Vargina ir jaunas

VUL Santaros klinikų Urologijos centro gydytojos urologės doc. Aušros Černiauskienės teigimu, moterų šlapimo nelaikymas išlieka didelė problema. „Tai – ne tik medicininė, bet ir socialinė, ekonominė, psichologinė problema. Šis sutrikimas stipriai atsiliepia moters gyvenimo kokybei, tenka nešioti įklotus. Tai sumažina fizinį aktyvumą, sutrikdo darbingumą, pablogina lytinio gyvenimo kokybę. Ilgainiui šlapimo nelaikymo kamuojama moteris tiesiog atsiriboja nuo visuomenės“, – kalbėjo gydytoja.

 
Kartu ji pabrėžė, jog mitas tai, kad šlapimo nelaikymas yra tik vyresnių moterų bėda. „Maždaug trisdešimt keturiasdešimt procentų visų moterų turi šią problemą. Su amžiumi, sulaukus 75 metų ir daugiau, sergamumas išties didėja, tačiau dešimt procentų pacienčių sudaro jaunesnės nei 25 metų amžiaus moterys“, – sakė ji.
 
Kas rizikuoja labiau
Didžiausią įtaką šlapimo nelaikymui atsirasti jauname amžiuje turi nėštumas, komplikuotas gimdymas, didelis kūdikio svoris. Riziką didina ginekologinė ar tarpvietės operacija. Gydytoja pridūrė, kad su šlapimo nelaikymu susiduria 30–60 proc. sportuojančiųjų.
„Tai dažniau pasitaiko užsiimant šuoliais, aerobika, akrobatine gimnastika, tinkliniu. Šešiasdešimt procentų atvejų nustatoma moteriai sunkiai dirbant fiziškai. Du kartus dažniau šlapimo nelaikymas vargina rūkančias moteris“, – sakė A.Černiauskienė.
Vyresniame amžiuje ligą gali paskatinti menopauzė, kada atsiranda hormonų trūkumas, atrofuojasi tarpvietės gleivinė. Įtaką daro ir sunkios gretutinės, neurologinės ligos – išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, įvairios neuropatijos, senatvinė demencija. Šlapimo nelaikymą gali sukelti ir kitos įvairios urologinės problemos – uždegimai, akmenligė, augliai.
 
Kartais pakanka pratimų
Kokį gydymą specialistas paskirs, priklauso nuo šlapimo nelaikymo laipsnio ir tipo. Jų yra trys: kai šlapimas nevaldomai išsiskiria kosint, čiaudint, dirbant, keliant daiktus; kai problema atsiranda dėl šlapimo pūslės hiperaktyvumo, tai yra dirglumo (labai dažnai šlapinamasi ir nespėjama nueiti iki tualeto); trečiasis tipas apjungia abu minėtuosius.
„Esant dirgliai šlapimo pūslei skiriami anticholinerginiai vaistai, jei moteris serga uždegimu – jį malšinantys medikamentai, aptikus auglį pirmiausia šaliname jį. Jei nustatomas šlapimo nelaikymas, varginantis fizinio krūvio metu, pirmiausia skiriami dubens stiprinimo pratimai. Kartais skiriami ir medikamentai. Kai visa tai nepadeda, tada taikomas operacinis gydymas. Dabar atliekame minimaliai invazyvias operacijas, kurių metu yra implantuojami pošlapliniai raiščiai. Jie sustiprina tarpvietės atramą, tuomet šlapimą pavyksta geriau sulaikyti“, – aiškino A.Černiauskienė.
Varginantis šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu situaciją pagerina ne tik dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai. Taip pat pacientei skiriamos specialios mankštos, fizioterapijos procedūros, kurių metu šlaplė stimuliuojama įvairių dažnių bangomis.

---

 
Pratimai dubens dugnui
1 pratimas
Paprasčiausia šiuos raumenis „aptikti“ šlapinantis bandant sulaikyti srovę. Šlapimą reikėtų sustabdyti 5–10-iai sekundžių. Jeigu gebama išlaikyti šlapimą 5–10 sek. ir vėl jį paleisti, vadinasi, raumenys yra pakankamai stiprūs.
Įsidėmėjus, kuriuos raumenis reikia sutraukti, pirmą savaitę reikėtų daryti 5–10 sutraukimų 6 kartus per dieną. Per šešias savaites pratimų kiekį derėtų padidinti iki 50-ties. Vėliau profilaktiškai, tonusui palaikyti jų bus galima atlikti mažiau – maždaug 20–25 susitraukimus per dieną.
 
2 pratimas
Atsigulkite ant nugaros, pusiau sulenkite kojas ir šiek tiek praskėskite, pėdas atremkite į grindis. Sutraukite mažojo dubens raumenis 3–5 sek., atleiskite. Pakartokite mažiausiai 25 kartus. Jei tiek nepadarote, atlikite, kiek pajėgiate, sutraukimų kiekį didinkite po truputį.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!