Receptai pusmečiui: geri norai virtę niekuo

Ana Daukševič
2014-05-06
Vaistų receptai išrašomi pusei metų turėjo palengvinti darbą gydytojams, sumažinti pacientų eiles. Deja, jau dabar aišku, kad geras sumanymas tikslo nepasiekė. Medikai vienbalsiai sutaria, jog darbo jiems ne tik nesumažėjo, bet atvirkščiai – tik daugiau. Kaip rasti išeitį iš tokios padėties? Gydytojai sako, jog vienintelė galimybė – elektroninis receptas, tačiau jis kelią skinsi itin sunkiai. 
Receptai pusmečiui: geri norai virtę niekuo

Galimybe nesinaudoja
Tik pradėjus svarstyti galimybę skirti vaistus pusmečiui vieni plojo rankomis, jog nereikės stovėti eilėse pas medikus, kiti baiminosi esą gyventojai imsis savigydos ir vengs lankytis pas specialistą. Tačiau akivaizdu, kad neišsipildė nė vienas minėtų scenarijų. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad dažnas neturi tiek pinigų, kad vaistinėje iškart paliktų šimtus litų. Antra priežastis – vyresnio amžiaus žmonės linkę lankytis pas gydytojus kas mėnesį ar bent kas du, bet tikrai ne kartą per pusę metų. „Būtų gerai, kad galėtume išrašyti pacientams vaistus bent trims mėnesiams, tačiau daugelis jų to nenori. Nebent jauni žmonės, o vyresnio amžiaus pacientai prašo receptų vienam mėnesiui“, - pasakoja Antakalnio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Liusia Samuilienė. 
Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis taip pat tikina, kad pasinaudoti galimybe įsigyti vaistus pusmečiui skuba toli gražu ne kiekvienas: „Paprastai žmogus negali sumokėti kelis mėnesius į priekį, nes vaistai nėra pigūs. Todėl norėdami įtikti pacientui, kad jis galėtų kiekvieną mėnesį nueiti į vaistinę nusipirkti medikamentų, užpildome daug lapelių. Tiesa, dabar yra šiek tiek supaprastina receptų rašymo tvarka – nereikia pildyti datų, kai kurių kodų. Tačiau perrašyti receptą vis tiek reikia, todėl gaištamas laikas.“  
 
Darbo tik daugiau
Panašu, jog sveikatos politikai bandydami „nukrauti“ bent dalį darbo nuo medikų, kažkur kažką praleido ir iš pirmo žvilgsnio atrodęs geras jų sumanymas realybėje nedavė lauktų rezultatų. Mat medikas, skirdamas pacientui vaistus pusei metų, vis tiek pildo „lapelius“ kiekvienam mėnesiui atskirai. Na, geriausiu atveju porai mėnesių. Jei pacientas vartoja ne vieną medikamentą, o kelis, ir tų „lapelių“ dar padaugėja. Kiek laiko lieka apžiūrėti pacientą, pasikalbėti su juo turbūt neverta nė klausti. „Be abejo, būtų gerai, jei kiekvienam pacientui galėtume skirti daugiau laiko. Ne kelias minutes, kaip yra dabar, bet apie pusvalandį. Tačiau tam reikėtų daugiau personalo, o iš ko jiems reikėtų mokėti? Deja, viskas remiasi į nesibaigiančią problemą – pinigus“, - sako Liusia Samuilienė. 
Kauno klinikose dirbanti šeimos gydytoja Danutė Krylovienė taip pat paaiškina, kad iš galbūt visai neblogo sveikatos politikų sumanymo, naudos, deja, ne kaži kiek. „Darbo mums ne tik nesumažėjo, bet atvirkščiai, – padaugėjo. Išsipirkti vaistus pusmečiui iš karto gali tikrai ne visi. Taip ir atsitinka, jog vieno vaisto receptą tenka rašyti šešis kartus“, - sako D.Krylovienė. 
Mindaugas Maželis čia pat paaiškina, kodėl nelabai prigijo naujoji vaistų išrašymo tvarka: „Ji neturi to patrauklumo, apie kurį pradžioje galvota. Mes manėme, jog galima bus parašyti vieną receptą, užrašyti jo galiojimo datą ir su tuo pačiu vienu lapeliu pacientas nuėjęs į vaistinę gaus reikalingą medikamentą. Deja, taip nėra. Galbūt tai techniškai nėra paprasta padaryti..“.
 
Viltis – elektroninis receptas?
Kyla klausimas, ar visgi yra išeitis iš šio uždaro pacientų eilių ir darbais apkrautų medikų rato? Gydytojai sako yra ir visai nesudėtinga – elektroninis receptas. „Laukiame elektroninio recepto, jis tikrai turėtų pakeisti situaciją“, - sako Kauno klinikų gydytojas Šarūnas Mačinskas. Tačiau kodėl gi jo vis dar neturime? „Nežinau“, - sako medikas ir priduria – ne mūsų reikėtų to klausti. Mes tiesiog laukiame.“
Mindaugas Maželis kaip vieną vėluojančio elektroninio recepto priežasčių nurodo ir galimus kai kurių asmenų interesus. „Sunku pasakyti, kodėl apie jį kalbama jau seniai, bet dar nieko neturime. Gal bėdos susijusios su programavimu, o galbūt yra ir žmonių, suinteresuotų, kad elektroninis receptas neatsirastų. Juk vis tiek kažkas spausdina receptų knygeles, lipdukus, o viso to nebeliks. Jau prieš dvidešimt metų buvo galima pasižiūrėti, kaip Švedijoje išrašomi receptai ir iš dalies nukopijuotą sistemą pritaikyti Lietuvoje. Dviračio išrasti tikrai nereikia“, - paaiškina M.Maželis. Tai gal jau ir neverta jo tikėtis? M.Maželis ramina: „Tikiu, kad jis bus. Dabar registrų centras turi užduotį sujungti visų ligoninių, poliklinikų informacines sistemas į bendrą „Lietuvos katilą“. Jame informacija apie pacientus, vaistus būtų prieinama visiems gydytojams. Tada automatiškai atsiras ir elektroninis receptas.“ Deja, medikas nesiėmė prognozuoti, kada galime laukti elektroninio recepto varianto: „Ministerija prižadėjo, jog toks atsiras dar šiemet. O kaip bus, pažiūrėsime“.  
Iš visų kalbintų medikų labiausiai skeptiška elektroninio recepto atžvilgiu L.Samuilienė. Ji sako nelabai tikinti elektroninio recepto galimybėmis „išspręsti visas bėdas“: „Nelabai tikiu, kad labai padės ir kompiuterinis recepto variantas. Juk technika „užlūžta“. Aišku, jeigu viskas dirbtų gerai, gal ir būtų lengviau. Tačiau juk vis tiek ne kas kitas, o gydytojas turės viską surašyti. Sunku pasakyti, kaip bus, bet dažnai, kai įvedama nauja programa, ji dar ne kartą būna taisoma.“ 
 
Tarp kitko:
Lietuvoje per metus išspausdinama ir sunaudojama apie 12 mln. receptų lapelių. Jų ir kompensuojamųjų vaistų knygelių spausdinimui per metus išleidžiama 1,7 mln. Litų.
Elektroniniai receptai pasaulyje kol kas nėra labai paplitę. Estija yra vienintelė šalis, kur e. receptas funkcionuoja plačiausiai. Estai konstatavo, kad įdiegus elektroninį receptą, penktadaliu sumažėjo vaistų suvartojimas.
 
Komentaras
 
Sveikatos apsaugos ministerijos E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Mineikis:
 
- Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, kada galėsime sulaukti elektroninio recepto. Visą techninę bazę planuojame paruošti kitų metų pirmoje dalyje. Tačiau kada ministerijos vadovybė paruoš reikiamą teisinę bazę, prognozuoti sunku, nes reikia paruošti naują įstatymą. Darome viską, kad būtų greičiau, tačiau atsiranda visokių „kabliukų“. Sudaryta darbo grupė rengia reikalingus teisės aktus. 
Esame numatę sujungti visas ligonines, vaistines į vieną duomenų bazę. Gydytojai galės išrašyti receptą, o vaistininkai, atėjus pacientui, pamatyti, kokie medikamentai jam yra skirti. Be to, pats žmogus turės prisijungimą prie sistemos ir galės peržiūrėti, kokie vaistai jam skiriami, kiek jų jis jau nupirko. Suprantame, kad pacientų yra įvairių – senyvo amžiaus, sunkiai vaikščiojančių. Todėl sudarysime galimybę duomenų bazėje pacientui įgalioti kitą asmenį, kuris už jį galės atsiimti medikamentus vaistinėse. 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris