Arūnas Stankevičius: „Mokslininkai kartais paliekami už borto“

Saulenis Pociūnas
2014-11-03
Galiu pajuokauti, kad turbūt geriausia „lauktuvė“ virusologijos specialistui – šuniui įsisiurbusi erkė… Bus galimybė patyrinėti… Be baimės, kad pusę pasaulio pritilti privertę virusai – paukščių gripas, kiaulių maras, pagaliau – Ebola – tai kasdien sutinkami ir ne iš laikraščių ar interneto žinomi pavadinimai… Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros docentas dr. Arūnas Stankevičius į laikas nuo laiko pasaulį užplūstančius virusus žiūri specialisto akimis. Kovoje su pavojingais virusais mokslininkai galėtų būti naudi, tik gaila, kad mūsų politikai kartais nusprendžia, jog biurokratiniai ribojimai yra svarbesni už konkrečius rezultatus.
Arūnas Stankevičius: „Mokslininkai kartais paliekami už borto“
„Pavojus užsikrėsti virusais kartais tikrai būna pervertintas, nes žiniasklaidoje pateikiama informacija norima sudominti skaitytoją, o bloga žinia visada patraukia dėmesį“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros docentas dr. Arūnas Stankevičius.

- Panašu, kad pasauliui nuolat kyla rimtos grėsmės. Net toli ieškoti nereikia – tai ir paukščių gripas, ir afrikinis kiaulių maras, pagaliau - Ebolos virusas… Čia logiškas dabartinės medicinos ir sveikatos apsaugos rezultatas? Ar žiūrint iš mokslinio taško, tai visai skirtingi dalykai?
- Kad periodiškai pasireiškia įvairios virusinės žmonių ar gyvūnų infekcijos, yra natūralus ir suprantamas dalykas. Jų plitimą palengvina greitas įmonių judėjimas tarp šalių, didelė žmonių ar gyvūnų koncentracija, jų artimi kontaktai gyvenamojoje aplinkoje, pagaliau, šiltėjantis klimatas. Susidūrimas su greitai plintančiais virusais dažniausiai pasireiškia epidemijomis. Taip buvo ir su žmonių gripo pandemijomis, šiuo metu turime Ebolos hemoraginę karštinę Afrikos kontinente ir pavienius atvejus kituose žemynuose.
Periodiškai kylančios virusų sukeliamos epidemijos nėra kokia nors medicinos ar sveikatos apsaugos prasto darbo rezultatas. Atvirkščiai - dar niekada žmonės nekūrė tokių efektyvių ir saugių skiepų, kuriais būtų galima kontroliuoti įvairius virusus. Virusinių ligų laboratorinė diagnostika tikrai pasiekė įspūdingą lygį, ypač molekuliniai tyrimai. Tačiau net ir XXI amžiuje virusai žmonėms ir gyvūnams išlieka labai rimta problema, nes jų įvairovė milžiniška, dažnos mutacijos ar net genetinė rekombinacija. Gyvūnai yra pagrindinė įvairiausių virusų „saugykla“, iš kurios netikėtai gali išsiveržti naujas, epidemiją sukeliantis virusas.

 
- Ar neatrodo, kad vis dėlto pernelyg daug nepagrįsto triukšmo, o baimė neturėtų būti tokia didelė?
- Pavojus užsikrėsti virusais kartais tikrai būna pervertintas, nes žiniasklaidoje pateikiama informacija norima sudominti skaitytoją, o bloga žinia visada patraukia dėmesį. Objektyvios informacijos stygius kartais sukelia nereikalingą baimę. Pavyzdžiui, prieš 10 metų Europoje ir Lietuvoje buvo daug kalbama apie spongiforminę encefalopatiją, kurios pavieniai atvejai kartais pasitaiko ir Lietuvoje. Buvo investuotos didelės lėšos į diagnostiką, kontrolės priemones, bet tai šios ligos situacijos nepakeitė: ji kaip ir buvo reta, taip ir liko. Šiuo metu Ebolos viruso pavojus man taip pat atrodo truputį pervertintas, nes Europoje yra kitos tradicijos, kitaip atsisveikinama su mirusiais, aukšto lygio apsaugos priemonės ir todėl tokio masto epidemija yra mažai tikėtina. Pavienių atvejų gali pasitaikyti ir Lietuvoje, nes žmonės laisvai juda po pasaulį, bet palankių sąlygų plisti šiam virusui neįžvelgiu. Sėkmingas slaugės gydymas specifiniu Ebolos virusui imunoglobulinu rodo, kad įmanoma taikyti ir imunologinę terapiją. Manau, kad greitai atsiras ir efektyvi vakcina, kuri jau bandoma.
 
- Ar Lietuvoje turime užtektinai informacijos apie panašių virusų realias grėsmes tiek žmonėms, tiek verslui (pavyzdžiui, kiaulių augintojams...)?
- Apie virusų keliamas realias grėsmes tiek žmonėms, tiek ir verslui Lietuvos spaudoje kartais trūksta objektyvios, moksliniais tyrimais ar mokslo publikacijų analize paremtos informacijos, kurią galėtų pateikti mokslinius tyrimus vykdantis asmuo ar tam tikros srities specialistas. Iš kitos pusės - reikalingas virusus tyrinėjančių specialistų rimtesnis finansavimas, kuris šiuo metu tikrai yra nepakankamas. Pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro viruso paplitimo atvejis. Nors liga labai pavojinga ne tik kiaulininkystės verslui tiesiogiai, bet ir kitoms žemės ūkio šakoms, nes ribojamas produkcijos eksportas, atsisakoma net pirkti iš užkrėstų rajonų grūdus, pašarus, moksliniai tyrimai nefinansuojami.
 
- Kokia medžiotojų bendruomenės reakcija dėl to afrikinio kiaulių maro...

Lietuvos medžiotojai afrikinio maro viruso plitimo šernų populiacijoje tikrai nestabdo, nes nenori naikinti visų šernų. Šio viruso pavojų jie linkę nuvertinti, kadangi žiniasklaidoje pateikiama informacija dažniausiai nepasitvirtina. Beje, šernai - sąlyginai atsparesni infekcijai negu kiaulės: jie nekrinta taip kaip kiaulės stambiame komplekse, nes šernams dažniausiai pasireiškia lėtinė afrikinio kiaulių maro forma. O tai sudaro geras sąlygas virusui plisti. Todėl pirmiausia reikia labai stipriai sumažinti šernų skaičių. Tik kas gali pasakyti, kiek jų yra? Kiek jų migruoja? Manau, kad šernų koncentracija kvadratiniame miško kilometre yra gerokai didesnė, negu galėtų būti. Štai čia, esu tikras, yra pagrindinė problema.
 
- Kaip įvertintumėte mokslinę bazę mūsų tyrimų ir švietimo įstaigose, juk matėte daug panašių laboratorijų užsienyje... Atrodome atsilikę? Ar tik kvalifikuotų žmonių trūksta?
Kadangi ilgesnį laiką esu dirbęs Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos mokslinėse laboratorijose, galiu palyginti jų sąlygas su dabar turimomis sąlygomis. Bent jau LSMU jos yra tikrai ne blogesnės nei tose laboratorijose, kuriose turėjau galimybę dirbti. Sąlygos pagerėjo ypač dabar, kai yra įkurti du mokslo slėniai, pavyko įgyti modernios aparatūros. Atsilikimas jaučiamas, kai susiduriama su įvairiais biurokratiniais ribojimais, viešųjų pirkimų reikalavimais, kurie stabdo mokslinius tyrimus. Kvalifikuotų žmonių tikrai per daug nebūna, jų reikėjo ir tikrai reikės. Taip pat reikia, kad Lietuva skirtų mokslinių tyrimų projektams daugiau pinigų, supaprastintų administravimo tvarką. Tada rezultatai tikrai labai greitai pasirodys…
 
Dosjė
Doc. dr. Arūnas Stankevičius LSMU veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedroje ne tik dėsto veterinarinės medicinos ir maisto saugos specialybių studentams imunologijos kursą, bet tyrinėja ir pavojingas bei ekonomiškai reikšmingas virusines infekcijas, kurios veikia valstybės ekonominius pagrindus.
Kaip mokslininkas yra dirbęs Europos Sąjungos pavojingų ir ekonomiškai svarbių virusinių ligų referentinėse laboratorijose Ispanijoje Madride (CISA-INIA institutas) ir Vokietijoje (Hanoverio aukštoji veterinarinės medicinos mokykla), kuriose tyrinėjo mažo patogeniškumo klasikinio kiaulių maro viruso poveikį kiaulių imuninei sistemai.
Gavęs Lietuvos mokslo tarybos finansavimą taip pat atliko pasiutligės viruso padermių molekulinį charakterizavimą, o šiuo metu vykdo Lietuvos mokslo tarybos projektą, kuris tyrinėja kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso padermių patogeniškumą Lietuvos šernų ir kiaulių populiacijose.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris