„Demetra“: mūsų organizacija patyrė institucinį smurtą

Deimantė Gruodė
2017-05-26
„Nesiekiame tapti ligonine ar poliklinika, bet norime išlikti žemo slenksčio paslaugų kabinetas, kuris suteiks galimybę asmenims iš rizikos grupių išsitirti dėl ŽIV anonimiškai, greitai ir nemokamai“, - sako ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ pirmininkė Svetlana Kulšis.
„Demetra“: mūsų organizacija patyrė institucinį smurtą
Raudono kaspino formos gėlynas VU Santaros klinikų infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės kiemelyje skiriamas medikams, kurie rūpinasi ŽIV sergančiais pacientais.

Padėka medikams – gėlynas
VU Santaros klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės kiemelyje asociacija „Demetra“ iniciavo Padėkos gėlyno atidarymo ceremoniją. Kaip tardami žodį akcentavo idėjos iniciatoriai, raudono kaspino formos gėlynas skiriamas ligoninės personalui, kuris rūpinasi pacientais, gyvenančiais su ŽIV diagnoze. Tai – padėka medikams už sunkų darbą gydant su negailestinga diagnoze susidūrusius pacientus.
 
„Norime pasiųsti žinutę visuomenei, kad ŽIV infekcija ir AIDS jau nėra mirtina liga. Vis dar egzistuoja mitai, kad gydymas nėra veiksmingas, o šalutiniai poveikiai - siaubingi. Inovatyvūs vaistai – tai viena tabletė per dieną, kuri pacientui suteikia galimybę dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Moterys netgi gali pagimdyti sveikus vaikus. Svarbu žinoti ŽIV statusą ir laiku gauti gydymą. Reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad būtų atliktas ŽIV nustatymo testas“, - ragina asociacijos pirmininkė S.Kulšis.
 
Nubaudė už gerus darbus?

Iki šiol visi, kurie kreipdavosi į asociaciją dėl nemokamo ŽIV testo, turėjo šią galimybę, nepaisant socialinio statuso ir netgi sveikatos draudimo. Tokias paslaugas šešerius metus teikė asociacija „Demetra“. Tačiau dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skundų asociacijai buvo uždrausta dalinti nemokamus ŽIV testus.
„Deja, narkotikus vartojantiems žmonėms tokia paslauga nebeprieinama po institucinio smurto, kurį patyrė mūsų nevyriausybinė organizacija, teikianti ŽIV testavimo paslaugas. Nuo kovo 1 dienos nebeteikiame tokios paslaugos ir kiekvieną mėnesį pas mus apie penkis šimtus žmonių neturi galimybės atlikti greitųjų testų“, - apgailestauja asociacijos „Demetra“ pirmininkė S.Kulšis.
 
Sudėtinga situacija iki šiol nėra išspręsta. Jau buvo numatytas asociacijos narių susitikimas su sveikatos apsaugos ministru, bet, kaip pasakoja pirmininkė, netikėtai pasiekė žinia, jog susitikimas yra atidedamas.
„Mūsų projektas startavo du tūkstančiai dvyliktais metais. Per tą laiką atlikome daugiau kaip 70 tūkstančių testų. O šiemet po Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skundų, kurie buvo pateikti Akreditavimo tarnybai, paaiškėjo, kad neturime teisės testuoti, nes privalome turėti asmens sveikatos priežiūros licenciją. Bet ji mums nereikalinga. Juk nesiekiame tapti ligonine ar poliklinika. Norime tirti žmones iš rizikos grupių per žemo slenksčio paslaugų kabinetus. Norime išlaikyti anonimiškumą, suteikti galimybę greitai, anonimiškai ir nemokamai sužinoti ŽIV statusą“, - sako S.Kulšis.
 
Anot jos, 80 proc. į organizaciją besikreipiančiųjų, kuriems buvo nustatytas teigiamas testo rezultatas, gydymui yra siunčiami į sveikatos priežiūros įstaigas.
„Ne kiekvienas turi šeimos gydytoją. Mes juos siunčiame į institucijas, palydime, registruojame ir padedame apmokėti kelionės išlaidas pas infektologus. Aš įtariu, kad mūsų rezultatai buvo labai geri, nes pastaruoju metu išaiškinome pakankamai daug naujų užsikrėtimo atvejų. Už tuos gerus darbus, matyt, ir buvome nubausti“, - spėja asociacijos pirmininkė.
 
Sužinojo atsitiktinai
Šiuo metu kas trečias iš 2,3 mln. gyvenančiųjų su ŽIV Europoje nežino, kad yra užsikrėtęs. Pusei ŽIV užsikrėtusiųjų liga diagnozuojama vėlai, kas atitolina efektyvaus gydymo galimybes. Vadinasi, daug žmonių nėra atlikę ŽIV tyrimo ir sveikata susirūpina tik atsiradus tam tikriems požymiams ar simptomams.
„Viskas prasidėjo beveik prieš dvidešimt metų. Kad esu infekuotas, sužinojau atsitiktinai gulėdamas ligoninėje dėl plaučių uždegimo. Aišku, buvo šokas. Tais laikais išvis dar nebuvo kalbama apie tokią ligą, nebuvo interneto, literatūros, kur galėčiau apie tai paskaityti. Pirmas klausimas gydytojams: kiek dar liko gyventi? Man reikėjo gydymo, kurio Lietuvoje iš vis nebuvo. Per dieną būdavo skiriama po dvidešimt tris tabletes“, - pasakoja į visuomeninį gyvenimą įsitraukęs 49-erių Ramūnas.

 
Vyras, kurio tėvai jau buvo mirę, - pats jauniausias šeimoje. Jis dar turi penkias seseris. „Joms buvo didesnis šokas negu man pačiam. Tik vėliau išsiaiškinau, kad jos slapta, man nežinant, važiuodavo į Vilnių pas gydytoją pasiteirauti, kaip joms elgtis, kai aš atvažiuoju jų aplankyti. Tuomet buvo skleidžiami įvairūs mitai, jog galima užsikrėsti ir per rankšluostį, ir per puodelį. Žinau skaudų atvejį Šiauliuose, kuomet tėvai tokį žmogų išvijo iš namų. Pasakė, kad tu mums nebereikalingas, jeigu sergi tokia liga, mums bus gėda. Žinau kitą atvejį Kaune, kai žmogus, išgirdęs diagnozę, nusižudė. Man psichologo neprireikė, bet daugelis užsikrėtusiųjų, kurie sužino diagnozę, vaikšto pas psichologus“, - atvirai kalba Ramūnas.
 
„Išgirdusi ŽIV diagnozę pagalvojau, kad viskas yra baigta. Nuėjau atlikti testo, nes tuo metu vartojau narkotikus. Iš karto buvau nusiųsta pas psichologą“, - pasakoja 34-erių Agata.
Namiškiams mergina prisipažino iš karto. Sesuo turėjo mažamečių vaikų, tačiau sureagavo ramiai.
„Po šešerių metų supratau, kad vaistai ir gydymas padeda. Su šia diagnoze jau susitaikiau. Tik, aišku, negaliu dirbti, pavyzdžiui, manikiūrininkės darbo. Higienos priemones, su kuriomis galima netyčia susižaloti, laikau atskirai. Netgi turiu ŽIV sergančių pažįstamų, kurie susilaukė sveikų vaikų, bet aš nerizikuočiau. Kaltinau draugą, kuris mane užkrėtė nepasakydamas, kad serga šia liga. Jis iš pradžių netgi bandė apkaltinti mane“, - sako jau septynerius metus su šia diagnoze gyvenanti mergina.


 
Komentarai
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“, kurios narė yra ir „Demetra“, direktorė Jurgita Poškevičiūtė:

- Dar lieka labai daug spragų. Pirmiausiai – tai dar neinfekuotų žmonių ištyrimas. Valstybė yra žengusi kai kuriuos žingsnius: tiriamos nėščiosios, kraujo donorai, dauguma patenkančiųjų į laisvės atėmimo vietas. Tačiau pagrindinės rizikos grupės - švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ištyrimas itin ribotas ir atliekamas tik nevyriausybinių organizacijų jėgomis. Taip pat tokių pažeidžiamų grupių kaip sekso paslaugas teikiančios moterys, vyrų, turinčių santykių su tos pačios lyties atstovais, – testavimas Lietuvoje praktiškai neužtikrinamas.
 
Antra spraga – kai žmogui jau yra nustatomas ŽIV, gydymas gali būti paskiriamas, tačiau tarp nustatymo ir gydymo gali praeiti daug laiko. Ne visi žmonės netgi turi asmens dokumentus, juolab sveikatos draudimą. Daugelyje valstybių, kurios geriau sprendžia šiuos klausimus, yra suteikiama socialinė pagalba. Tai dažniausiai užtikrina nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir valstybinės įstaigos, kurios teikia psichosocialines paslaugas.
 
VU Santaros klinikų infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės infekcinių ligų gydytoja profesorė Raimonda Matulionytė:

- Su nevyriausybine organizacija „Demetra“ tikrai daug dirbame. Jie yra vieninteliai, kuriems galime skambinti, kai pacientai turi problemų, o jie jų turi labai daug. Dažniausiai neturi siuntimo pas gydytoją, draudimo, gyvenamosios vietos, pinigų kelionės išlaidoms. Kreipiamės į organizaciją ir tuomet, kai reikia surasti nėštumo metu pas gydytoją nesilankančias pacientes. Iš tikrųjų „Demetra“ yra pirmoji, į kuriuos mes kreipiamės, ir jie socialine veikla labai padeda.
Šioje ligoninėje nei gydytojai, nei registratorės, nei slaugytojos (pastarosios turi dar glaudesnį kontaktą, nes leidžia injekcijas) tokių pacientų nebijo. Naudojame lygiai tokias pat saugos priemonės kaip ir apžiūrint kitus pacientus. Galiu atsakingai pareikšti, kad mums visi pacientai yra lygūs.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris