Dalius Jatužis: „Neurologijoje - daugiau neatrastų baltų dėmių“

Deimantė Zailskaitė
2015-08-03
„Atotrūkis tarp žymiai pažengusios diagnostikos ir tik saikingai pažengusių gydymo galimybių išlieka. Vienas iššūkių – kaip atrasti naujų veiksmingesnių vaistų ar kitokių gydymo priemonių kai kurioms neurologinėms ligoms gydyti“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis (47 m.).
Dalius Jatužis: „Neurologijoje - daugiau neatrastų baltų dėmių“
„Sveika konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno yra neišvengiama. Tai - pažangos variklis. Ir džiaugiuosi, kad nėra, kaip sakoma, „juodųjų technologijų“ ir nesveiko pavydo, kuris iš tikrųjų nieko gero neduoda, o tik kaišioja pagalius į ratus ir trukdo dirbti“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis.

- Kaip jūsų kolektyvą paveikė Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovo Valmanto Budrio netektis? 
- Mūsų profesoriaus ir Lietuvos neurologų asociacijos prezidento V.Budrio netektis, be abejonės, palietė tiek mūsų centrą, tiek universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos kliniką, tiek visus Lietuvos neurologus.
Tačiau pats amžinatilsį profesorius ant sienos buvo pakabinęs savo moto: mintis visada turi tęsinį. Taigi darbas jokiu būdu nesustojo. Ant mano pečių gulė Lietuvos neurologų asociacijos vadovo, taip pat Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjo pareigos. Darbų tikrai ženkliai padaugėjo.
 
- Jūs, būdamas neurologas, su kokiais iššūkiais susiduriate?
- Vienas didesnių iššūkių neurologijoje – kaip pagerinti neurologinių ligų gydymą. Diagnostika tikrai sparčiai pažengė į priekį. Jau per keliolika metų, atsiradus naujiems diagnostikos metodams ir vis labiau gilinant bei plečiant diagnostikos galimybes, žymiai lengviau nustatyti ligą ir ją sukeliančias priežastis. Tačiau kiekvienam pacientui svarbiausia, kaip sumažinti jo negalią, kaip ligą išgydyti arba sustabdyti jos progresavimą. Visgi atotrūkis tarp žymiai pažengusios diagnostikos ir tik saikingai pažengusių gydymo galimybių išlieka. Vienas iššūkių – kaip atrasti naujų veiksmingesnių vaistų ar kitokių gydymo priemonių kai kurioms neurologinėms ligoms gydyti. Tačiau ženklus evoliucinis žingsnis į priekį jau yra padarytas. Visų pirma ūminio išeminio insulto, išsėtinės sklerozės eigą modifikuojantis gydymas, kai kurių kitų neurologinių ligų gydymo galimybės. Taip pat nuo šių metų rugsėjo mėnesio yra padidintas  Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neurologijos specialybės rezidentūrą studijuojančių studentų skaičius: jau turime penkias iš valstybės biudžeto finansuojamas vietas vietoj anksčiau turėtų dviejų.

 
- Ar su optimizmu žiūrite į pusantrų metų Lietuvoje veikiantį insulto klasterį ir jo teikiamus rezultatus?
- Jau minėjau, kad ūminis išeminis insultas – viena tų medicinos sričių, kur pastebimas labai ryškus teigiamas žingsnis ne tik diagnozuojant, bet gydant ligą.
Insulto centrai, arba insulto klasteris, kaip mes įpratę paskutiniu metu vadinti, yra ūminio insulto gydymo paslaugų teikimo reorganizacija. Pastaraisiais metais atsirado naujų efektyvių ūminio išeminio insulto gydymo būdų: greitas užsikimšusios kraujagyslės atvėrimas arba medikamentais (intraveninė trombolizė), arba endovaskuliniu būdu, ištraukiant trombą per į galvos smegenų arterijas įvestą kateterį (mechaninė trombektomija).
Galiu atsakingai pareikšti, kad insulto centrų įsteigimas buvo vienas akivaizdžiausių persilaužimų taikant šiuos gydymo metodus insultu sergantiems pacientams.
Skaičiai kalba patys už save: per 2014 metus trombolizių skaičius išaugo daugiau nei du kartus, o trombektomijų – daugiau nei dešimt kartų.
Tačiau šie gydymo būdai, viena vertus, yra brangūs. Antra vertus, tikrai reikalauja kvalifikuotų ir gerai parengtų specialistų. O trombektomijai, be to, dar reikia ir brangios, sudėtingos įrangos, rentgeno operacinės ir taip toliau. Todėl jie negali būti prieinami kiekvienoje mažoje ambulatorijoje arba rajono ligoninėje. Visgi gydymo įstaigos, kurios teikia šias modernias ir efektyvias paslaugas, turi būti paskirstytos tam tikru geografiniu principu, kad iš kiekvieno Lietuvos taško būtų galima pasiekti tokią ligoninę su insulto centru ne ilgiau kaip per vieną valandą.
 
- Jūsų pacientai, matyt, jau išmoko atpažinti pagrindinius insulto požymius?
- Palietėte skaudžią temą... Pacientas, kuriam pasireiškė pirmieji insulto požymiai, insulto centre turi atsirasti greičiau nei per keturias su puse valandos. Per tą laiką reikia atlikti kompiuterinę tomografiją, įvertinti paciento neurologinę būklę ir priimti sprendimą dėl skubaus gydymo. Pats gydytojas iš namų ar iš sodybos paciento neatsiveš. Taigi, visuomenė turi žinoti insulto požymius, turi įtarti, kad galbūt šalia esančiam žmogui prasideda insultas ir skubiai kviesti greitąją pagalbą arba savo priemonėmis transportuoti į tinkamą gydymo įstaigą.
 
- Ar daug išgirstate mitų, susijusių su smegenų veikla?

- Yra gajus stereotipas, kad jeigu žmogus serga neaiškia liga, kuomet specialistai negali nustatyti tikslios diagnozės, tai bus susiję su neurologija, smegenimis ar nervais. Tačiau neurologijoje mes irgi turime gana aiškius sutrikimų ir ligų kriterijus, kuriais vadovaujamės. Ir tikrai ne kiekviena nepaaiškinama liga yra nervų sistemos.
 
- Įdomu, kaip jums sekasi sutarti su kolegomis iš Kauno?
- Tikrai galėčiau pasidžiaugti, kad su kolegomis iš Kauno Neurologijos klinikos, kaip ir su visais Lietuvos neurologais, gražiai ir sėkmingai sutariame. Reguliariai susitinkame aptarti įvairių klausimų, kalbant ir apie minėtą insulto klasterio veiklą.
Sveika konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno yra neišvengiama. Tai - pažangos variklis. Ir džiaugiuosi, kad nėra, kaip sakoma, „juodųjų technologijų“ ir nesveiko pavydo, kuris iš tikrųjų nieko gero neduoda, o tik kaišioja pagalius į ratus ir trukdo dirbti.
 

- Kuo jus kadaise sudomino būtent neurologija?
- Iš pradžių buvau susižavėjęs kardiologija.
Visgi neurologijoje daugiau nei kardiologijoje buvo ir tebėra neatrastų „baltų dėmių“. Smegenų savybės, smegenų nepažinumas iki šiol ir įdomūs neurologijos diagnostikos metodai mane patraukė, sužavėjo.
Bet labai toli nenukrypau nuo kardiologijos, nes dabar mano interesų sritis visgi išlieka insultas, kurio sąsajos su kardiologija - akivaizdžios.
 
Dosjė
1995 m. įgijo neurologo specialybę. Neurologijos ir klinikinės fiziologijos srityse stažavosi JAV, Švedijoje, Austrijoje. Mokslinio darbo sritis – galvos smegenų kraujotakos ligos; ultragarsiniai kraujotakos tyrimai.
Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius.
Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Šiaurės šalių insulto draugijos valdybos pirmininkas.
Vadovauja Neurologinių funkcinių tyrimų kabinetui, atlieka ultragarsinius galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris