Kada ne per anksti?

Liepkalnio slidinėjimo mokyklos įkūrėjas ir vadovas Laurynas Juodeška sako sulaukiantis ir 2,5 metų amžiaus vaikų, kuriuos tėvai atveda mokytis slidinėti. „Visgi geriau būtų, kad vaikas būtų kiek vyresnis – trejų ketverių metų amžiaus. Čiuožti su snieglentėmis mokytis pradedama dar šiek tiek vėliu – penkerių septynerių metų amžiaus“, – kalbėjo mokymo instruktorius.

 
Anot L.Juodeškos, slidinėjimo bumas stebimas jau kurį laiką. „Dabar tampa madinga mokytis slidinėti, tai tikrai džiugina, parodo žmonių sąmoningumą, suvokimą, kad tokia paslauga reikalinga, – kalbėjo jis. – Ypač prieš ruošiantis į slidinėjimo kurortą važiuoti kartu su vaikais, jų pirmosiomis pamokomis pasirūpinama dar Lietuvoje. Tuomet nuvažiavus į kalnus pramokusius slidinėti vaikus galima palikti dienos stovyklose-būreliuose. Gali su vaikais ir tėvai paslidinėti lengvesnėse trasose“.
Instruktorius pabrėžė, kad slidinėjimas – ne tik aktyvi, sveika fizinė veikla gryname ore, bet ir būdas išmokti ko nors naujo, taigi neleisti užmigti pilkosios smegenų dalims. Anot jo, jokių apribojimų nėra – šią sporto šaką gali išbandyti visi. „Be abejo, reiktų atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, gydytojų rekomendacijas. Jei reikia, laikytis mažesnio fizinio krūvio“, – pridūrė pašnekovas.
 
Mokyti pačiam ar specialistui? 
Paklaustas, ar gali patys tėvai mokyti vaiką, pašnekovas pabrėžė, kad tai vienas blogiausių galinčių nutikti dalykų. „Neretai koją gali pakišti tėvų ir vaikų santykiai, reikia mokėti ir atlaikyti pamoką. Slidinėjimo instruktorius žino, kaip mokyti, o tėvai gali nurodyti, ką daryti, bet tai nieko bendro neturi su čiuožimo technika, saugumu ant kalno. Taigi vienas dalykas yra žinoti, kaip mokyti, kitas – atsirinkti, ką ir kada pasakyti, nesusigadinti santykių. Aišku, kitas atvejis, jei vienas tėvų pats yra instruktorius“, – komentavo L.Juodeška.
 
Kartu jis paneigia mitą, kad anksčiau atsistojus ant slidžių įgyjami geresni įgūdžiai. „Pradėjus slidinėti vaikystėje techniško čiuožimo potencialas yra didesnis, bet tai yra tokia veikla, kurią reikia prisiminti kiekvienais metais. Neretai grįžusius po metų pertraukos vaikus vėl reikia pamokyti iš naujo. Taigi iš esmės tai turėtų būti viso gyvenimo mokymasis. Net mokantys čiuožti suaugusieji turi ko pasimokyti, yra daug skirtingų technikų, skirtingų čiuožimo sąlygų“, – aiškino instruktorius.
Jis pridūrė, kad vaikų mokymo procesas daugiau vyksta žaidimo forma: „Tik nuo dešimties vienuolikos metų amžiaus su vaiku gali bendrauti kaip su suaugusiuoju. Jų mokymas visgi dažnai yra efektyvesnis, jie taip kaip vaikas greitai nepamiršta, ko išmoko.“
 
Jei stabdo traumų baimė
Neretai ant slidžių baiminamasi stotis dėl traumų rizikos. L.Juodeška sutiko, kad ji visada yra. „Tačiau ją sumažinti galima fiziškai tinkamai pasiruošus – padaryti rytines mankštas, apšilimą, vakare – tempimo pratimus, nepervargti, reguliuoti krūvį, be abejo – mokėti čiuožti, pasirinkti savo čiuožimo trajektorijas pagal čiuožimo lygį. Taip pat pasirūpinti apsaugomis“, – patarė jis.

---

 
Kaip apsirengti?
Slidinėjimo kelnės ir striukė turėtų būti nepralaidžios drėgmei, bet pralaidžios orui – kvėpuoti, kad nedrėgtumėte iš vidaus nuo skleidžiamos kūno temperatūros. Rekomenduojama turėti techninį, pirmąjį sluoksnį, tai yra trikotažinės kelnės ir marškinėliai, kurios ne tik saugo šilumą, bet taip pat išstumia drėgmę ir neleidžia šlapiam rūbui būti prigludusiam prie kūno. Nepamiršti slidinėjimo pirštinių, kurios neleis sušlapti ir sušalti rankoms, venkite medžiaginių ar vilnonių pirštinių, jos nepadeda apsisaugoti nuo tirpstančio sniego drėgmės, o su medžiaginėmis pirštinėmis bus per šalta, vilnonėmis – per šilta.

---

Verta žinoti
Tiek vaikams, tiek suaugusiems išmokti pagrindus reikia 3–4 pamokų. Fiziškai aktyvesniems žmonėms rekomenduoja iš karto imti pora pamokų viena po kitos.
Užsiimant tokiomis žiemos pramogomis, kurios susijusios su greičiu, svarbiausia yra kokybiškas šalmas, taip pat – apsaugos alkūnėms, keliams ir pan.
Kalnuose rekomenduojama saugotis tiek nuo saulės, tiek ir nuo vėjo – nes ten labai greitai galite ir nudegti, ir nušalti. Tad būtinai į kelionę pasiimkite riebų apsauginį kremą veidui. Tepkitės juo kiekvieną kartą einant į lauką. O svarbiausia, pasirūpinkite juo patepti vaikų veido odą, nes ši ypač jautri.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!