Sveiki, po kelių savaičių atostogų labai sunkiai pavyksta įsijungti į darbus. Praėjo jau ne kelios dienos, o daugiau nei savaitė, tačiau nesugebu prisiversti dirbti, lydi apatija. Ar tai normalu, gal man depresija? Net svarstau, ar išties dirbu tai, ką turėčiau.
Rapolas, 29 metai
Kol tęsiasi adaptacinis periodas po atostogų ir žmogus „įsivažiuoja“ į darbus, pripranta prie sąlygų, kurios jam buvo įprastos, gali jausti įvairų diskomfortą – būti suirzęs, nepatenkintas, varginamas prislėgtos būsenos.
Užsitęsęs daugeliui žmonių nesvetimas poatostoginis sindromas gali tapti ženklu, jog galbūt išties sėdite ne savo rogėse, arba „perdegimui“ nuo darbo „užgesinti“ atostogų laiko toli gražu neužteko, pastebi psichologai.
Pataria specialistė
Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė:
Apninka apatija
Tokios diagnozės kaip poatostoginis sindromas ligų klasifikacijose nerasime, tačiau šis iškart po atostogų atsirandančią būseną apibūdinantis sutrikimas tikrai egzistuoja. Be to, pastaruoju metu įvairių šalių tyrėjų jis yra vis intensyviai tyrinėjamas. Taigi tai, kad žmonės po atostogų nenori grįžti į darbus, nėra tik mūsų šalies problema.
Ši būsena visiškai normali – tam tikrą laiką pagyvenus vienokiomis sąlygomis joms pasikeitus žmogaus organizmas patiria didžiulį stresą. Kol tęsiasi visas šis adaptacinis periodas ir žmogus „įsivažiuoja“ į darbus, pripranta prie sąlygų, kurios jam buvo įprastos, gali jausti įvairų diskomfortą – būti suirzęs, nepatenkintas, varginamas prislėgtos būsenos.
Kodėl sunku grįžti į darbą? Yra du variantai. Vadinasi, atostogavome per blogai, nesusiplanavome laiko, pakankamai nepailsėjome. Tarkim, jei dabar populiaru vykti poilsiauti į užsienio šalį, ir aš ten vykstu tik „dėl pliusuko“, nors galbūt man nei klimatas tiks, nei bus įdomu, nereikia tikėtis gero rezultato. Kitas variantas – jei atostogos buvo per intensyvios, tai yra net per daug geros, į darbą sunku grįžti dėl jaučiamo per didelio atotrūkio.
Ar ne depresija?
Nuotaika poatostoginiu laikotarpiu kiekvienam gali skirtingai svyruoti nuo lengvo susierzinimo iki pakankamai stipriai išreikštos prislėgtos nuotaikos. Ji iš dalies gali priminti vadinamąją klasikinę depresiją. Tačiau kas padės atskirti šiuos sutrikimus – varginančios būklės trukmė. Poatostoginis sindromas paprastai netrunka ilgą laiką – keletą dienų, daugiausiai – savaitę. Tai dar nepakankamas laikas depresijai diagnozuoti.
Šiaip poatostoginis sindromas praeina savaime, bet jei to neįvyksta, tai gali būti ženklas, kad žmogus yra „perdegęs“ ir atostogų jam tiesiog neužteko. Tuomet greičiausiai reikia ieškoti kitų priežasčių, kas apsunkina žmogaus darbą, kodėl jis jaučiasi pervargęs. Jei prislėgta nuotaika lydi ilgiau nei savaitę, tikėtina, jau kalbame ne apie poatostoginį sindromą, o rimtesnę būklę, iš kurios savaime lengvai galime ir neišeiti. Tada verta pagalvoti ir apie specialisto pagalbą.
Kiek reikia atostogų
Esama idealios atostogų trukmės? Tai individualu, bet visgi galima kalbėti apie keletą taisyklių, kurios galėtų būti bendros visiems. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad geriau atostogas išskaidyti, pavyzdžiui, atostogauti du kartus po dvi savaites, o ne mėnesį vienu kartu. Tada labai gerai jas turėti skirtingais metų laikais ir, be abejo, planuoti. Kita vertus, daug svarbesnis yra atostogų pobūdis, o ne trukmė.
Kad į darbą grįžti būtų lengviau
Kaip ir „įeiti“ į atostogas patariama ne iš karto, leisti kelias dienas psichikai prisitaikyti, taip ir „išeiti“ iš jų reikėtų palengva. Tai tikrai palengvins būseną pirmomis darbo dienomis.
Dar prieš atostogas reikėtų suvokti, kad grįžti į darbą bus sunku ir tam pasiruošti. Todėl dar prieš poilsį žmogui reikėtų pagalvoti, ką galiu padaryti dar dabar, kad į darbą būtų grįžti lengviau – susitvarkyti stalą, susidėlioti darbo prioritetus ir pan.
Suvokiant, kad jaučiuosi ne taip gerai, kaip galėčiau, nereikėtų pulti stačia galva prie darbų, pradėti ne nuo svarbiausių dalykų, bet malonesnių, patikrinti paštą ir pan.
Prieš pirmąją darbo dieną po atostogų jau galima iš vakaro pasidaryti dalį dalykų – pasiruošti priešpiečių, pietų dėžutes, drabužius, kad galėtume ryte 10–15 minučių skirti miegui ir kūnas bei psichiką galėtų po truputį lengviau prisitaikyti prie pokyčių.
Norsi jausti nepasitenkinimą tiek savimi, tiek darbu iškart po atostogų yra normalu, vis tik labai svarbu šiuo laikotarpiu nedaryti skubotų išvadų apie save. Tai tik dar labiau apsunkina būseną. Ne vieną šiuo metu aplanko mintys, kad gal reikia keisti darbą. Nebūtinai tai būna tiesa. Kita vertus, galbūt išties esate ne savo rogėse ir atostogos buvo laikas tam suvokti.
Verta žinoti
Po atostogų į darbus sunkiau grįžti tiems žmonėms, kuriems jų veikla ne itin patinka arba, atvirkščiai, – ją myli per daug stipriai. Tokie žmonės būna linkę darbui atiduoti visą save ir dėl šios priežasties atostogų laiko jiems paprastai atitrūkti nepakanka. Kuo žmogus daugiau savęs atiduoda darbui, tuo daugiau jam reikia ir tinkamo poilsio. Neretai būna taip, kad pradėjęs išties atsipalaiduoti toks žmogus pamato, kad jau kitą dieną reikia grįžti į darbą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: