Maisto papildų notifikavimas – vartotojų labui

Ana Daukševič
2014-12-19
Nuo maisto papildų gausos ne vienam raibsta akys, tačiau specialistai tikina, jog vis dar nemokame tinkamai jų pasirinkti. Tuo tarpu papildų tiekėjai nevengia ir gudrauti – neleistinai ženklina produktų pakuotes siekdami įtikinti pirkėją, jog papildas padeda netgi pasveikti. Tiesa, tai padaryti tampa vis sudėtingiau, nes nuo metų pradžios už maisto papildų notifikavimą atsakingas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas netinkamai paženklintus maisto papildus tiesiog braukia iš duomenų bazės.
Maisto papildų notifikavimas – vartotojų labui
Kaip teigia specialistai, vartotojai vis dar geba supainioti maisto papildus su vaistais. Be abejo, prie to prisideda ir reklama, kuri kartais yra klaidinanti: maisto papildai neretai pateikiami tarsi apsaugantys nuo ligų.

Notifikavimas – kas tai?

Maisto papildų notifikavimas – tik viena iš daugelio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto užduočių. Tačiau neretai eiliniam vartotojui nėra paprasta suvokti, kas gi yra notifikavimas ir kokią naudą jis teikia kiekvienam mūsų. Notifikavimo procedūra – tai viena maisto papildų tikrinimo sudedamųjų dalių, kurios esmė pagal produkto etiketėje pateiktą informaciją patikrinti, ar jis yra saugus, tinkamas vartoti ir neklaidina pirkėjo.
Visi produktai, apie kuriuos institutas gauna informaciją, yra viešai prieinamoje duomenų bazėje interneto svetainėje. „Mes vykdome dokumentinę kontrolę. Kita tikrinimo dalis priklauso Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams. Jie vykdo kontrolę gamyboje, importo metu ar jau rinkoje esančių maisto papildų. Tokiais atvejais tikrinamas ir ženklinimas bei vykdomi laboratoriniai tyrimai. Mes gi gauname notifikavimo formą, maisto papildo etiketę ir įvedame šiuos duomenis į bazę. Taip prasideda maisto papildo nagrinėjimas. Jeigu turime pastebėjimų dėl ženklinimo, klausimų dėl produkto sudėties, kontaktuojame su pareiškėju, klausiame papildomos informacijos arba prašome ją tikslinti. Kai kuriais atvejais, jeigu iškyla klausimas, ar produktas neturėtų būti vertinamas kaip vaistas, kreipiamės į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Turime taip pat kreiptis į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, kai iškyla klausimas, ar maisto papildo sudedamoji dalis nepriskirtina narkotinį ar psichotropinį poveikį turinčiai medžiagai“, - paaiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė (nuotr.).
Nuo pat akimirkos, kai maisto papildas atsiranda sąraše, maisto verslo operatorius gali jį tiekti į rinką savo paties atsakomybe kaip ir kitus maisto produktus. Europos teisė tokią atsakomybę deleguoja maisto tvarkymo subjektams. „Tačiau tai nereiškia, kad neturėsime pastabų. Jas išanalizavus, arba pritariama į rinką tiekiamam maisto papildui, arba produktai išbraukiami iš Maisto papildų sąrašo. Be to, baigę notifikavimo procedūrą (kai pritariame pateiktiems dokumentams), paskelbiame duomenų bazėje suderintą produkto ženklinimo etiketę, galime palyginti, ar rinkoje parduodami būtent taip paženklinti maisto papildai, kaip buvo suderinta notifikavimo metu“, - teigia I.Drulytė.
Kuomet baigiama nagrinėjimo stadija institutas informuoja pareiškėją, jog viskas yra gerai, produktas atitinka maisto papildams keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, jei neatitinka, jis išbraukiamas iš sąrašo. Vartotojas duomenų bazėje tokio gaminio nebemato.

 
Tikslas – saugumas
Viena aktualiausių užduočių instituto specialistams – atskirti maisto papildą nuo kitų produktų, kurie neretai išvaizda ir pateikimo forma gali būti panašūs. Pirmiausia tai - vaistai. Kaip teigia specialistai, vartotojai vis dar geba supainioti maisto papildus su vaistais. Be abejo, prie to prisideda ir papildų reklama, kuri kartais yra klaidinanti. Pagrindinis skirtumas tas, kad maisto papildas – koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis, skirtas įprastai mitybai papildyti. Vaistas gi yra preparatas, skirtas arba ligoms gydyti, arba jų profilaktikai. Tačiau maisto papildai neretai pateikiami tarsi apsaugantys nuo ligų, padedantys esant tam tikroms ligoms. Tiesa, be minėtų dviejų grupių yra ir daugiau produktų, kurie sukelia nemažai klausimų – kam juos priskirti. 
„Neretai pasitaiko vadinamųjų ribinių produktų, kuomet mums tenka svarstyti, ar tai maisto papildas ar greičiau – maistas, vaistas. Kaip pavyzdį būtų galima nurodyti saldainius, kurių sudėtyje yra vitaminų arba augalo ekstraktų. Toks produktas tampa ribinis, nes kai kurie tiekėjai nori jį vadinti maisto papildu. Mums tenka spręsti, ar tai saldainis ar koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis – maisto papildas. Tokios diskusijos kyla dažnai.
Kitas ribinis produktas – sportininkų maistas(pvz., baltyminių medžiagų koncentratai, naudojami gaminti kokteilius sportininkų mitybai). Tada klausiame pareiškėjo, ar tai maisto papildas – koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis dozuota forma ar maistas, kuris galbūt yra specialiai skirtas intensyviai sportuojantiems žmonėms. Vienas naujų atvejų, kuomet sportininkams skirtuose produktuose, pateiktuose rinkai kaip maisto papildai, rasta medžiagos, įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Be abejo, tokių produktų rinkoje negali būti. Tačiau jų pasitaiko. Nemažai diskusijų sukelia ir įvairios augalinės arbatos. Viena mūsų misijų - teikti kuo platesnę informaciją visuomenei. Žmonės turi žinoti, kad vienas produktas nelygus kitam. Gali būti panašios jų pakuotės, pavadinimai, bet skiriasi sudėtis“, - sako I.Drulytė.
 
Produktų gausa
„Vaistų gamintojai turi įrodyti produkcijos poveikį bei pagrįsti preparato saugą, o maisto papildai – maistas, todėl tokių tyrimų jiems nereikalaujama. Aišku, notifikuodami maisto papildus tikriname jų sudėtį, užduodame klausimus dėl jų paskirties ir saugumo. Maisto papildų notifikavimo naujos tvarkos reikėjo tam, kad maisto papildai, kurie kelia didelį vartotojų susidomėjimą, būtų prižiūrimi. Dėl to ši funkcija metų pradžioje iš Sveikatos apsaugos ministerijos buvo perduota Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žinion. Funkciją atlikti buvo įpareigotas institutas. Šiemet visi maisto verslo operatoriai, tiekiantys rinkai maisto papildus, turėjo apie tai pranešti institutui. Matome, kad yra didžiulis aktyvumas ir Lietuvos rinkoje be galo didelė maisto papildų įvairovė. Šiandien turime daugiau nei penkis tūkstančius produktų, kurie per šiuos metus buvo įtraukti į duomenų bazę. Dar daugiau nei keturis tūkstančius produktų, kurie yra senoje duomenų bazėje. Taigi iš viso – daugiau nei devyni tūkstančiai produktų. Tai didžiulis sąrašas. Kartais netgi kyla klausimas, ar tikrai vartotojui visų šių produktų reikia. Ar jis gali tinkamai išsirinkti ir jam pakanka žinių“, - apie maisto papildų rinką pasakoja I.Drulytė. 
Vartotojus klaidina ne tik užrašai ant maisto papildų pakuočių, bet ir iliustracijos. Reikia žinoti, kad visi užrašai ar piešiniai, sietini su produkto ar jo sudedamosios dalies poveikiu sveikatai (pavaizduota akis, širdis ar virškinimo traktas), laikomi sveikatingumo teiginiu. Vartotojui pasiunčiama žinutė, jog egzistuoja ryšys tarp produkto ir jo sveikatos. Tokie žodžiai ar iliustracijos gali būti tik tuo atveju, jeigu pateikiamas konkretus teiginys (frazė), kaip produktas ar jo sudedamoji dalis veikia sveikatą (ar nurodytą organą). Visi galimi pateikti teiginiai yra reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktuose ir griežtai vertinami. Jie turi būti moksliškai pagrįsti.
 
Apie pažeidimus
„Pastabų maisto verslo operatoriams išsakome labai daug. Iš pirmo karto vos nedaugelis produktų įveikia notifikavimo procedūrą. Tačiau į daugelį pastabų yra atsižvelgiama, o klaidos ištaisomos. Dažniausiai jos susijusios su ženklinimu. Tai parodo, kad mūsų tiekėjai nežino maisto teisės ir padaro nemažai klaidų. Nežinau kodėl. Gal tikisi, kad jas ištaisysime mes, todėl patys neanalizuoja teisės aktų. Dauguma klaidų – techninio pobūdžio. Labai dažnai išsiunčiame paklausimus, pastabas pareiškėjams ir mums neduodamas joks atsakymas. Nežinome, kodėl taip nutinka. Iš kitų pažeidimų galima išvardyti tokius: neteisingai nurodyti maisto priedai, sudėtyje esančios medžiagos yra neleistinos, neteisingai nurodomi augalų pavadinimai, neleistinos vitaminų ir mineralinių medžiagų formos, neteisingai apskaičiuojamos referencinės maistinės vertės. Dažnai naudojami taip pat neleidžiami sveikatingumo teiginiai. Tačiau daugelį netikslumų mums pavyksta sutvarkyti bendradarbiaujant su pareiškėjais“, - apie dažniausiai pasitaikančius pažeidimus pasakoja I.Drulytė. Vis dėlto dalį produktų institutui tenka braukti iš sąrašo. Kodėl? Viena dažniausių priežasčių - produktas turėtų būti priskirtas vaistui. Kartais braukiamas iš sąrašo, nes tai - ne maisto papildas, o maistas. „Pasitaiko, jog tenka primygtinai įrodinėti, kad produktas neatitinka ženklinimo reikalavimų. Neretai pareiškėjai užsispyrę bando teigti, kad viskas yra gerai ir nenori mūsų klausyti. Ilgai siuntinėjame raštus, kol galiausiai produktą išbraukiame iš sąrašo. Tik tuomet pareiškėjai susimąsto ir pagaliau susitvarko. Mūsų tikslas - kad produktas būtų saugus ir neklaidintų vartotojo“, - teigia I.Drulytė.

 
Stengiasi būti lankstūs
Nors atrodo notifikavimo procedūra turėtų būti aiški maisto papildų gamintojams ir tiekėjams, specialistai tikina, kad situacijų pasitaiko įvairių. Kai kurie pareiškėjai į jiems išsakomus pastebėjimus reaguoja netgi labai piktai. Tiesa, tokių nėra daug, didžioji dalis jų žino reikalavimus ir teisės aktus, todėl jeigu gauna pastabų, greitai reaguoja ir klaidas ištaiso, bendradarbiauja su institutu, kad ateityje jų nepasitaikytų. „Aišku, gali būti ir tokių situacijų, kad mums savo nuomonę teks ginti teismuose. Pareiškėjai turi teisę nesutikti su ja ir ginti poziciją teisme. Dažniausiai bandome viską išspręsti diskusijų keliu. Kartais girdime pastabų esą bendraujame oficialiais raštais. Mūsų prašoma greitai viską išdėstyti telefonu. Esame lankstūs, priimame interesantus ir institute, ir konsultuojame telefonu, tačiau turime laikytis nustatytų procedūrų ir pastabas teikti raštu. Taip galime pateikti išsamią, motyvuotą ir teisės aktais paremtą informaciją, kurią pareiškėjai gali pasitikrinti. Kartais tas pačias pastabas pareiškėjui tenka kartoti net keletą kartų. Atsainumo ir neatsakingo tikrai pasitaiko. Labai dažnai tiekėjų turime prašyti papildomos informacijos ir jos gavimas užtrunka. Tačiau darbai vyksta intensyviai“, - tikina I.Drulytė.
 
Taisyklės skiriasi
Maisto papildo sąvoka ir reglamentavimas Europos Sąjungoje yra gana naujas dalykas, atsiradęs maždaug prieš dvylika metų. Tai reiškia, kad neturi gilių tradicijų ir šie produktai įvairiose šalyse traktuojami skirtingai. Vienose tvarka - griežtesnė, kitose – liberalesnė. Netolygumų daug. Tačiau Lietuva šiuo kontekstu atrodo gana griežta. „Neseniai diskutavome su Estijos ir Latvijos kolegomis. Pastarojoje šalyje procedūra yra gana griežta, bet mokama. Estijoje produktas be didesnės kontrolės įtraukiamas į duomenų bazę ir tik vėliau inspektoriai juos tikrina. Be abejo, jie gali būti ir išbraukiami bei nurodoma pataisyti ženklinimą ar kitką. Užsienio kolegos kartais trūkčioja pečiais ir klausia, ar neprisiėmėme per daug užduočių, ar galėsime viską aprėpti. Galbūt todėl, kad mūsų šalyje notifikavimas nemokamas, pranešimai mums ir yra pateikiami neatsakingai. Tačiau siekiame ne tik pateikti visą informaciją vartotojui, bet ir palengvinti darbą maisto inspektoriams, kurie jau turės koncentruotus ir išanalizuotus duomenis vienoje bazėje. Tikrai nesitikėjome, kad produktų turėsime tiek daug. Dabar galvojame, kad notifikavimo procedūra reikalauja pataisymų tam, kad taptų ne liberalesnė, o uždėtų daugiau atsakomybės pareiškėjams. Taip procedūra taps trumpesnė. Dabar gi mūsų susirašinėjimas kartais atrodo begalinis. Sugaištame daug laiko, eikvojamos valstybės lėšos. Pakeitimus inicijuosime kitąmet. Bendradarbiaujame ir su maisto papildų gamintojų asociacija. Skatiname juos taip pat pateikti pastabas ir pasiūlymus, ką jie norėtų matyti naujoje tvarkoje“, - apie planuojamus pasikeitimus sako Mitybos skyriaus vedėja.


 
Verta žinoti
Kaip tinkamai išsirinkti maisto papildą?
Privaloma informacija, kuri turi būti pateikta vartotojui yra griežtai reglamentuojama teisės aktuose. Anksčiau vartotojai skųsdavosi dėl šrifto dydžio esą jis neįskaitomas. Tačiau nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigalioja Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose nustatytas mažiausias raidžių dydis produkto etiketėje.
Maisto papildus nuo kitų produktų atskirti pirmiausia būtina patikrinti, ar ant jo pakuotės yra nurodyta, jog tai maisto papildas. Ne mažiau svarbu skaityti ir sudedamųjų dalių sąrašą. Jame nurodomos visos sudedamosios dalys nuo didžiausio iki mažiausio jų kiekio. Maisto papildų pakuotėje taip pat nurodomi maistinių medžiagų kiekiai, esantys rekomenduojamame per parą suvartoti maisto papildo kiekyje. Maistinėms medžiagoms - vitaminams ir mineralinėms medžiagoms teisės aktuose yra nustatyta referencinė maistinė vertė (RMV), t. y. kiek šios medžiagos rekomenduojama suvartoti per parą. Maisto papildo ženklinime būtina nurodyti, kiek vitamino ar mineralinės medžiagos procentų RMV gausime suvartoję maisto papildo pagal pateiktas rekomendacijas (pvz., užrašas, kad 2 tabletėse vitamino C yra 100 proc. RMV reiškia, kad suvartoję 2 tabletes vitamino C, kaip rekomenduoja maisto papildo gamintojas, gausime per parą rekomenduojamą suvartoti vitamino C kiekį). 
Svarbu, jog vartotojas nepasiduotų reklamai, o žinotų, ar jam reikia norimo produkto ir kodėl. Specialistai pirmiausia pataria koreguoti mitybą, o tik esant būtinybei rinktis maisto papildus tiksliai žinant, kokių maistinių medžiagų organizmui trūksta. 
Jeigu yra nustatyti sveikatos sutrikimai, būtina dėl maisto papildų vartojimo pasitarti su gydytoju, atlikti konkrečius tyrimus. Pavyzdžiui sergant širdies ir kraujagyslių ligomis neretai žmonėms trūksta kalio. Gydytojas atlikęs kraujo tyrimus, nustato kalio kiekį organizme ir paskiria produktus, turinčius kalio. Tačiau savarankiškai nuspręsti dėl medžiagų trūkumo linkę žmonės gali sau pakenkti. Per didelis kalio kiekis organizme gali netgi sutrikdyti širdies veiklą. Būtina žinoti, jog neadekvačiai vartojami maisto papildai gali netgi pakenkti.
 
Tarp kitko
Nuo šių metų pradžios už maisto papildų notifikavimą atsakinga yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pačią procedūrą vykdo Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Notifikavimas – tai Europos teisėje dažnai sutinkamas terminas, reiškiantis, kad maisto tvarkymo subjektas (tas, kuris tiekia Lietuvos rinkai maisto papildus) pateikia informaciją apie maisto papildo tiekimą. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pagal pateiktą informaciją, tikrina, ar ji atitinka maisto papildams keliamų teisės aktų reikalavimus. Procedūros esmė – verslininkas praneša, kad maisto papildas yra Lietuvos rinkoje, o institutas savo ruožtu iš pateiktos informacijos – etiketės tikrina informacijos atitiktį.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris