„Reuters“ reporteriui Norui Kchamisui pavyko tapti apeigų liudininku. Apipjaustymo ritualas yra privalomas visiems šešiolikos metų sulaukusiems Bukusu genties berniukams. Nors pati procedūra trunka neilgai, atsigauti po jos jaunuoliams prireikia nemažai laiko. Žaizda neretai gyja mėnesį ar dar ilgiau.

Dieną prieš apipjaustymo ceremoniją šeima papjauna karvę, iš kurios mėsos vaikinui padaromi drabužiai. Šiais jis vilki iki apeigų pradžios.
Paruošti jaunuolį apipjaustymui privalo dėdė. Paskutinę naktį prieš apeigas vaikinas praleidžia šio giminaičio namuose, kur jam du kartus trenkiama per veidą – tai yra pirmasis vyriškumo išbandymas.
Prieš ceremonijos pradžią paaugliai maudosi šaltame vandenyje, tai esą padeda apvalyti sielą ir šiek tiek sumažina organizmo jautrumą.

Apipjaustymo procedūra trunka ne ilgiau kaip minutę, tačiau jokiu būdu paauglys neturi parodyti, kad jam skauda. Iškart po apeigų dabar jau vyro namuose prasideda šventė, o jaunuolis yra izoliuojamas iki užgis žaizda.
Kai ši užsitraukia, paauglys gali grįžti namo, tik tai turi padaryti eidamas atbulomis.
Bukusu gentyje vyrauja įsitikinimas, kad apipjaustymas ypač svarbus sveikatai, nes tokie vyrai tampa atsparesni ŽIV.

Kenijos valdžia daug kalba gyventojams apie tai, kad nesteriliomis sąlygomis vykdomas apipjaustymas kelia pavojų vaikų gyvybei.
Prieš dvejus metus po apeigų kilus komplikacijoms mirė net 7 paaugliai. Jeigu jiems medicinos pagalba būtų suteikta laiku, vaikai būtų išgelbėti.
Bėda ir ta, kad viena pagrindinių apeigų sąlygų yra vaiko izoliacija, kol sugyja žaizda.