Apie džiazuojančius medikus ir smulkmenas

Evelina Machova
2017-02-10
Įsivaizduokite - gulite Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikų Reanimacijos skyriuje ir ruošiatės nemaloniai procedūrai. Į palatą įžengia jaunas gydytojas pasidabinęs šmaikščia kepuraite, pasiteirauja, gal norėtumėte paklausyti „Pink floyd“, „Skylės“ ar kokio „džiaziuko“, nusišypso plačia šypsena ir ramina, kad viskas bus gerai. Sakysite, kad tokios situacijos būna tik filmuose? Ne, du entuziastingi gydytojai anesteziologai-reanimatologai Ernestas Gaižauskas (31 m.) ir Šarūnas Judickas (34 m.) daugiau nei dvejus metus rūpinasi ne tik gydymu, bet ir pacientų komfortu. Maža to, įkūrė „Pozityvių idėjų“ asociaciją, nes, kaip patys sako, norėjo padaryti ką nors gero ir prasmingo.
Apie džiazuojančius medikus ir smulkmenas
Santariškių klinikų anesteziologai-reanimatologai Ernestas Gaižauskas ir Šarūnas Judickas pacientus gydo ne tik vaistais. Pasak jaunųjų gydytojų, sunki liga „suvalgo“ daug raumenų masės. Atrofuojasi ir kvėpavimo raumenys. Todėl pacientams jie duoda vaikišką aparatą su spalvotais burbuliukais ir ragina pūsti, kad būtų atkuriama kvėpavimo funkcija. „Tik gulėdamas nepasveiksi ir tik tabletės nepadės“, - tvirtina gydytojai.

- Kai gydytojai kuria asociaciją, ji dažnai būna akių, širdies, inkstų ligų ar kas nors panašaus. Jūs gi įsteigėte „Pozityvių idėjų“. Nuo ko viskas prasidėjo?
Ernestas Gaižauskas (E.G.):
– Smulkmenų... Reanimacijos skyrių daugelis įsivaizduoja, kaip vieną žingsnį iki... Tad apie pozityvumą čia negali būti nė kalbos. Nors mūsų specialybėje tai - labai svarbu. Daugelis mano, kad reanimacijoje gydomi tik komos ištikti pacientai. Tačiau yra ir sąmoningų, kurie nepaisant to, kad prijungti prie aparatų, viską girdi, mato ir jaučia. O reanimacijoje gyvenimas toks: dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę dega šviesa, aplink kas nors kalbasi, jei kilo stresinė situacija, dar ir šūkauja, nuolat pypsi įvairiausi aparatai, įsijungia aliarmo signalai...

Šarūnas Judickas (Š.J.):
- Žmogui patekti į reanimaciją yra didžiausias košmaras, koks gali nutikti. Jautiesi kaip filme. Tarkim, esi sąmoningas, girdi viską, kas šalia vyksta su tavo kaimynu. Sergi, galvoje sukasi krūva minčių, ir kur buvus kur nebuvus vis išlenda mirties baimė. Kai dirbi, kas yra įprasta gydytojui, apie smulkmenas nepagalvoji. Nors moksliškai įrodyta, kad pacientams, tarkim, geras miegas mažina vaistų poreikį, psichozės susiformavimo riziką. Mums patiems po budėjimo galvoje skamba aliarmai, bet kai bėgioji visą naktį, pasimiršta, kad palatoje yra žmogus, kuris trečią nakties negali užmigti.

E.G.:
- Po vienos tokios dienos norėtumėte pailsėti, o kai kurie pacientai tokiomis sąlygomis gyvena ir dvi savaites. Taigi įkūrėme asociaciją ir rūpinamės pacientų komfortu, pavyzdžiui, daliname jiems ausų kištukus, akių raiščius ar kitas priemones, kad gerai išsimiegotų.


- Kaip pacientai reaguoja, kai pasiūlote ausų kištukus ar akių raištį?
G.Ž.:
Vyresnio amžiaus sako: „Duok, vaikeli, geriau tabletę“. Bet būna prieini, matai, kad pacientas piktas, klausi, kas negerai? Sako: „Gal galit kaip nors tą „gegutę“ – aparatą, fiksuojantį širdies dužius, kuris nuolat pypsi, išjungti?“ Net nebeklausia apie savo tyrimus ar kada jį perkels į kitą skyrių. „Išjunkit tą gegutę, išsimiegosiu ir kitą dieną galėsiu važiuoti namo“, - prašo.

Galima sakyti, kad tokiomis, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingomis smulkmenomis taupote valstybės biudžeto lėšas?
E.G.:
- Labai norint pasigirti, galima sakyti ir taip (juokiasi). Nors, žvelgiant iš medicininės pusės, jei tokiam žmogui prasidės psichozė, vadinasi, reikės daugiau vaistų, jis dar tris ar penkias dienas, o gal net ir visą savaitę praleis reanimacijoje. Mes gydysime komplikaciją. Nors to buvo galima išvengti.  

Š.J.:
- Iš pradžių ir slaugytojos dėl ausų kištukų sakydavo, ką čia tas plastmasės gabaliukas pakeis. Tabletė atrodo patikimiau. Dar vienas svarbus dalykas, ką Ernestas tarp pacientų skatina, yra sportas.

- Sportas? Šiek tiek sunku įsivaizduoti, kad į reanimaciją iš ryto įžengę du jauni gydytojai sako: „Labas rytas, dieną pradėsime nuo mankštos!“
E.G.:

- Na, nereikia įsivaizduoti, kad siūlome intensyvią sportinę veiklą. Tarkim, žmogus guli reanimacijoje prijungtas prie kvėpavimo aparato porą savaičių. Atjungus nuo jo, išsikapsčius iš sunkios ligos jam sunku atsisėsti, atsistoti ir net kvėpuoti. Sunki liga „suvalgo“ daug raumenų masės. Pirmiausia atrofuojasi smulkūs raumenys, daugeliui po dviejų savaičių reanimacijoje tenka mokytis iš naujo laikyti šaukštą ar net puodelį.
 
Todėl raginame kiekvieną geriau besijaučiantį pacientą pasportuoti. Pavyzdžiui, bandyti atsisėsti. Duodame vadinamuosius antistresinius kamuoliukus, kad dirbtų smulkūs raumenys. Atrofuojasi ir kvėpavimo raumenys. Todėl pacientams duodame tokį iš pažiūros vaikišką aparatą su spalvotais burbuliukais ir raginame pūsti, kad būtų atkuriama kvėpavimo funkcija. Tik gulėdamas nepasveiksi ir tik tabletės nepadės.

Š.J.:
- Dar viena labai svarbi smulkmena itin vertinga pacientams, kuriems dėl tam tikrų ligų kakle įstatomas vamzdelis. Žmogus kvėpuoja, bet negali nieko pasakyti. Turbūt sunku įsivaizduoti, ką reiškia viską suprasti, bet nieko negalėti pasakyti. Taigi turime specialų vožtuvėlį, kuris grąžina kalbėjimo funkciją. Balsas skamba keistai, bet žmogus gali kalbėti, pasakyti, ar jam skauda ar niežti šoną.


E.G.:
-Pasitaiko situacijų, kad užduodi dešimt klausimų ir tik po jų paaiškėja, kad pacientui paprasčiausiai niežti ausį. Bet kai tu paciento nesupranti, jis nervinasi, galiausiai praradęs viltį numoja ranka. Po to tu ir pats susinervini, kodėl nesupranti, kas žmogui negerai, o šis vožtuvas leidžia bendrauti. Ir ne tik gydytojui su pacientu, bet ir artimiesiems, kuriems išgirstas artimojo balsas asocijuojasi su būklės gerėjimu.

- Kiek žinau, jūsų pozityvios idėjos neapsiriboja vien tik komforto gerinimu. Laisvu nuo darbo metu visuomenę mokote gaivinimo pradmenų. Grįžtate kada nors namo, ir kaip į tokią jūsų veiklą reaguoja antrosios pusės?
E.G.:

- Na, įkurti asociaciją buvo mūsų su žmona mintis. Tiesa, pati asociacijos idėja išsigrynino tik pradėjus dirbti kaip gydytojui. Nors gydymo įstaigos aprūpintos įranga, vaistais, viskuo, kas reikalinga gydymui, bet apie tokias komforto smulkmenas nepagalvota. 

Š.J.:

Jos ne medikės, normalios. (juokiasi) Bet mielai prisideda prie visų veiklų. Dažnai ir pačios pasiūlo idėjų.
E.G.:
- O kalbant apie gaivinimo pamokas, reikia prisipažinti, kad dirbdami šioje srityje ir kasdien tai darydami, nė nepagalvojome, kad žmogus gali nemokėti gaivinti. Daugelyje šalių tai yra privalomos žinios ir vaikai to mokomi dar mokykloje. Net apklausus draugus daugelis atsakė, kad rūpestis benamiais gyvūnai svarbesnis, nei mokėjimas gaivinti. Paprastai taip galvojama iki tol, kol neatsitinka nelaimė...

Š.J.:
- Juolab pasaulio duomenys rodo, jog daugiausiai gaivinimų vyksta artimųjų rate. Tėvas išgelbėjo sūnų, arba sūnus išgelbėjo tėvą - tokios istorijos svetur dažnai girdimos. Todėl ir mes norime didinti visuomenės supratimą apie gaivinimą ir pamokas vedame visiems norintiesiems: vaikams, moksleiviams, draugams, galime atvykti net ir į jūsų darbovietę. 

- Jūsų entuziazmas žavi. Bet, kaip sakoma, visoms geroms idėjoms reikia ir finansų. Juk net jūsų parodytas vožtuvas, padedantis kalbėti, nors atrodo kaip plastmasės gabaliukas, vos dviejų centimetrų ilgio, kainuoja apie 80 eurų.
G.Ž.: 

- Visos priemonės perkamos iš surenkamų dviejų procentų, kuriuos deklaruodami pajamas skiria žmonės. Žinoma, kartais šiek tiek paspaudžiame ir draugus, kad jie paaukotų ar kaip kitaip prisidėtų. Tiesa, jei kyla kokia grandiozinė idėja, turime gerai įvertinti ar galime sau tai leisti, bet stengiamės, ieškome pagalbos.
Š.J.:
- Iš šono žvelgiant atrodo, kas gi tie du procentai... Mums - labai daug. Pernai pamatę, kiek žmonių skyrė mums du procentus, jautėmės kaip laimėje milijoną!


P.S. 
Pernai milijonu jaunieji gydytojai įvardina du tūkstančius eurų, kuriuos asociacijai skyrė žmonės deklaruodami du procentus nuo savo pajamų. Tačiau medikai sako, kad prie jų veiklos gali prisidėti visi tiek finansine parama, tiek idėjomis.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris