Danutė Gailienė: „Turbūt nebėra žmonių, kurių nebūtų palietusi savižudybės tragedija“

Deimantė Zailskaitė
2015-09-11
„Nei jį kuriant nemačiau planų, nei dabar, jam esant, nesu susipažinusi su Savižudybių prevencijos biuro veikla. Mano nuomonės, niekas neklausė“, - kol kas nematomais Savižudybių prevencijos biuro darbais stebisi sunkių traumų psichologiją bei suicidologiją tyrinėjanti Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė (64).
Danutė Gailienė: „Turbūt nebėra žmonių, kurių nebūtų palietusi savižudybės tragedija“
„Kartais atrodo, kad valstybė - mūsų priešas, tyčia nieko rimto nedaro, jog klestėtume“, - Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė.

- Ar tiesa, kad lietuviai yra savižudžių tauta?
- Tikrai ne. Baikite juokauti! Aš netgi žinau, kokie filosofai, kokiame mieste ir kada priklijavo šią etiketę.
Jų pasakymas - visiškai nepagrįstas. Kiek turime istorinių, etnografinių, mitologinių šaltinių, kuriuos specialiai tyrinėjome atsiliepdami į tokius pasakymus, Lietuvoje niekada nebuvo daug savižudybių. Tiktai sovietmečiu susiformavo tokios tendencijos. Skirtingose kultūrose senieji šaltiniai tikrai rodo skirtingas tendencijas. Pavyzdžiui, Japonijoje jau aišku, kad yra seni su savižudybe susiję savotiški santykiai. Lietuvoje jokių panašių šaknų ir ypatingo savižudybės iškėlimo ar vertinimo nerandame. Todėl ramia širdimi galime sakyti: tai yra netiesa.
Tiesiog yra susiformavęs toks socialinis reiškinys kaip savižudybės ir mums reikia jį galų gale priveikti.
 
Sveikatos apsaugos ministerija tikrai priveiks: įsteigė Savižudybių prevencijos biurą su penkiais darbuotojų etatais. Ar jau pastebėjote pozityvių veiklos ženklų?
- Ne, aš nepastebėjau. Žinau, kad iš mūsų tyrėjų, kurie dirba šioje srityje, irgi niekas nedalyvauja procese. Bet penki etatai yra, valstybės pinigai eina. Dabar, kai mes sugalvojome Kupiškyje, viename mažame miestelyje, sukurti savižudybių prevencijos sistemą, negauname nė cento. Nors važinėjame ten iš Vilniaus ir Kauno reguliariai, vedame mokymus, konsultuojame.

Jeigu visoje Lietuvoje negalime pažaboti savižudybių proceso, pabandysime bent vienoje mažoje vietovėje.
Liūdniausia, kad savižudybių prevencija – ne infekcinės ligos, kuomet paskyrei atitinkamus vaistus ar skiepus, ir jau turi būti efektas. Čia gi žmonių elgesys, nulemtas daugybės dalykų, ir trunka laiko, kol pradeda matytis rezultatai.
 
- Kas taip sukrečia lietuvius, kad šie žudosi?
- Daugiausiai paveikia gyvenimiški sukrėtimai. Labai daug avarijų, skendimų, tai reiškia, artimojo netekčių. Kadangi turime itin daug savižudybių, didelė dalis lietuvių kenčia netekę nusižudžiusio artimojo.
Žmonės, kurių artimieji yra nusižudę, vengia ieškoti pagalbos. Jie jaučia, kad į juos kitaip žiūrima, kad juos turbūt kaltina, ir jie patys save kaltina.
Iš nusižudžiusių artimųjų neišgirsite: kodėl tiek daug Lietuvoje savižudybių, kodėl niekas nieko nedaro, kodėl mes neturime savižudybių prevencijos programos?
Sprendžiant savižudybių prevencijos klausimus, laikomasi gana keistokos taktikos.
Kadangi pirmąjį valstybinį prevencijos planą parašėme du tūkstantaisiais metais, jis buvo patvirtintas ir jau artėjo prie vykdymo. Deja, viskas žlugo, ir taip nutiko dar ne vieną kartą. Paskutinįjį, kai vėl buvo išreikšta politinė valia ir pavesta organizuoti savižudybių prevenciją, į pirmąjį posėdį susirinko trisdešimt penki žmonės.
Didžioji dalis jų - specifiškai su savižudybių problematika nesusijusių ir savižudybių prevencija išvis neužsiimančių institucijų atstovai.
Taigi nieko panašaus į susitarimą, kokį kelią Lietuva pasirinks vykdydama valstybinę savižudybių prevenciją, tikrai nebuvo.
Tiesiog didžiulei grupei žmonių buvo pateiktos lentelės ir pasakyta, kad dabar visi jas pildykite, siūlykite priemonių planą, prirašykite visokių siūlymų.
Žodžiu, į savižudybių prevenciją žiūrima nerimtai. Tie, kurie atsakytų už blogą programos vykdymą, nusikrato bet kokios atsakomybės.
Tie, kurie neskiria finansavimo, kai juos pradeda kritikuoti, atšauna: „Specialistai tarpusavyje nesusitaria ir nežino, ko jie nori.“
Kartais atrodo, kad valstybė - mūsų priešas, tyčia nieko rimto nedaro, jog klestėtume.
 

- Ar tiesa, jog Lietuvoje itin trūksta traumų psichologų?
- Taip. Įrodyta, kad traumos pagalba - labai specifinė, psichologinė, psichoterapinė. Vaistai beveik neveikia, jie yra skiriami tik tuomet, jei pasireiškia tam tikri simptomai, sutrikimai, pavyzdžiui, sunki nemiga arba klinikinė depresija prasideda. Bet potrauminiams reiškiniams įveikti reikia mokėti specialių įveikos metodų.
Tokių specialistų pas mus yra išties mažai.
 
- Sakykite, kaip pati susidomėjote savižudybių tema ir ką jums buvo įdomu išsiaiškinti?
- Dar aštuoniasdešimt penktais metais klausiau garsaus austrų savižudybių tyrinėjimų pradininko paskaitos Budapešte. Paskui mus supažindino. Mane pristatė, kad esu iš Lietuvos. Jis pasižiūrėjo į mane ir sako: „Iš Lietuvos? Tai pas jus yra daug savižudybių...“ Mane užgavo jo žodžiai: austras man aiškina, kaip yra Lietuvoje ir aš nieko apie tai nežinau! Grįžusi pradėjau domėtis savižudybių tema.
Sukūriau tyrinėtojų grupelę Vilniaus universitete, bet galvojau, jog tai bus trumpas tyrinėjimų etapas. Paskelbsime visuomenei duomenis, sužinosime, kaip yra (paaiškėjo, kad yra gana blogai) ir tuomet kas nors susirūpins ir imsis veiksmų plano.

Jau tikrai daug metų dirbu šitoje srityje. Kiek kartų esu sau pasakiusi: viskas, pasikarkite, aš savo atidirbau, dabar kiti tegul dirba. Na ir ką, iki kito karto, kai pamatai nelaimingus žmones, nelaimingą šeimą, pamatai, koks yra skausmas ir kaip viskas sudėtinga.
Kad čia būtų kokia cukraus gamyba, sakytum: nenumirs čia niekas be to cukraus.
Bet iš tiesų savižudybių problema yra milžiniška. Lietuvoje jau turbūt nebėra žmonių, kurių nebūtų palietusi savižudybės tragedija.
 
Dosjė
1969–1974 m. Vilniaus universitete studijavo psichologiją.
1985 m. apgynė psichologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją Maskvos universitete.
1991 m.LR Sveikatos apsaugos ministerijos kvalifikacinė komisija suteikė aukščiausią medicinos psichologo kvalifikacinę kategoriją.
1993 m. mokslo laipsnį nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba.
Nuo 1991 m. VU docentė, 2001 m. perėjo habilitacijos procedūrą ir tapo profesore.
1995–1997 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
1998–2000 m. Kauno biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijoje ėjo vyr. mokslinės bendradarbės pareigas.
Nuo 2000 m. eina VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos pareigas.
2002–2006 m. buvo VU Senato narė.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris