„Dar esama tokios nuomonės, jog jei tau operuos smegenis, turi mažai šansų išgyventi. Tačiau pasitelkiant šiuolaikines technologijas, profesionalių specialistų patirtį, žinias, galima nuveikti labai daug. Išties atitinkame aukščiausius pasaulinius standartus, galime taikyti visus naujausius gydymo metodus“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas, LSMUL Kaukolės pamato chirurgijos sektoriaus vadovas, Neuromokslų instituto direktorius profesorius Arimantas Tamšauskas (54 m.).
„Žmonės nesaugo savęs, laksto neblaivūs, be šalmų su dviračiais, motociklais. Mūsų rezidentai labai gerai išmoksta tvarkytis su visomis bazinėmis neurochirurginėmis būklėmis vien dėl to, kad turime daugybę tokių pacientų“, - sako profesorius Arimantas Tamšauskas.
-
Jūsų vadovaujamoje Neurochirurgijos klinikoje šiandien sulaukiama vieno labiausiai kvalifikuoto gydymo pasaulyje. Smegenų operacijos, priešingai daugelio manymui, nebėra tokios grėsmingos?
- Dalis visuomenės dar mano, kad jei tau operuos smegenis, turi mažai šansų išgyventi. Tačiau pasitelkiant šiuolaikines technologijas, profesionalių specialistų patirtį, žinias, galima nuveikti labai daug. Tokios operacijos – vienos rizikingiausių, bet atvejai, kad po planinės operacijos pacientas numirtų, labai reti.
Neurochirurgija – tokia sritis, kur menkiausi pažeidimai po intervencijos labai greitai pastebimi – bet kokį patinimą, kraujo išsiliejimą smegenyse parodo rankų, kojų judesiai, kalbos sutrikimai. Be abejo, rizika didinama ilgai nesiryžtant operuotis.
Išties atitinkame aukščiausius pasaulinius standartus. Visos moderniausios atliekamos operacijos, visos modifikacijos, pavyzdžiui, atliekant kaukolės pamato operacijas, yra daromos ir mūsų klinikose.
Esame pripažintas centras, sulaukiame daug pacientų iš kitų pasaulio šalių. Vieninteliai šalyje ir vieni iš nedaugelio Europoje mūsų regione atliekame funkcines neurochirurgines operacijas – kuomet implantuojami giliosios smegenų struktūros stimuliacijos aparatai sergant Parkinsono liga, esant įvairioms hiperkinezėms. Tokios operacijos šiandien laikomos moderniosios neurochirurgijos viršūne.
-
Daug pacientų mūsų šalyje prireikia neurochirurgų pagalbos?
- Didžioji dalis neurochirurginių ligų – galvos smegenų kraujagyslių aneurizmos, galvos smegenų įvairios auglių rūšys – iš principo yra retos. Jei ir didėja tam tikros rūšies smegenų auglių, tai labai nežymiai.
Per metus mūsų šalyje atliekama maždaug septyni tūkstančiai neurochirurginių operacijų, daugiau nei trys tūkstančiai – mūsų skyriuje. Taip susiklostė, kad mūsų klinikose nuo seno yra didžiausia tokių ligonių koncentracija. Tad čia sukaupta ir didžiausia patirtis gydant pačius sudėtingiausius įvairių lokalizacijų smegenų auglius.
Kita į neurochirurgų rankas patenkanti pacientų dalis – galvos traumas patyrę asmenys, plyšus galvos smegenų aneurizmai, ištikus hemoraginiam insultui. Atliekame apie šešis šimtus tokių ekstrinių operacijų. Žmonės nesaugo savęs, laksto neblaivūs, be šalmų su dviračiais, motociklais. Mūsų rezidentai labai gerai išmoksta tvarkytis su visomis bazinėmis neurochirurginėmis būklėmis vien dėl to, kad turime daugybę tokių pacientų. Pavyzdžiui, Švedijoje jų rasti labai sunku, ten ir kita vairavimo kultūra, ir kriminogeninė situacija geresnė.
-
Jau daugiau nei septynerius metus taikote metodą, kai operacijos metu pacientas prabudinamas ir galvos smegenys operuojamos jam esant visiškai sąmoningam.
- Nors šie atvejai nėra labai dažni, klinikose esame operavę nemažai tokių pacientų. Tokios operacijos vėlgi reikalauja pasitelkti visą moderniosios neurochirurgijos arsenalą. Kad galima būtų operacijos metu išbudinti pacientą ir vėliau vėl jį užmigdyti, reikalinga labai gera stebėjimo technika, anestiozologų įdirbis.
Toks metodas taikomas, norint išvengti pažeidimų, kai smegenų auglys operuojamas, pavyzdžiui, kalbos zonoje. Tuo metu su pacientu kalbasi psichologas. Manau, kad ir toliau sėkmingai teiksime pagalbą tokiems žmonėms.
-
Kokias regite mūsų neurochirurgijos raidos kryptis?
- Vienas bendras mūsų tikslų turėtų būti integracija į europinius medicinos tinklus neurochirurgijos, neuroonkologijos srityse. Kauno klinikos dabar yra pakviestos į tokį neuroonkologijos centrų tinklą ir bendradarbiavimą reikėtų toliau plėtoti.
Taip pat turime neatsilikti nuo vis modernėjančių technologijų. Manau, kad Lietuva yra pajėgi tapti viso Rytų Europos regiono lydere radiochirurgijos srityje. Dabar yra sukurtas unikalus aparatas, vadinamasis gama peilis, padėsiantis šiandien tinkamos pagalbos nesulaukiantiems pacientams – esant daugybinėms smegenų metastazėms, augliams, kurių neįmanoma išoperuoti nesukeliant neurologinių defektų.
Radiochirurgija stipriai prisidėtų gerinant epilepsijos, Parkinsono ligos gydymą. Tai pradėję vystyti laiku taptume šios srities pionieriais Europoje. Neturime atsiskirti, užsidaryti jausdami mažos šalies kompleksą.
-
Kaukolės pamato chirurgijoje – vienoje naujausių ir sudėtingiausių neurochirurgijos sričių – įdiegėte daugelį naujų Lietuvai metodų. Taip tęsiate tėvo, vieno Lietuvos neurochirurgijos pradininkų, smegenų kraujagyslių chirurgijos mokyklos įkūrėjo J.M.Tamašausko darbą.
- Man atrodo, didžiulė laimė, kai tėvų profesija daro įtaką vaikų apsisprendimui. Taip pasirinkdami jie turi užprogramuotą geresnį sėkmės startinį kapitalą, nes nuo vaikystės auga tam tikroje aplinkoje. Vėliau jau daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Džiaugiuosi ir esu dėkingas, kad būtent tėčio įdomūs pasakojimai apie neurochirurgijos kūrimąsi šalyje ir pakreipė mano profesinį kelią medicinos linkme.
Dosjė
Profesorius atlieka smegenų arterijų aneurizmų operacijas gilioje hipotermijoje ir dirbtinoje kraujo apytakoje, minimaliai invazines akiduobės ir hipofizės srities navikų operacijas. Sėkmingai įsisavinęs endoskopines operacijas, operuojant kaukolės pamato navikus, visų lokalizacijų smegenų navikų šalinimo operacijas, operacijas dėl epilepsijos bei stuburo degeneracinių susirgimų, galvos smegenų komplikuotų traumų.
Skaito paskaitas ES rezidentų ruošimo išvažiuojamuosiuose kursuose, pranešimus Europos ir pasaulio neurochirurgijos kongresuose. Paskelbė virš 150 mokslinių publikacijų neurochirurgijos tema. Kviestinis lektorius Europos kaukolės pamato chirurgijos konferencijose ir tarptautiniuose neurochirurgijos kongresuose.
Komentuoti: