Aistis Žekevičius: ir nutiko tai... per greitai

Eimantas Šaulitis
2019-10-15
Prieš dvejus metus inkstų liga gerokai sujaukė poeto Aisčio Žekevičiaus (28 m.) gyvenimą. Vyras kurį laiką sveikatos problemas slėpė nuo draugų, o apie organo persodinimą ir girdėti nenorėjo. Dabar Aistis džiaugiasi ne tik nauju inkstu, bet ir kaip niekad puikia savijauta.
Aistis Žekevičius: ir nutiko tai... per greitai
„Transplantacijos kiek prisibijojau. Kurį laiką man tai neatrodė viliojantis pasirinkimas. Maždaug pusmetį net nesidomėjau, kaip visas procesas vyksta. Paskui pradėjau aiškintis, kaip reiktų į laukiančiųjų sąrašą pakliūti“, – prisimena poetas Aistis Žekevičius. Karolin Zeif nuotr.

Nesakė draugams
Aistis pasakoja apie ligą ilgą laiką nieko nenutuokęs. Vyras jautė nuovargį, niežtėjo kūną, kartais pykindavo, ėmė kristi svoris. Bet vizitą pas gydytoją jis atidėliojo, laukė pagerėjimo, tačiau savijauta tik blogėjo. Todėl galiausiai pribrendo apsilankymas pas gydytoją. Vyrui buvo paskirti pagrindiniai kraujo ir šlapimo tyrimai, po kurių jis gavo siuntimą į Kauno klinikas. „Tikslios diagnozės niekas iš karto neįvardijo, reikėjo atlikti biopsiją, kitus tyrimus, bet kone pirmą dieną pasakė, kad įtariama lėtinė inkstų liga – gali prireikti transplantacijos. Tai buvo labai staigu. Dažniausiai žmonės apie inkstų ligas sužino anksčiau, kai jie dar pusėtinai gerai funkcionuoja, dar nereikia taikyti dializių ir valyti kraują. Mano atveju viskas vyko pernelyg staigiai. Visiškai nebuvo laiko pasiruošti tam, ką ateityje reikės daryti – dializes“, - pasakoja Aistis ir priduria, jog apie ligą draugams neprasitarė. Tam jam dar reikėjo trupučio laiko, vyras tikina norėjęs geriau apmąstyti savo padėtį.
 
Transplantacija nesidomėjo
„Transplantacijos kiek prisibijojau. Kurį laiką man tai neatrodė viliojantis pasirinkimas. Maždaug pusmetį net nesidomėjau, kaip visas procesas vyksta. Paskui pradėjau aiškintis, kaip reiktų į laukiančiųjų sąrašą pakliūti“, – prisimena Aistis. Po devynių mėnesių vyras oficialiai atsidūrė inksto laukiančių žmonių eilėje. Rugpjūtį buvo atlikta operacija. Dabar Aistis tikina nebeatsimenąs, kada paskutinį kartą jautėsi taip gerai. Atsirado energijos, grįžo apetitas, atsirado ir pasiilgtas poilsio jausmas po gero nakties miego. Visų išbandymų metu Aistį lydėjo jo sužadėtinė Karolina Dačkutė. Būtent jai kilo internetinės platformos „Ir nutiko tai“ mintis. Joje dalinamasi sergančiųjų istorijomis bei naudingais straipsniais organų donorystės tema. Be to, spalio 10 d. startavo „Ir nutiko tai“ podcastas.


 
Komentaras 
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė:

- Džiugu, kad visuomenės sąmoningumas didėja, organų donoro kortelės turėtojų skaičius auga. Reiktų paminėti, kad jei asmuo turi šią kortelę, dar nereiškia, kad jis taps donoru. Kasmet Lietuvoje miršta apie keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Šimtas iš jų galėtų būti donorai, bet jais tampa apie penkiasdešimt. Donoru tampama reanimacijos skyriuje diagnozavus smegenų mirtį ir gavus artimųjų sutikimą dėl donorystės. Artimieji turi greitai apsispręsti, ar sutinka paaukoti mirusiojo organus. Viena artimųjų atsisakymo priežasčių – nežinojimas, kokia buvo velionio pozicija šiuo klausimu. Todėl skatiname, kad šeimoje būtų diskutuojama, kalbamasi apie tai. Visi suprantame, kad dėl sąsajos su mirtimi, donorystė yra jautri pokalbio tema. Tačiau organą gaunantis žmogus, jo artimieji išgyvena nenusakomą dėkingumą. Recipientas širdyje nuolat dėkoja už suteiktą antrą gyvenimo šansą. Kasmet kokio nors organo transplantacijos prireikia maždaug keturiems šimtams žmonių. Per metus atliekama apie 150 transplantacijų.

 
Interviu
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas:
 
- Kokios priežastys dažniausiai sukelia lėtinę inkstų ligą?
- Labiausiai paplitusios trys priežasčių grupės: cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, ir glomerulonefritai – imuninės kilmės inkstų ligos.
 

- Kaip anksti pajaučiami pirmieji ligos simptomai? Kokie jie?
- Inkstų ligos pavojingos tuo, kad net pačioje vėlyviausioje stadijoje jos rodo mažai išskirtinių požymių. Gana dažnu atveju pacientas nieko nejaučia. Nuolat pasitaiko, kad liga nustatoma atsitiktinai, paėmus kraujo tyrimus ar pradėjus tirti kraują dėl kitų priežasčių: padidėjusio kraujo spaudimo ar mažakraujystės. Diagnozavus ligą, reikia kuo skubiau patekti pas nefrologą, kuris sudaro tolesnę paciento gydymo ir priežiūros programą. Dažniausi požymiai: padidėjęs nuovargis, padažnėjęs šlapinimasis, ypač kuomet tenka keltis šlapintis kelis kartus per naktį, padidėjęs kraujospūdis žmogui, iki tol jį turėjusiam normalų, bei mažakraujystė, kurios nepaaiškina kitos priežastys. Taip pat galimi kiti indikatoriai, pavyzdžiui, kojų ar veido tinimai.
 
- Tokiam pacientui, kai diagnozuojama liga, greičiausiai tenka keisti gyvenimo būdą?
- Diagnozavus inkstų ligą, pacientui rekomenduojama riboti druską maiste, jeigu liga toli pažengusi – atisakyti kai kurių maisto produktų, turinčių didelį kalio kiekį. Patariame nerūkyti, būti fiziškai aktyviems ir vengti antsvorio.

 
- Iš kokių gydymo būdų gali rinktis pacientas, sergantis lėtine inkstų liga?
- Peritoninė dializė, hemodializė ir inksto persodinimas. Pacientas, dar nesulaukęs dializės, gali būti išgydytas, jei turi giminaitį ar sutuoktinį, sutinkantį būti inksto donoru.
 
- Ar visada inkstų nepakankamumas baigiasi organų persodinimu?
- Inkstų ligos skirstomos į ūmines ir lėtines. Po ūminių inkstų ligų organo veikla gali būti atkurta, nors tokių pacientų inkstai tampa labiau pažeidžiami. Lėtinės inkstų ligos linkusios progresuoti iki galutinės stadijos, kuomet prireikia inkstų pakaitinio gydymo – dializės ar inksto persodinimo. Be abejo, ligos progresavimo tempai gali būti ženkliai sulėtinti, kai pacientą prižiūri šeimos gydytojai ar gydytojai-nefrologai.
 
- Po transplantacijos žmogus vėl gali gyventi visavertį gyvenimą?
- Tai ir yra pagrindinis inkstų transplantacijos tikslas - recipientą grąžinti į visavertį gyvenimą. Sulaukę inksto persodinimo, recipientai gali vėl dirbti, mokytis, keliauti, moterys – gimdyti vaikus. Labai dažnu atveju šį tikslą pavyksta pasiekti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris