernai Pasaulio medicinos ir sveikatos žaidynėse teniso mišriųjų dvejetų turnyre su kolege net laimėjote bronzą.
Kardiologai aktyvūs žmonės (juokiasi). Tenisas – azartiška, gerų emocijų suteikianti veikla. Kai prieš devynerius metus atradau šią sporto šaką ir su kolege pradėjome lankyti užsiėmimus, klausėme trenerio, kiek gi savaičių reikėtų su juo treniruotis, kad jau galėtume žaisti dviese? Šis atsakė, paprastai pirmieji dešimt metų būna sunkiausi (juokiasi). Tad dar kartais nueinu ir su treneriu pamušinėti kamuoliuką. Sportas ne tik padeda palaikyti gerą savijautą, bet ir suteikia galimybę ir pabendrauti su įvairiais žmonėmis. Pavyzdžiui, minėtųjų žaidynių metu vyko ir kongresas, turėjome progą užmegzti ryšius su medikais iš kitų šalių. Beje, šį savaitgalį kaip tik vyko Gydytojų sąjungos organizuojamas jau tarptautinis medikų teniso turnyras. 

 
Dosjė
1989–1995 m. Kauno Medicinos Akademija (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 1997–1999 m.    Kauno Medicinos Universiteto (KMU) vidaus ligų rezidentūra. 1999–2002 m. – kardiologijos rezidentūra.
2001–2005 m. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos doktorantūra. 2006 m. apginta daktaro disertacija. Nuo 2013 m. – LMSU MA docentė.
2009–2017 m. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriaus vadovė.
Nuo 2017 m. – Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė.
Lietuvos ir Europos kardiologų draugijos, Europos kardiologų draugijos narė, Darbo grupės vainikinių arterijų patofiziologijos ir mikrocirkuliacijos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris