„Vaistų tiekimo sutrikimas – anokia naujiena. Taip atsitinka dėl to, kad kuris nors tiekėjas neatveža medikamentų. Negalime priversti jų tai daryti. Tačiau stebėsenos sistema veikia, dėl to mūsų tinklalapyje visuomet pateikiama informacija apie vaistų tiekimo sutrikimus. Tai ir yra galimybė užbėgti įvykiams už akių. Informuojame apie susiklosčiusią padėtį, kuo medikamentą galima pakeisti. Informaciją perduodame ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentui, Ligonių kasoms, farmacijos rinkos dalyviams, kad pastarieji galėtų planuoti tiekimus. Galų gale informuojame ir gydymo įstaigas“, - sako
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys (nuotr.). Jis tikina, jog stebėsenos sistema sukurta ir veikia gerai. „Kiekvieną savaitę sužinome apie vaistų likučius sandėliuose. Žiūrime, ar atsargos mažėja, ar išnyksta. Iš karto kreipiamės ir aiškinamės, kokios priežastys. Galbūt tai paprasčiausia logistikos klaida. Taip pat kas mėnesį gauname informaciją apie vaistų pardavimus. Lyginame, kokie pokyčiai, ar poreikiai didėja, mažėja“, - teigia G.Barcys. Taigi, vienintelis „priešnuodis“ tiekimų sutrikimui yra informacijos rinkimas ir kuo skubesnis jos perdavimas. „Negalime užkirsti kelio tiekimo sutrikimams, o tik gauti kiek įmanoma anksčiau informaciją apie tokius įvykius. Perduodame ją tam, kad reikalui esant būtų pradėtos paieškos, iš kur medikamentus gauti – kitų tiekėjų, užsienio šalių. Galbūt galima tiesiog vieną vaistą pakeisti kitu“, - paaiškina G.Barcys.
Priežasčių daug
Nors atsakingos institucijos tvirtina, kad visais įmanomais būdais bandoma išvengti vaistų tiekimo sutrikimų, tokių atvejų vis tiek pasitaiko. „Prieš keletą metų buvo situacijų, kuomet pritrūkdavo nepakeičiamų vaistų. Taip atsitikdavo dėl tam tikrų nesutarimų. Reikia nepamiršti, kad vaisto tiekimo grandinėje yra ne tik jo gamintojas, bet ir tarpininkas – tiekėjas. Natūralu, kad ši sritis yra mažai reguliuojama ir dėl to gali kilti įvairių problemų. Tiekėjai yra laisvi pasirinkti, ką vežti į rinką, o ko ne“, - sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas. Tačiau kaip paaiškėjo, dažniausiai susiduriama su centralizuotai perkamų vaistų trūkumu. „Ankstesniais metais dažniausiai sutrikimai pasitaikydavo būtent dėl centralizuotai perkamų medikamentų. Galbūt ligonių kasos ar Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba laiku neužtikrindavo sutarties sudarymo ir vaistų pristatymo į ligonines. Arba tiekimo konkursą laimėjusios įmonės neužtikrindavo laiku ir tinkamo vaistų pristatymo“, - teigia Š.Narbutas.
Pacientų atstovas taip pat pabrėžia, jog vaistas – nėra paprasta prekė ir kartais tiekimas gali nutrūkti, nes gamybos ar gabenimo metu nebuvo laikomasi visų nustatytų taisyklių.
„Vaistams taikomi aukščiausi kokybės standartai. Jeigu vaisto gamybos procese iškilo kokių nors neaiškumų, visi jie atšaukiami iš rinkos. Kitas dalykas – gabenant vaistą taip pat gali būti neužtikrinti saugumo reikalavimai, sugedo šaldymo įranga. Net jei nieko nenutiko, vaisto į rinką pateikti nebegalima. Priežasčių gali būti daug“, - paaiškina Š.Narbutas.
Pavojaus nėra
G.Barcys įsitikinęs – didesnio pavojaus dėl vaistų tiekimo sutrikimo pacientams nekyla.
„Neseniai pasitaikė atvejis, kuomet sutriko vieno hormoninio vaisto, skiriamo krūties vėžio gydymui, tiekimas. Tačiau nebuvo taip, jog jis visai dingo iš rinkos. O ir Farmacijos departamentas stengėsi, kad gal ir ne visai pakankami kiekiai, bet vis atsirastų. Dabar jis jau yra rinkoje. Kai gauname informaciją, kad tiekimas sutriko, dar nereiškia, jog vaisto nebeliko rinkoje. Gali būti, kad jo nė netrūks. Viskas priklauso nuo poreikio. Dažniausiai sutrinka tiekimas tų medikamentų, kurie yra lengvai pakeičiami. Todėl jokių problemų nekyla. Be abejo, kartais pasitaiko atvejų, jog pakeisti vaisto nėra kuo. Tiesa, jų nedaug – vienas kitas per metus. Tada reikia derinti gydymo procesą arba skubiai ieškoti, iš kur jį atsivežti. Galimas sprendimas – atvežti ne Lietuvos rinkai skirtus medikamentus, kurių pakuotės ženklinamos ne lietuvių kalba. Rinkodaros teisės turėtojai yra įpareigoti pranešti, jei numato kokių nors vaistų tiekimo sustabdymą. Tai turi padaryti prieš du mėnesius iki įvykio. Dažniausiai viskas padaroma laiku“, - tikina G.Barcys.
Antrina jam ir Š.Narbutas: „Tai, jog kai kurių vaistų pritrūksta – natūralu. Be to, didžioji medikamentų dalis gali būti pakeičiama. Todėl tai neturėtų kelti pavojaus paciento sveikatai ar gyvybei. Didžiausia rizika tuomet, kad sutrinka vakcinų tiekimas“.
Komentaras
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja, Onkologijos srities vyriausioji krašto specialistė Šiaulių kraštui Judita Filipauskienė:
- Problemų pasitaiko ir ne visuomet turime kuo pakeisti medikamentą, kurio tiekimas sutrinka. Mano praktikoje tokių atvejų tikrai pasitaikė. Praėjusiais metais vaisto, skirto krūties vėžio gydymui, visoje šalyje trūko bent porą mėnesių. Ieškome išeičių – kartais siūlome pacientėms parsivežti jo iš užsienio, nes jis nėra labai brangus ir kaimyninėse šalyse jo galima įsigyti. Jei galima, vaistą pakeičiame kitu tos grupės preparatu. Negalime laukti dviejų mėnesių. Be abejo, būtų gerai, jei tokių situacijų pavyktų išvengti. Kartais pritrūksta ir retesnių, chemoterapijai skirtų medikamentų. Tenka koreguoti gydymo eigą. Blogiausia, kad apie vaisto trūkumą dažniausiai sužinome tiesiog iš vietinės vaistinės vos kelias dienas prieš.
Komentuoti: