Pasidalinus rizika inovatyvūs vaistai pacientus pasiektų greičiau?

Violeta Bučiūtė
2016-06-20
Kasmet šalyje diagnozuojama daugiau nei dešimtys tūkstančių sunkių ligų. Išgyvenamumo rodikliai – nedžiugina. Tokią situaciją kaip sako specialistai, dažnai lemia efektyvaus šiuolaikinio gydymo neprieinamumas ir lėšų trūkumas. Tam, kad brangūs, inovatyvūs vaistai nebūtų vien tik našta valstybei, valdininkai siūlo rizika pasidalinti su farmacinėmis kompanijomis. Pastarosios idėjai pritaria, tačiau tikina, kad tam reikia papildomų resursų ir farmaekonomikos analizių, kurių deja kol kas niekas neatlieka.
Pasidalinus rizika inovatyvūs vaistai pacientus pasiektų greičiau?

Plačiai nenaudotas būdas
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys teigia, kad brangių kompensuojamų vaistų problemą galima išspręsti. Tiesa, kol kas Lietuvoje plačiai nenaudotu būdu – rizikos pasidalinimu. „Jei, kaip nurodo vaisto gamintojai, kad tam tikrais atvejais, remiantis klinikiniais tyrimais, konkrečiais medikamentais bus pasiektas gydymo efektyvumas - vaistus kompensuos valstybė. Jei nurodyti rodikliai, gydant pacientus, nepasiekiami, gydymą apmoka gamintojai“, - aiškina G.Barcys.
 
Pasak jo, tokia sistema užsienyje dažniausiai taikoma tokiems medikamentams, kurie nėra tinkamai ištirti ir nėra pakankamai įrodytas jų efektyvumas.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė siūlomai idėjai pritaria. Pasak jos, taip privatus sektorius prisidėtų prie Sveikatos apsaugos sistemos gydymo efektyvumo, nes kol kas vaistų rinkoje teka purvinas vanduo.

„Dažniausiai kompensuojamų vaistų sąrašuose yra tūkstančiai vaistų, bet kai kurie jų yra jau „atgyvenę“. Tokiais preparatais ilgus metus yra gydomi pacientai, išleidžiami milžiniški pinigai, vietoj to, kad pradėtų gydyti brangesniu, bet efektyvesniu medikamentu ir sutaupytų lėšų“, - sakė V.Augustinienė.

 
Kompensacija po pirmų injekcijų
Pasak Sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo, remiantis užsienio šalių patirtimi galimi ir kiti rizikos pasidalinimo variantai. Kai kuriose šalyse valstybė pradeda kompensuoti vaistą tik po pirmų medikamento injekcijų ir, jeigu jos yra efektyvios, tada valstybė kompensuoja tolesnį gydymą.

„Rizikos pasidalinimo praktika yra kurį laiką įgyvendinama ir ją galima tobulinti. Turim ir tokių pavyzdžių, kai gamintojas garantuoja, kad kai jo vaistas bus panaudotas, jis bus efektyvus ir mes iš ligonių kasų apmokam tik tokius atvejus, kai pavyko išgydyti pacientą. Tai yra kryptis, kurią galime tobulinti“, - sako viceministras.
Pasak G.Barcio tam, kad būtų išsiaiškinta, preparatas suveikė ar ne, ligonį stebėtų gydytojas, kuris atsižvelgdamas į konkretaus vaisto nurodytus efektyvumo kriterijus įvertintų paciento būklę.

 
Vienas klausimas
Kaip rizikos pasidalinimą dėl inovatyvių vaistų vertina farmacinių kompanijų vadovai?


UAB „Johnson & Johnson“ vadovas Arnas Vozbutas:

- Bendradarbiavimą ir bendrą tikslo siekimą visuomet vertinu pozityviai. Rizikos pasidalinimo patirtis atėjo iš užsienio šalių. Tik svarbu, kad valstybė taip pat pasiruoštų. Neužtenka vien tik norėti, reikalingi ir gebėjimai paruošti infrastruktūrą, kad registrai ir informacinės sistemos turėtų objektyvų kriterijų arba objektyvią platformą, kuri galėtų nuspręsti, vaistas efektyvus, ar ne.
 

Mes jau pateikėme pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai, Kompensuojamųjų vaistų komisijai, kad vieną mūsų vaistą, skirtą kraujo vėžio gydymui, kompensuotume patys, jeigu gydymas nepasisektų.
Mums, kaip kompanijai, svarbiausia, kad gydymas, kuris yra reikalingas pacientui taptų prieinamas. Suprantame, kad tokiose šalyse kaip Lietuva, kur biudžetas neprilygsta Vokietijai, turime bandyti prisitaikyti prie esamos situacijos.
 
- UAB „Servier Pharma“ vadovas Mindaugas Papievis:

- Rizikos pasidalijimas – labai pozityvus žingsnis. Kiekviena vaistų kompanija gražiausiai suokia apie naują vaistą, koks jis efektyvus ir reikalingas, bet neturint stiprios vaistų kontrolės tarnybos ir rimtų ekspertų kaip didesnės šalys, sunku objektyviai nustatyti vaisto pridėtinę vertę.
 

Idėja labai gera, bet tam irgi reikia resursų. Kas tai registruos? Čia vėlgi gali atsirasti pilkoji zona, nes viskas nebus juoda arba balta. Yra daugybė ligų ir būklių, kai gydytojas gali parašyti, kad būklė pagerėjo, arba tam tikri simptomai nuo to vaisto sumažėjo, bet labai sudėtinga nubrėžti ribą, ar jis tikrai padėjo, ar tik šiek tiek padėjo, ar visai nepadėjo.
 
Kartais neįmanoma nustatyti. Juk lėtinėmis ligomis sergantys asmenys gydomi kompleksiškai. Jie gauna visą eilę vaistų, o jeigu žmonės serga keliomis ligomis..? Jie vartoja krūvą medikamentų ir kartais būtų sunku nustatyti, kuris pagerino būklę. Čia klampi, klampi sistema.

Mažoje šalyje sukurti stiprią tarnybą trūksta resursų ir o neatliekant rimtos farmaekonominės analizės, kartais kai kurie vaistai yra pervertinami, o kiti – neįvertinami. Mūsų neturtingoje valstybėje kai kurie vaistai yra nepagrįstai įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, bet tiesiog neįmanoma objektyviai nustatyti, ar jie farmaekonomiškai naudingi valstybei ar ne.
 
UAB „AstraZeneca Lietuva“ vadovas Martynas Jocys:

- Rizikos pasidalijimo sutartys turėtų būti taikomos tik vaistams onkologijai. Atėjusių naujų medikamentų klinikinių tyrimų duomenys dažniausiai yra pakankamai ankstyvi. Iš vienos pusės būtų galima sakyti „reikia laukti pilnų duomenų“, bet iš kitos pusės – onkologinėmis ligomis sergantieji neturi laiko laukti. Dėl to ligonių kasos arba mokėtojai susiduria su rizika mokėti už pilnai neištirtus vaistus. Suprasdami šią riziką ir laiko stoką manome, kad tai ne tik Valstybės rūpestis.
 
Neseniai dalyvavome Europos inovatyvios farmacinės pramonės asociacijos organizuotame renginyje kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kur svečiai iš Belgijos dalinosi patirtimi apie rizikos pasidalinimą. Kiek kalbėjome su Belgijos ligonių kasų atstovais, jie tikino, kad sistema veikia.
 
Manau, kad Lietuvoje toks modelis veiktų, tik reiktų sukurti elektroninę sistemą, pacientų registrą, kuriame būtų fiksuojami tam tikri duomenys. O ar ligoniui vaistas suveikė – turime pasitikėti gydytojų išvadomis, kurie yra davę Hipokrato priesaiką ir nori daryti tai, kas geriausia pacientams, ne farmacijos kompanijoms.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris