Andrejus Bura: „Einame geresnio atlygio link“

Aigustė Tavoraitė
2019-02-26
„Būti jaunu gydytoju Lietuvoje, nesvarbu, kokiam mieste bedirbtum, yra gerai. Gaila, kad daug jaunų kolegų išvažiuoja ieškoti geresnio, pirmiausia – finansiniu požiūriu, gyvenimo. Bet likdamas čia gydai savo šalies piliečius, įdedi savo indėlį į visuomenę“, – sako Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura (29 m.).
Andrejus Bura: „Einame geresnio atlygio link“
„Negali būti supermenu, kuris visada žino, kaip tinkamai pasielgti, natūralu, kad turi semtis iš tų, kurie turi daugiau patirties“, - sako Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura.

- Sakoma, inkstų skausmas jau rodo, kad reikia laukti didesnės bėdos?
Inkstai gali skaudėti esant bakterinės, taip pat ir autoimuninės ar alerginės kilmės uždegimams. Be to, skausmas skausmui nelygus. Inkstai yra labai arti stuburo, todėl atskirti skausmą, ar jis yra inkstinės ar kokios kitos kilmės, sudėtinga, todėl reikia kreiptis į specialistą. Šiaip kiekvienas inkstų pažeidimas yra unikalus, vienas gali vystytis taip, kad per porą dienų ar savaičių sutrinka inkstų funkcija. Kitas gali tęstis porą metų. Ir ta riba yra individuali. Mūsų skyriuje susiduriame su sudėtingais, dažniausiai daug patologijų turinčiais pacientais. Kiekviena gretutinė liga savaip gali lemti inksto pažeidimą.
 
- Ar dažnai tenka, atrodo, sveikam žmogui lyg iš giedro dangaus išgirsti diagnozę – inkstų nepakankamumas? 
Nors ir ne dažnai, bet pasitaiko. Per mėnesį mūsų klinikose bent vienas toks pacientas tikrai būna. Atrodo, viskas buvo gerai, o padarius tyrimus nustatomi aukšti ureminiai rodikliai, pacientas siunčiamas konsultacijos pas nefrologą ir diagnozuojamas penktos stadijos inkstų nepakankamumas. Neseniai turėjau jauną pacientę su panašia istorija. Kodėl taip nutinka? Daugelis ligų turi aiškius simptomus, kurie kelia nerimą ir priverčia kreiptis į gydytojus. Pavyzdžiui, sutrikus kepenų veiklai atsiranda skausmas, gelta ar blogas apetitas, plaučiams – dusulys, fizinio krūvio netolerancija, kosulys, skrepliavimas. O inkstų liga, jei ji lėtinė, gali vystytis pamažu ir veik nepastebimai. Gal kartą žmogus nusivėmė, papykino, paniežėjo oda, bet galvojama, kad maža ko nebūna... Taigi žmogus ligos ilgai nejaučia, ypač jei išlieka pakankamas šlapimo kiekis, o po to vieną dieną dėl didelio kreatinino kiekio nusiųstas pas specialistą sužino, kad inkstai jau visai mažyčiai ir niekas negali pasakyti, kodėl taip įvyko. Tokių įgimtų, užslėptų ligų pasitaiko.

 
- Kartu su komanda klinikose esate atsakingi už transplantacijų koordinavimą. Dažnai naktį pabudina skambutis apie atsiradusį donorą?
Taip, ekstremalumo pakanka, dažniausiai viskas vyksta nakties metu arba anksti iš ryto. Kai Lietuvoje atsiranda potencialus donoras, jis užregistruojamas nacionalinėje transplantacijos tarnyboje, apie tai pranešama mums ir darbas užverda. Turime nacionalinį recipientų sąrašą, važiuoja chirurgų komandos, atliekamos eksplantacijos procedūros, tada - transplantacijos, mes suderiname veiksmus, kad viskas būtų sklandu. Kai būna tarptautiniai pranešimai, kad, pavyzdžiui, iš Latvijos parskraidinama donoro širdis, ir mes ten skambiname, kontaktuojame su orlaivių pilotais. Tačiau tai ne tik greito reagavimo reikalaujančios situacijos, bet ir didelė atsakomybė. Esame tiltas, kad mirusio žmogaus organas laiku nukeliautų į recipiento kūną, prigytų ir sergantysis pasveiktų, galėtų toliau gyventi. Nacionalinis transplantacijos biuras šioje srityje aktyviai dirba, kiekvieną kartą radę progą paskatina tapti donoru, primena, kad yra donorystės kortelės, kurias žmogus, būdamas sąmoningas, savo valia gali pasirašyti.
 
- Jau beveik pusė metų, kai rezidento statusą iškeitei į visaverčio gydytojo chalatą. Kokį  pajutai skirtumą?
Rezidentai susiduria su tuo, kad negali priimti detalesnio sprendimo, visąlaik esi prižiūrimas vyresniojo gydytojo. Tapus visaverčiu gydytoju pirmus mėnesius pajutau, kaip dar norėtųsi, kad kas nors tau patartų – gal čia dar tokį ir tokį žingsnį padaryti, gal tokį tyrimą paskirti. Net praėjus beveik pusmečiui norisi patarimo ar tiesiog pritarimo. Juk negali būti supermenu, kuris visada žino, kaip tinkamai pasielgti, natūralu, kad turi semtis iš tų, kurie turi daugiau patirties.
 
- Tvirčiau jaustis leistų dar studijų metu žingsneliais įgyjamos kompetencijos ir atsakomybė?
Išties rezidentai praeina laikotarpį, kai darai tau paliktus darbus, tačiau neretai negauni atgalinio ryšio, galbūt vienas gydytojas ką pasako, kitas – ne. O Jaunųjų gydytojų asociacijos steigiamas kompetencijų modelis tikrai turėtų padrąsinti, kad jau būdamas gydytojas savarankiškai prisiimdamas atsakomybę galėtum daryti tam tikrus veiksmus.
 
- Galėtum įvardyti, kas sunkiausia dirbant gydytoju?

- Vienas didžiulių iššūkių – pranešti pacientui blogą naujieną, kai tu, kaip gydytojas, jau nebegali nieko padėti. Ne mažiau sudėtinga situacija, atsitikus incidentui, už kurį esi atsakingas, prisiimti tą kaltę, klaidą vertinti, analizuoti. Kitas, daugiau pozityvus, momentas, kai, atrodo, kad ligonį jau pagydei ir gali paleisti namo, bet vis kirba, gal dar ko nors nepadarei (šypteli).
 
- Kuo tave patraukė medicina?
Mano šeimoje nėra nė vieno gydytojo, tad tiesiog norėjau užsiimti kitokia profesija nei tėvai. Pavyzdžiui, mano mama - informatikos specialistė. Aš norėjau dirbo su žmonėmis. O nefrologiją pasirinkau, nes sužavėjo penktame kurse profesorės Ingos Bumblytės vedamos paskaitos, skyriuje matyti ligoniai, šiltas bendravimas kolektyve, kiek teko tai stebėti studento akimis. Sužavėjo pati specialybė – nefrologija, jei galima taip sakyti, yra paslaptinga sritis, kartais ligos iki galo nėra aiškios, ne viskas taip išgryninta kaip kitose srityse.
 
- Kaip manai, jaunam gydytojui šiandien lengva rasti vietą po saulę mūsų šalyje?

Natūralu, kad jaunam žmogui, norinčiam įsirengti būstą, kuriančiam šeimą, atlyginimo klausimas yra aktualiausias. Bet būti jaunu gydytoju Lietuvoje, nesvarbu, kokiam mieste bedirbtum, yra gerai. Gaila, kad daug jaunų kolegų išvažiuoja ieškoti geresnio, pirmiausia – finansiniu požiūriu, gyvenimo. Bet likdamas čia gydai savo šalies piliečius, įdedi savo indėlį į visuomenę. Šiaip, manau, žingsnis po žingsnio einame ir geresnio atlygio link.

 
Dosjė
2014 m. – medicinos magistras, gydytojo kvalifikacija (LSMU).
2018 m. – gydytojo nefrologo profesinė kvalifikacija (LSMU, Kauno klinikos).
2017 m. pagal ERA-EDTA jaunųjų nefrologų platformą atliko 2 mėn. trukmės  stažuotę Lenkijoje, Silezijos Medicinos universiteto ligoninėje, nefrologijos, transplantologijos ir vidaus medicinos klinikoje.
Nuo 2015 m. – transplantacijos koordinatorius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.
Nuo 2018 m. – gydytojas nefrologas, Nefrologijos skyrius, Kauno klinikos, stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vyresnysis transplantacijos koordinatorius.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris