Apie rūkymo žalą gydytojai kalba gydytojams

Evelina Machova
2018-11-30
Rūkymas kenkia sveikatai. Su šiuo faktu vargu ar kas ginčytųsi. Mokslininkai ir gydytojai laužo galvas, kokios prevencinės priemonės būtų efektyviausios, siekiant sumažinti rūkymą. Savo ruožtu didelė dalis medikų pripažįsta nelabai žinantys, ką patarti pacientui, norinčiam mesti rūkyti. Tiesa, dalis net ir pamiršta užduoti klausimą, ar žmogus rūko. Kokie būdai efektyviausi metant rūkyti, kodėl žmogus tampa priklausomas nuo šio žalingo įpročio, šiuos klausimus praėjusią savaitę seminare „Naujovės mažinant rūkymo žalą“ gvildeno užsienio ir Lietuvos gydytojai.
Apie rūkymo žalą gydytojai kalba gydytojams
Gydytojas ginekologas prof. Frank Lüdicke (nuotr. dešinėje), aštuonerius metus dirbantis „Philip Morris International“ Mokslų ir inovacijų padalinyje ir vadovaujantis Medicinos skyriui, sako, jog jam, kaip medikui, nebuvo lengva ryžtis pradėti dirbti tabako pramonėje. Net ir dabar sako gana sunku kolegoms gydytojams kalbėti apie tabako pramonės kuriamus alternatyvius įprastinėms cigaretėms produktus ir taip prisidėti prie rūkymo žalos mažinimo. Apie vykdomus tyrimus, gautus jų rezultatus profesorius pasakojo lietuvių medikams. Seminaro iniciatorius prof. Pranas Šerpytis sako, kad medikams šiandien trūksta žinių apie tai, kaip padėti rūkantiems atsikratyti šios priklausomybės, kaip ir trūksta žinių apie kuriamas alternatyvas.

Trūksta žinių
Rūkančiam žmogui, jie jis kasdien supapsi cigarečių pakelį ar net daugiau, pasakymai: „Žinai, gal tu mesk, būsi sveikesnis“ neveikia. Tą patvirtintų ne vienas rūkalius. Apie rūkymo keliamą žalą rūkantieji puikiai žino ir net daugeliu atvejų galėtų be užsikirtimo įvardinti tiek ligas, kurias sukelia rūkymas, tiek ir skaudžiausias jų pasekmes. Bet dažnas galvoja, kad jam taip nenutiks. Net ir svarstančiajam apie metimą rūkyti ryžtis šiam žingsniui nėra paprasta: mintyse vis pažadi, kad tai tikrai bus paskutinė cigaretė, bet po jos vėl kėblini iki kiosko ir save įtikinėji, kad nuo pirmadienio jau tikrai mesi. Po to dar būna, naujametinis pažadas ir...

Medikai sako, kad rūkymas kaip ir visos kitos priklausomybės - tokia pat sunki, jei nori jos atsikratyti. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos dr. Viktorija Andrejevaitė, ne vienerius metus padedanti žmonėms mesti rūkyti, sako, kad kiekvienas atvejis skirtingas. Ji prisiminė pacientą verslininką, kuris rūkė beveik du dešimtmečius, o į grupės susirinkimus ateidavo vos ne nuo galvos iki kojų apsiklijavęs nikotino pleistrais ir kramtydamas gumą. Vyras teigė, kad ne kartą galvojo, jog jam nepavyks, jautėsi nervingas, irzlus. Jausmas pažįstamas daugeliui bandančiųjų mesti.
 
Metusieji rūkyti juokauja, kad pirmas tris savaites su šeimos nariais ar mylimaisiais geriau bendrauti žinutėmis, kad būtų išvengta karinės padėties namuose. Nes erzina viskas, net ne vietoje padėtas neišplautas puodelis, kuris anksčiau galėjo toks prastovėti nors ir savaitę.
Į klausimą, ar tik nikotinas, esantis cigaretėse, kaltas dėl rūkymo sukeliamos žalos sveikatai, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras sako, jog plačiai pripažįstama, kad nors nikotinas sukelia priklausomybę, jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusi ligų priežastis.

Pagalba yra, bet...
Pasak V.Adrejevaitės, pagalbos metantiems rūkyti yra, tik gal apie ją žino ne visi šeimos gydytojai, į kuriuos pacientai kreipiasi. Mat norinčiajam atsikratyti šio žalingo įpročio žmogui reikia sudaryti aiškų metimo planą, naudojant ir pakaitinės terapijos priemones. Savo ruožtu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto profesorius Pranas Šerpytis sako, jog šiandien gydytojams trūksta žinių, ir kokią pagalbą galima suteikti tokiems pacientams, ir kokios yra alternatyvos.
 
„Pirmą kartą surengėme seminarą visų specialybių gydytojams ir slaugytojoms, kur kalbėjome apie naujoves, mažinant rūkymo žalą. Žinoma, geriausia niekada nepradėti, bet negalima ir užsimerkti ar tiesiog nurašyti rūkančių žmonių. Turime ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti mesti rūkyti, o jei nepavyksta, ieškoti galimybių, kaip sumažinti jiems sukeliamą rūkymo žalą. Todėl ir seminare pranešimus pristato skirtingų sričių medikai: toksikologas, psichiatras, šeimos gydytoja, kolegos iš Šveicarijos, kurie atlieka mokslinius tyrimus“, - aiškina pirmą kartą Lietuvoje tokio pobūdžio seminarą iniciavęs medikas.

Nauda metus rūkyti
Tyrimai rodo, kad kasmet pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 18 mln. žmonių. 80 proc. jų užfiksuojama žemų ir vidutinių pajamų šalyse. Rūkymas šiais atvejais yra vienas pagrindinių mirtingumo rizikos veiksnių. Mokslininkai teigia, jog cigarečių dūmai sukelia maždaug 3 mln. mirčių per metus.

 
Skaičiai 
Palyginimui mokslininkai skaičiuoja, kad 40 procentų širdies ligų atvejų yra siejamas su rūkymu, maždaug 24 procentus atvejų sukelia cholesterolis, 31 procentui ligos atsiradimui turi diastolinis kraujo spaudimas. Atlikus metaanalizę, kurią sudarė 20 tyrimų , asmenų metusių rūkyti mirtingumo rizika buvo 36 procentais mažesnė, palyginus su nemetusių.


Kaip teigia mokslininkai, kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo didesnė nauda. Tiesa, tai nereiškia, kad jei esate vyresnis nei šešiasdešimties metų, metimas rūkyti neturės įtakos sveikatai. Priešingai, tyrimai rodo, jog bet kokio amžiaus žmonėms metus rūkyti rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mažėja arba jų progresas lėtėja.
Tiesa, gydytoja V.Andrejevaitė remdamasi savo praktika sako, jog praėjus trejiems metams 70 procentų metusių rūkyti vėl grįžta prie cigarečių. „Iš pradžių, kol buvau jauna gydytoja, pykau. Šitiek laiko investuota, šitiek dirbta ir vėl viskas nuo pradžių. Bet nereikia pykti. Labai nedidelė dalis žmonių meta rūkyti iš pirmo karto. O yra ir tokių, kuriems galbūt nepavyks to padaryti niekada. Kas tada? Mano tikslas, kad gydytojai žinotų visas galimas alternatyvas. Tyrimai rodo, kad e.cigaretės kaip ir kaitinamo tabako priemonės devyniasdešimt penkiais procentais mažiau kenksmingos nei įprastos cigaretės. Tiesa, mūsų valdininkai, reguliuojantys tabako gaminius, nežinau, kodėl, bet šią žinutę blokuoja“, - sako V.Andrejevaitė.
 
Ką daryti nepajėgiantiems atsikratyti rūkymo?
Prof. Pranas Šerpytis sako, kad šiandien esančios alternatyvos įprastai cigaretei, nėra jos pakaitalas, kuris rekomenduojamas visiems. Priešingai, ji tampa alternatyva, mažinančia riziką tiems, kurie po keleto bandymų ir išnaudotų medicininių priemonių niekaip nesugebėjo atsikratyti žalingo įpročio.

„Pavyzdys iš praktikos: pacientas, beje, gydytojas, jam šešiasdešimt penkeri, visą gyvenimą rūkė ir nė negalvojo mesti. Atsidūrė intensyvios terapijos skyriuje, parūkyti nelabai išeina, nes yra „prižiūrimas“. Pasidarė neramus, net šiek tiek psichotinis, keikiasi, šūkauja. Ką tokiu atveju daryti? Leidom jam išeiti parūkyti, grįžo ramus, net raminamųjų nebereikėjo. Pacientą gana gerai pažįstu ir žinau, kad jis tikrai nemes rūkyti, net ir žinodamas skaudžiausias pasekmes. Klausimas, ar šiandien galime kaip nors sumažinti jam rūkymo sukeliamą žalą? Kaip gydytojas, kuris ir pats ankstyvoje jaunystėje buvau pamėgęs traukti dūmelį, bet gana paprastai jo atsikratęs, kai pradėjau dirbti kardiologu, pacientams vienareikšmiškai sakau – geriausia būtų, kad mestumėte. Tačiau lieka klausimas, ką daryti su tais, kuriems nepavyksta? Tyrimai rodo, kad e.cigaretės ar tabaką kaitinantys elektroninis prietaisai gali būti išeitis tokiems pacientams, stengiantis sumažinti rūkymo žalą“, - sako prof. P.Šerpytis.

Tačiau, tikrai atsirastų nemažai teigiančių, kad tyrimai, kuriais pastaruoju metu remiasi medikai, kalbėdami apie mažesnės rizikos produktus rūkantiesiems, yra vykdomi tabako pramonės. „O kaip tada su vaistų klinikiniais tyrimais? Juk juos taip pat finansuoja farmacinės kompanijos, kurios tuos vaistus gamina. Visi moksliniai tyrimai yra kieno nors finansuojami, tačiau šiuolaikinė medicina remiasi įrodymais. Atliekami tabako pramonės tyrimai atviri, tačiau visų pirma turime pradėti apie tai kalbėtis, analizuoti, diskutuoti, o ne, kaip dažnai mėgstame, kalti prie kryžiaus. Gal pamėginkim pirmiausia įvertinti visus už ir prieš?“, - ragina gydytojas prof. P.Šerpytis.

 
Interviu
Tabako pramonė keičia veidą ir ieško alternatyvų, kaip mažinti rūkymo žalą. Apie tai kalbiname seminare pranešimą pristačiusį gydytoją kardiologą dr. Calin Pater iš Šveicarijos, šiuo metu dirbantį kompanijos „Philip Morris“ Mokslo ir inovacijų skyriaus vyresniuoju vadovu medicinai.



- Pradėkime nuo to, kad esate gydytojas, tačiau klinikinę praktiką iškeitėte į darbą tabako kompanijoje, prisijungėte prie joje dirbančių keturių šimtų mokslininkų grupės ir dabar skatinate rūkalius gesinti cigaretes.
- Esu gydytojas kardiologas, prie tabako industrijos prisijungiau prieš aštuonis mėnesius. Kodėl tam ryžausi? Kaip praktikuojantis gydytojas dažnai susidurdavau su rūkančiais pacientais, sergančiais širdies ir kraujagyslių ligomis. Pirmas patarimas jiems būdavo atsikratyti rūkymo. Tiesa, ne visiems tai pavyksta. Procesas - ilgas ir sunkus, reikalaujantis ne vieno medicinos specialisto indėlio.

Analizuodamas kompanijos atliekamus tyrimus patikėjau, kad net ir tabako pramonės kuriamas produktas gali būti mažiau žalingas žmogaus sveikatai. Niekas nesako, kad šis produktas sveikesnis. Jis tiesiog mažiau žalingas, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis ir tai patvirtina moksliniai tyrimai. Tačiau tai nereiškia, kad dabar mūsų tikslas visus rūkančius priversti rūkyti būtent šiuos produktus. Tabako pramonė puikiai supranta, kad jų sukurtas produktas - įprastos cigaretės - sukelia labai rimtas ligas. Todėl jau beveik dvidešimt metų ieško alternatyvų, kaip šią žalą sumažinti. Man, kaip gydytojui, svarbu prisėdėti prie rūkymo ir jo sukeliamos žalos mažinimo. Rūkymo sukeliamos ligos brangiai kainuoja kiekvienos šalies sveikatos sistemai.

- Ar teisingai suprantu, kad kaitinamo tabako sistemas siūlote kaip alternatyvą rūkymui? Įsivaizduokite situaciją: aš, pacientė, kreipiuosi į jus kaip gydytoją ir sakau, jog porą kartų bandžiau mesti rūkyti, bet nepasisekė. Pasiūlytume šį produktą kaip alternatyvą?
- Jei visos kitos priemonės - terapijos grupės, pleistrai, kramtomoji guma, medikamentinis gydymas, - būtų neveiksmingas. Šis produktas yra skirtas rūkaliams, nesugebantiems mesti rūkyti. Jo tikrai nesiūlome nerūkantiems ar jau metusiems rūkyti žmonės, juolab jaunimui. Nenorintiems ar negalintiems mesti rūkyti siūlome mažesnės rizikos gaminį, kuriuo jie galėtų visiškai pakeisti įprastas cigaretes, jei nuspręstų neatsisakyti cigarečių. Tai, kaip rodo tyrimai, ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudinga.

Žinoma, kad tabako dūmai sukelia išeminę širdies, smegenų kraujotakos, periferinių arterijų ligas, aortos aneurizmą. Čia tik kardiologija. Bet nepamirškime dar ir plaučių ligų bei onkologijos. Tyrimai rodo, kad perėjus nuo cigarečių prie tabako kaitinimo sistemos pastebėta teigiamų pokyčių, visi pagrindiniai parametrai gerėjo taip, kaip metus rūkyti. Kompanijos atliekamuose kelių pakopų moksliniuose tyrimuose atsižvelgiama į epidemiologinius duomenis, tyrimų rezultatus, rodančius ilgalaikį cigarečių dūmų poveikį, kuris didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga ir plaučių vėžiu. Epidemiologiniai duomenys taip pat rodo, kad šią riziką galima po truputį sumažinti metus rūkyti.
 
- Nepaisant visų tyrimų, ir e.cigaretės, ir kaitinamo tabako prietaisai medikų, mokslininkų bendruomenėse vertinami dar gana kontraversiškai, nes kol kas dar trūksta ilgalaikių tyrimų, įrodančių, jog šios priemonės neturės dar skaudesnių pasekmių sveikatai. 
- Kalbant apie gydytojus, manau, kad apie tokias alternatyvas jiems dar trūksta žinių. Nors visi mūsų atliekami tyrimai yra atviri ir juos galima paskaityti, tačiau puikiai žinome gydytojams tenkantį darbo krūvį. Vokietijoje šeimos gydytojas pacientui gali skirti iki dešimties minučių. Per jas turi jį apžiūrėti, skirti tyrimus, pasikalbėti. Kaip manote, ar realu per tokį laiko tarpą aptarti dar ir galimybes, kaip mesti rūkyti? Dažnu atveju ši tema apskritai lieka nuošalyje. Todėl pristatydami tyrimus, turime tikslą ne tiek atkreipti dėmesį į naują produktą, kiek kalbėti apie rūkymo sukeliamą žalą.
 
Taip, ilgalaikių tyrimų kol kas trūksta, tačiau jau šiandien yra žinoma, kad kaitinant tabaką temperatūra nedidelė, todėl neįvyksta degimo procesas ir išskiriama gerokai mažiau kenksmingų medžiagų, nei rūkant cigaretes. Taip pat išsprendžiama ir pasyvaus rūkymo problema. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai rodo, kad tabako kaitinimo sistemos išskiriamame aerozolyje aštuonių širdies ir kraujagyslių ligų negalavimus sukeliančių kenksmingų medžiagų lygis buvo daugiau nei 92 procentais mažesnis, palyginti su cigaretės dūmais. Tyrimai rodo, kad pakeitus įprastas cigaretes alternatyvomis, sveikatos rodikliai po kurio laiko, pavyzdžiui, kalbant apie širdies ligas, būna tokie, kaip metus rūkyti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris