B.Intaitė: „Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir toliau mažės“

Domantė Juknonytė
2017-01-30
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra penkta dažniausiai pasitaikanti moterų onkologinė liga. Nors ES kontekste Lietuvos rodikliai yra vieni blogiausių, Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė teigia, jog vykdant patikros programą, gerėjant ankstyvai diagnostikai bei taikant vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso sergamumas ilgainiui mažės.
B.Intaitė: „Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir toliau mažės“
„Norėčiau pabrėžti, kad vakcina – prieš žmogaus papilomos virusą, o ne prieš gimdos kaklelio vėžį. Tai – pagrindinis pirminės prevencijos būdas. Taip pat noriu paraginti moteris dalyvauti patikros programoje, nepamiršti kartą per metus apsilankyti pas ginekologą. Tuomet mes galėsime anksti diagnozuoti ikivėžinius pakitimus, juos išgydyti ir taip išvengti gimdos kaklelio vėžio“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė.

- Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas didžiausių Europoje. Jūsų nuomone, kas lemia šią statistiką?
- Pirmiausia tai susiję su moterų noru būti sveikoms ir jų sąmoningumu. Dalis moterų, ypač jaunų, reguliariai tikrinasi sveikatą ir dėl jų yra ramu. Tačiau yra tam tikro socialinio sluoksnio moterų, kurios nesuranda laiko, net jei joms nuolat primenama pasitikrinti pas ginekologą. Taip pat gana daug pomenopauzės amžiaus dailiosios lyties atstovių mano, kad ginekologinės ligos joms jau nėra aktualios, todėl ginekologine sveikata nesirūpina. Deja, šios moterys ir serga užleistų stadijų gimdos kaklelio vėžiu.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio patikros programa veikia nuo 2004-ųjų, į ją įsitraukę pirminės sveikatos priežiūros centrai. Programoje dalyvauja dvidešimt penkerių-šešiasdešimties metų amžiaus moterys. Programa būtų efektyvi, jeigu joje dalyvautų ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų moterų. Tuomet sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėtų šešiasdešimčia procentų. Tokia yra kaimyninių šalių patirtis.
 
Gimdos kaklelio patikros programa skirta nustatyti ikivėžinius pokyčius ir kliniškai dar nepasireiškiančius navikus. Taip užkertamas kelias gimdos kaklelio vėžiui atsirasti. Lietuvoje šiai patikros programai – dvylika metų, jos nauda - akivaizdi. Aptinkame žymiai daugiau ikivėžinių būklių, kurios sėkmingai išgydomos ir taip išvengiama onkologinės ligos. Šią programą itin vertina supratingos moterys ir, be abejo, mes, gydytojai.
 

- Vėžys neatsiranda per kelias dienas ar kelis mėnesius. Apie galimą jo atsiradimą perspėja tam tikros būklės. Sakykite, kas sukelia ikivėžinę būklę gimdos kaklelyje?
- 2008-aisiais vokiečių mokslininkas Haroldas zur Hausenas apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos virusų atradimą. Aišku, kad gimdos kaklelio ikivėžines būkles ir vėžį 99,8 procentų atvejų sukelia pagrindinis rizikos veiksnys – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Minėtas virusas per mikropažeidimus, esančius gimdos kaklelyje, išoriniuose lytiniuose organuose, makštyje, patenka į odos ir gleivinės epitelio pamatinį sluoksnį. Nors virusas gali pranykti savaime, daliai infekuotų moterų jis išlieka.
 
Žmogaus papilomos virusu infekuotos ląstelės prieš sveikąsias įgyja dauginimosi pranašumą, todėl pakitusios ląstelės pradeda nevaldomai plisti ir daugintis. Gimdos kaklelio audinys į virusinę infekciją reaguoja lėtiniu uždegimu, kuris sukelia metaplaziją, displaziją – jau ikivėžinę būklę. Už ikivėžinės būklės formavimąsi dažniausiai atsakingi didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso 16 ir 18 tipai, koduojantys E6 ir E7 baltymus, suardančius sveikos organizmo ląstelės genus, kurie jį apsaugo nuo atsitiktinių vėžinių ląstelių atsiradimo ir plitimo. Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse vyrauja 16 tipas.
 
- Kas turi įtakos tolesnei displazijos eigai ir kaip greit ji gali pereiti į piktybinį naviką?
- Gimdos kaklelio patologijos rizikos veiksniai yra trys: žmogaus papilomos virusas, rūkymas, imunitetas. Jie lemia, ar susiformuos gimdos kaklelio vėžys. Lytinių organų ŽPV yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija, infekuojanti gimdos kaklelio gleivinę, makštį, išorinius lytinius organus, išangę.
 
Daugiausiai (75 proc.) užsikrėtusiųjų minėtu virusu yra šešiolikos-dvidešimtiems metų jaunuoliai. Tačiau šiuo jų gyvenimo laikotarpiu infekcija gali išnykti savaime. Jei virusas išlieka, jo sukelti pakitimai ląstelėje progresuoja ir apie trisdešimtuosius gyvenimo metus pasireiškia ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis, dar po dešimtmečio susiformuoja vėžys.

 Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio patikros programa veikia nuo 2004-ųjų, į ją įsitraukę pirminės sveikatos priežiūros centrai. Programoje dalyvauja dvidešimt penkerių-šešiasdešimties metų amžiaus moterys. 

- Specialistai teigia, kad daugiau nei aštuoniasdešimt procentų moterų galėtų įveikti gimdos kaklelio vėžį, jei liga būtų pastebėta laiku ir pradėta kuo anksčiau gydyti. Kaip pasireiškia gimdos kaklelio patologija, į kokius simptomus moterys tūrėtų atkreipti dėmesį?
- Gimdos kaklelio vėžys pradeda formuotis epitelio pasikeitimo zonoje, kur aptinkamas pirminis židinys. Gimdos kaklelio pokyčiai būna ir daugiažidininiai, gali susiformuoti iki keliolikos naviko židinių. Dauguma atvejų diagnozuojama plokščialąstelinės karcinomos (jas sukelia žmogaus papilomos virusas), iki dvidešimt procentų atvejų pasitaiko gimdos kaklelio kanalo (endocervikso) liaukinis vėžys.
 
Retesnės histologinės formos yra nediferencijuotas gimdos kaklelio vėžys, endometrioidinė karcinoma, serozinė karcinoma, adenoserozinė karcinoma, pasitaiko šviesių ląstelių karcinoma.

Gimdos kaklelio patologijai būdingi uždegiminiai pakitimai: išskyros, paraudimas, skausmas, šlapinimosi sutrikimai. Vėliau – kraujingos išskyros iš genitalijų. Tačiau kraujavimai nesusieti su mėnesiniu ciklu, jie gali tęstis nuolatos ar pasikartoti kas savaitę.
 
- Per metus vidutiniškai daugiau nei keturi šimtai moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu. Kokios pagalbos jos gali tikėtis: ar šiai ligai diagnozuoti ir gydyti Lietuvoje taikomos naujausios technologijos bei metodai?
- Šios onkologinės ligos diagnostika Lietuvoje neatsilieka nuo pasaulinio lygio, taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai. Pirmos stadijos vėžiui gydyti taikomas chirurginis, pažengusios (nuo antros stadijos) ligos atvejais – chemospindulinis gydymas, biologinė terapija. Gydymo efektyvumas priklauso nuo vėžio stadijos. Liga pagydoma, jei diagnozuojama pradinės stadijos. Jei aptinkama vėliau, apie gerus rezultatus kalbėti negalime – netgi antros stadijos gimdos kaklelio vėžys laikomas užleistu.
 
- Svarbia gimdos kaklelio vėžio prevencine priemone laikoma vakcina nuo žmogaus papilomos viruso. Tačiau Lietuvoje ji neretai vertinama skeptiškai. Kaip manote, kokiais būdais reikėtų mažinti vakcinacijos stigmą?
- Lietuvoje nuo pernai rugsėjo mėnesio pradėta vienuolikos metų mergaičių vakcinacija. Nors vakcina efektyviausia dar nepradėjus lytinio gyvenimo, rekomenduojama skiepytis ir jaunoms lytiškai aktyvioms moterims. Minėta vakcina yra dar nauja, todėl vakcinacijos rezultatai bus aiškūs po dešimties penkiolikos metų. Deja, ir kitose šalyse skiepijimas nėra itin aktyvus - Europoje nuo šio viruso paskiepyta tik apie pusė moterų.

 
Kai kurios ES šalys (ypač Prancūzija) kategoriškai uždraudė apie vakciną kalbėti kaip apie skiepą prieš lytinio gyvenimo pradžią. Norėčiau pabrėžti, kad vakcina – prieš žmogaus papilomos virusą, o ne prieš gimdos kaklelio vėžį. Tai – pagrindinis pirminės prevencijos būdas. Taip pat noriu paraginti moteris dalyvauti patikros programoje, nepamiršti kartą per metus apsilankyti pas ginekologą. Tuomet mes galėsime anksti diagnozuoti ikivėžinius pakitimus, juos išgydyti ir taip išvengti gimdos kaklelio vėžio.

 
Skaičiai
Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą navikas.
Kasmet Lietuvoje apie 430 moterų suserga ir 210 numiršta nuo šios ligos.
Tai antra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje tarp 15-54 m. amžiaus moterų.
Lietuvoje visos 25-60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio atliekant gimdos kaklelio tepinėlio citologinį tyrimą. Ginekologinę patikrą rekomenduojama atlikti kas metus.
Vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų, galinčių dalyvauti programoje. 

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris