Daktaro laipsnį įgijęs šeduviškis apie darbą užsienyje negalvoja

Violeta Bučiūtė
2016-04-28
„Geriausios disertacijos 2015“ konkurse nominuotas jaunasis mokslininkas Andrius Petrėnas (31 m.) šio laimėjimo nesureikšmina. Pasak jo, tolesnes studijas ir disertacijos apie prieširdžių virpesius rengimą inspiravo noras būti kitokiu dėstytoju. Tradiciniu lektoriumi Andriaus išties nepavadinsi. Technologijos mokslų daktaras laisvalaikiu mėgsta klausytis sunkiojo stiliaus muziką ir groti elektrine gitara, o penkiasdešimtmečio proga draugams planuoja surengti solinį metalo koncertą.
Daktaro laipsnį įgijęs šeduviškis apie darbą užsienyje negalvoja
Andrius Petrėnas pasirinkto mokslininko kelio nevengia tapatinti su menininko amatu: „Kiekviena nauja gimusi idėja ar hipotezė suteikia vilčių bei emocijų, todėl šis darbas yra savotiškai dinamiškas. Galimybė išreikšti savo kūrybiškumą suteikia didžiausią žavesį.“

Noras tapti kitokiam
Andrius savo pavyzdžiu griauna visuomenėje vyraujančią nuomonę apie mažų miestelių jaunimo polinkį emigruoti. Pernai įgijęs daktaro laipsnį šeduviškis dėsto Kauno technologijos universitete (KTU), yra mokslo darbuotojas Biomedicininės inžinerijos institute ir apie pelningesnį darbą užsienyje negalvoja.
Vyras pripažįsta, kad apie akademiko karjerą pradėjo galvoti tik tuomet, kai bakalauro studijų metu nusivylė kai kurių dėstytojų atmestinu požiūriu į darbą. Noras tapti kitokio tipo dėstytoju jį pastūmėjo galvoti apie tolesnes studijas ir mokslą.
 
„Esu įsitikinęs, kad abipusė pagarba tarp studentų ir dėstytojų atsiranda tik tuomet, kai specialistai atsiduoda darbui ir deramai pasiruošia paskaitoms. Ypač žaviuosi tais, kurie dalinasi sukaupta praktine patirtimi, o ne pažodžiui atkartoja vadovėlio turinį. Tuo vadovaujuosi ir pats vesdamas paskaitas“, - sako A.Petrėnas.
Vienu ryškiausiu dėstytojo pavyzdžiu KTU absolventui yra jo kolega ir darbo vadovas prof. dr. Vaidotas Marozas. Pasak Andriaus, šis žmogus turėjo didelės įtakos jo pasirinkimui tapti mokslininku.
 

Patirties sėmėsi Švedijoje
Vyras neslepia, kad po Elektronikos inžinerijos bakalauro studijų bandė darbintis inžinieriumi keliose įmonėse, tačiau mėginimai nebuvo sėkmingi.
„Laimei, iškart po studijų mane pakvietė prisijungti prie vieno Biomedicininės inžinerijos institute vykdomo projekto. Priėmus šį iššūkį, nebestudijuoti toliau būtų reiškę dar neprasidėjusios karjeros pabaigą. Taigi pasirinkau Kauno technologijos universitete Biomedicininės inžinerijos magistrantūros studijų programą ir tik tuomet pajutau tikrąjį studijavimo grožį. Mokslinė veikla mane įtraukė taip giliai, jog iki šiol negaliu iš jos išbristi“, - šypsosi lektorius.
 
Pirmame doktorantūros kurse KTU absolventas išvyko stažuotis į Švediją. Esminiu lūžiu karjeroje Andrius įvardija pažintį su pasaulyje garsiu biomedicininės inžinerijos specialistu, Lundo universiteto profesoriumi Leifu Sörnmo.
„Pavadintas profesoriumi mokslininkas akivaizdžiai susierzino ir manęs paprašė visada kreiptis tik vardu. Buvo žavu ir neįprasta girdėti, kai paskaitų metu studentai su juo bendraudavo kaip su sau lygiu, vadindami Leifu. Su juo iki šiol palaikome puikius ryšius“, - pasakoja A.Petrėnas.
 
Tyrimų nauda plačiajai visuomenei
Andriaus disertacija „Trumpalaikių paroksizminio prieširdžių virpėjimo epizodų atpažinimas“ pateko tarp konkurso „Geriausia disertacija 2015“, kurį organizuoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, geriausių darbų. Pasak jo, disertacija įvertinta todėl, kad šiuo aspektu prieširdžių virpėjimo epizodų iki šiol niekas plačiai nenagrinėjo, nes buvo manoma, kad trumpalaikė aritmija nėra kliniškai svarbi.
 
Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad net ypač trumpi aritmijos epizodai gali prisidėti prie krešulių formavimosi, kurie vėliau gali būti išeminio smegenų insulto priežastis. Mokslininkas su kolegomis yra bene pirmieji pasaulyje, kurie pradėjo formuoti technologijas, gebančias automatiniu būdu aptikti net ir pačius trumpiausius aritmijos epizodus.
 
„Spręsdami šią problemą KTU Biomedicininės inžinerijos institute plėtojame įvairios paskirties prieširdžių virpėjimo aptikimo technologijas – nuo patogių išmaniųjų apyrankių dėvėjimo iki sudėtingos programinės įrangos, analizuojančios aritmijos pobūdį po grėsmingų širdies ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto“, - apie tyrimų naudą visuomenei pasakoja KTU absolventas.
 
Įtakos turėjo ir paties sveikata

Pasirodo, tyrimų objekto pasirinkimui įtakos turėjo ir Andriaus sveikata. Pastarasis iki pat magistrantūros studijų nežinojo, kad serga paroksizmine tachikardija ir tik atsitiktinumo dėka sugebėjo pats ją sau aptikti.
„Keletą metų jausdavau, kad kažkas negerai širdies plote, bet šią būseną priskirdavau suprastėjusiai fizinei formai. Tačiau kartą testuodamas su kolega sukurtą elektrokardiogramos registratorių sugebėjau sukelti tachikardijos epizodą. Kadangi širdies susitraukimų dažnis aritmijos metu siekdavo apie tris šimtus dūžių per minutę, situacija buvo gana grėsminga“, - prisimena mokslininkas.
 
Yra žinoma, kad normalus suaugusio žmogaus širdies susitraukimų dažnis šešiasdešimt aštuoniasdešimt kartų per minutę, tad vyrui buvo paskirta radiodažninės abliacijos procedūra. Jos metu šalinami aritmiją sukeliantys pluoštai.
Antrą kartą taikant gydymo metodą Andriui prasidėjo prieširdžių virpėjimas ir procedūra turėjo būti nutraukta.
„Dabar linksma prisiminti, kai iškart po procedūros paskambinęs tuometinei merginai pradėjau entuziastingai pasakoti ne apie savijautą, bet apie naują magistrinio darbo idėją“, - šypsosi lektorius.
 

„Svarbu nepalūžti“
Mokslininko negalima lyginti su tuo jaunimu, kuriam svarbu aktyvi veikla ir greitas rezultatas. Tam, kad tyrimuose būtų matomas minimalus pasistūmėjimas į priekį, kartais prireikia net metų. Absolventas tikina, jog tokiais atvejais svarbu nepalūžti psichologiškai, neprarasti motyvacijos ir toliau kryptingai siekti užsibrėžto tikslo.
 
Beje, Andrius savo specialybę kartais lygina su menininko amatu. „Kiekviena nauja gimusi idėja ar hipotezė suteikia vilčių bei emocijų, todėl šis darbas yra dinamiškas. Galimybė išreikšti kūrybiškumą suteikia didžiausią žavesį“, - atvirauja A.Petrėnas.
 
Planuose... koncertas
Paklausus, kaip atrodo mokslininko poilsis, Andrius neskuba vardinti laisvalaikiu mėgiamų atsipalaidavimo būdų.
„Apie normalų poilsį dar sunku kalbėti, nes doktorantūros studijų metu toks dalykas iš esmės man neegzistavo. Žinoma, dabar bandau po truputį išmokti ilsėtis, tačiau prireiks nemažai laiko, kol nustosiu jausti kaltės jausmą, kad savaitgalį skiriu sau, o ne darbui“, - pasakoja KTU lektorius.
 
Dabar laiką sau A.Petrėnas skiria akademikams neįprastomis veiklomis. Absolventas žavisi koviniu sportu – mišriomis kovomis. Kurį laiką ir pats išbandė šią sporto šaką, tačiau, kaip pats sako, „entuziazmas pranoko kūno galimybes, tad traumos privertė pasiieškoti ramesnės veiklos“.
Negana to, su žmona jaunasis lektorius domisi metalo muzika, jiedu važinėja į sunkiosios muzikos koncertus Lietuvoje. Atradęs muzikos grožį, jis taip pat mokosi groti elektrine gitara.
„Jei tobulėsiu pagal planą, penkiasdešimtmečio proga draugams surengsiu solinį metalo koncertą“, - pasiryžęs mokslininkas.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris