Sutuoktiniai Alina ir Vaidas Sinicos, susidūrę su valstybine ikimokyklinio ugdymo sistema ir žinodami, kaip šiais laikais sunku vaikams pakliūti į darželį, iš pradžių įkūrė vaikų priežiūros centrą, o dabar, įgyvendinę higienos normos reikalavimus, užregistravo ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Skaudi patirtis
„Kadangi mūsų šeimoje auga trys vaikai, man rūpėjo šeimos teisė: kas vyksta mūsų valstybėje tiek politiškai, tiek teisiškai, kokias teises, pareigas ir galimybes turi vaikai ir šeimos. Darželio įkūrimui įtakos turėjo ir vienos pažįstamos žodžiai: ji sako, taip nuostabiai augini vaikus, esi teisininkė, kodėl tau neįkūrus kokios nors organizacijos ar netgi vaikų darželio? Tikrai, kodėl gi ne! Pradėjau domėtis, kokius reikalavimus reikia atitikti, kokios yra galimybės Vilniuje atidaryti darželį. Kaip tik dabar yra darželių trūkumas. Mūsų šeima su tuo nesusidūrė, nes vyras karininkas, esame daugiavaikė šeima - turime privalumų, kad patektume į valstybinį darželį. Bet pamačiau, kaip kitoms šeimoms yra sunku: šiais metais berods apie pusantro tūkstančio vaikų nepatenka į valstybinius darželius“, - sako Alina, paklausta, kaip gimė idėja įkurti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Alina ir Vaidas į valstybinį darželį leido pirmąjį sūnų, paskui ir antrąjį, tačiau tikėjosi kitokio pedagogų santykio su vaiku.
„Vaikas, nors ir mažas, nesubrendęs, bet jis turi būti gerbiamas. Ten pagarbos vaikams nebuvo. Į juos žiūrima iš aukšto, kaip į žemesnius už save, kurie turi paklusti, o ne išgirsti suaugusįjį, matyti jame autoritetą, pavyzdį, iš kurio galima mokytis. Buvo atvejų, kai mūsų vaikas buvo skriaudžiamas fiziškai. Ten ir supurto, ir per užpakalį suduoda, ir stipriai sugriebę už alkūnės patampo, ir tas nuolatinis rėkimas ant vaikų, vadinamasis emocinis smurtas. Per savaitę vaikas būdavo visiškai išsekęs, kad naktį iš streso pradėdavo lunatikuoti ir dažniau sirgdavo“, - prisimena 30 metų moteris.
Kaskart eidami į valstybinį darželį aiškintis, Alina ir Vaidas atsimušdavo kaip į sieną. „Buvo bandoma nuslėpti tokius dalykus. Aš galvoju, kad nėra nei vienos švietimo įstaigos, kuri neturėtų problemų dėl santykių tarp pedagogų ir vaiko arba tarp vaikų. Bet esmė, kaip jos yra sprendžiamos - ar sprendi kalbėdamasis, nors tai užima daugiau laiko negu aprėkti vaiką ar jam suduoti“, - apgailestauja trijų vaikų mama. Tiesa, pripažįsta prieš tai, kai su šeima gyveno Šiauliuose, turėjo labai gerą patirtį su valstybiniu darželiu ir pedagogais.
Keli lapai reikalavimų
Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis Vaidas Sinica, matydamas, kokios problemos vyrauja valstybiniuose darželiuose, žiūrėjo, kad šios problemos neatsikartotų jų įsteigtoje „Baltų šalelėje“. „Valstybė palengvino sąlygas, įkuriant vaikų dienos priežiūros centrus. Pavyzdžiui, nebereikia atitikti higienos normos, tereikia susirasti patalpas, kurios būtų tinkamos prižiūrėti vaikus. O jeigu steigiama ikimokyklinio ugdymo įstaiga, tada yra higienos norma. Jau ten yra keli lapai reikalavimų. Pradėjome nuo to, kad iš pradžių atidarėme vaikų priežiūros centrą, tačiau žiūrėjome, kad šios patalpos vėliau būtų tinkamos įgyvendinti ir higienos normą. Dar reikėjo apsispręsti – gaminsi pats maistą ar užsisakysi, kad vežtų tiekėjas. Pagal mūsų rastas patalpas buvo neįmanoma patiems gaminti, dėl to ieškojome tiekėjo ir tikrai labai gerą radome – maistas atvežamas ką tik pagamintas terminiuose induose ir iš karto dalinamas. Paskui, kai nusprendėme, kad jau kursime ikimokyklinio ugdymo įstaigą, prasidėjo dviejų mėnesių darbas, įgyvendinant higienos normą. Įgyvendinę visus reikalavimus gavome higienos pasą. Dabar užsiregistravome švietėjų registre ir po truputį renkame vaikučius ikimokykliniam ugdymui“, - pasakoja „Baltų šalelės“ direktorė A.Sinicė, paklausta, ar buvo sunku įkurti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Vaikai beveik neserga
Ar vaikai serga? „Vaikai serga, bet, kiek aš pastebėjau, nuo lapkričio mėnesio tikrai nedaug. Sunku pasakyti, sergamumas didelis ar mažas. Gydytoja mums visą laiką sako, kad, jeigu vaikas serga dešimt kartų per sezoną, tai yra normalu. Mano vaikai neserga metus laiko, nors anksčiau sirgdavo dažnai. Dešimt kartų per sezoną man jau būtų baisiai daug“, - sako moteris, pridurdama, kad reikalui esant, kiekvienas pedagogas yra apmokytas suteikti skubią medicininę pagalbą. Peržiūrėdama meniu, Alina stebi, kad darželinukų maistas būtų įvairus ir sveikas: „Maistas gaminamas konvekcinėse krosnyse arba ant garų - tai sveikai paruoštas, lengvai virškinamas ir pasisavinamas maistas. Saldumynų negali būti jokių ir neleidžiame atsinešti“.
Ar Alina ir Vaidas Lietuvos valstybinių darželių sistemą vertina neigiamai?
„Valstybiniai darželiai iš esmės nėra blogi, tik viskas priklauso nuo to, koks susirenka darbuotojų kolektyvas. Jeigu vadovas priima darbuotoją į darbą, jis būtinai turi su juo kelis kartus pasikalbėti, pasižiūrėti, kaip jis dirba. Gal iš pradžių turėtų būti laikina darbo sutartis, kad jį akylai stebėtų, kaip jis bendrauja su vaikais, nes susirenka žmonės, kurie neverti tokio darbo.“
Komentarai
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė:
- Ikimokykliniu ugdymu privalo rūpintis savivaldybės. Būtent jos, reaguodamos į gyventojų poreikius, steigia darželius, naujas grupes.
Mažesniuose miestuose vietų darželiuose tikrai netrūksta, tačiau didmiesčiai susiduria su šia problema. Manyčiau, jie turėtų ją spręsti ir lanksčiau, ir veiksmingiau.
Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama padėti spręsti darželių stygiaus klausimą, supaprastino higienos normas. Tai reiškia, kad sudarytos palankesnės sąlygos tiek savivaldybėms, tiek valstybinių, tiek nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo teikėjams steigti grupes ar įstaigas ne tik tipinių darželių pastatuose, bet ir bendrojo ugdymo mokyklose, daugiafunkciniuose centruose, gyvenamuosiuose ar kitos paskirties pastatuose. Tai labai svarbus pakeitimas, palengvinantis darželių grupių steigimą. Pavyzdžiui, savivaldybės gali panaudoti tuštėjančių mokyklų patalpas ikimokyklinukų ugdymui, jas tinkamai įrengus.
Taip pat skiriame ES paramos lėšas ikimokyklinio ugdymo įvairovei didinti: kad išties darželių grupių darbas būtų organizuojamas pagal tos vietovės šeimų poreikius, pvz., pailginant darbo laiką ar įsteigiant naują grupę toje vietovėje, kur toks poreikis yra.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys:
- Pažįstu daugybę vaikų, šeimų ir tėvų, kurių vaikai labai noriai eina į darželį. Ir netgi per atostogas prašo juos ten nuvesti.
Kiek teko susipažinti su kitų šalių patirtimi, Lietuvos ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas tikrai yra neprastos situacijos. Vaikams sąlygos užtikrinamos pakankamai geros, griežtas reglamentavimas tiek vaikų priežiūros, tiek maitinimo ir kitų dalykų. Ir tai užtikrina labai neblogą sąlygų būvį.
Neseniai įsteigėme „Ąžuolo“ lopšelį-darželį Žirmūnuose. Jis dar nepradėjo darbo, vyksta remontas, patalpų atnaujinimas. Jis pradės veikti, kiek įmanoma greičiau. Naują darželį-lopšelį statome Santariškėse. Statybas planuojame baigti atšalus orams – spalio mėnesį, ir tikimės, kiek įmanoma, greičiau suorganizuoti, kad įstaiga pradėtų veiklą.
Komentuoti: