Lietuviai savijautą vertina geriausiai, bet skausmais skundžiasi dažniausiai

Evelina Machova
2017-06-09
Vienas dažniausių nusiskundimų, kurį išgirsta vaistininkas, – skausmas. Tyrimo autorius labiausiai nustebino išvada, kad jauniems žmonėms skauda labiau – jų pojūčiai aštresni, jie menkiau toleruoja skausmą.
Lietuviai savijautą vertina geriausiai, bet skausmais skundžiasi dažniausiai
Nors lietuviai savo savijautą vertina geriausiai, iš trijų Baltijos šalių labiausiai linkę skųstis skausmu. Į klausimą, su kuo gi apie jį kalbasi, atsakė, jog dažniausiai su vyresnio amžiaus giminaičiais ar artimaisiais.

Faktas
Tyrimas, kurį „Eurovaistinės“ užsakymu Baltijos šalyse atliko bendrovių „Synopticum AD Research“ ir „Be&Do“ analitikai, nagrinėjo, kaip dažnai su skausmu susiduria skirtingų amžiaus grupių atstovai, koks skausmas juos vargina dažniausiai, kaip gyventojai atpažįsta skausmo požymius ir suvokia priežastis. Palyginus 18-29 metų grupę su jų tėvų amžiaus grupe (40-49 metų), jauni žmonės dažniau susiduria tiek su lengvu, tiek su vidutiniu, tiek su stipriu skausmu.


Siekė išsiaiškinti gyventojų savijautą
„Šis tyrimas pirmiausia yra susijęs su mūsų strategija „Jauskitės gerai“. Skausmas - vienas dažniausių nusiskundimų, kuriuos išgirsta vaistininkas. Pastebime, jog tai - didelė problema, o norint ją spręsti reikia suprasti, kokios dažniausios jo priežastys ir ką galime padaryti. Būdami sveikatos priežiūros sistemos dalis manome, jog mūsų užduotis - aktualizuoti šį klausimą ir skatinti visuomenę apie tai galvoti, kalbėtis ir laiku kreiptis pagalbos.

 

„Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina savijautą, ar jie stebi sveikatos pokyčius, ar patys sugeba nustatyti skausmo priežastis. Pagal gautus rezultatus palyginome skirtingas amžiaus grupes, vyrus ir moteris, žmones, gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, - teigė „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.



Tyrimas atskleidė, jog lietuviai sveikatą iš trijų Baltijos šalių gyventojų vertina geriausiai. Savo sveikata labiausiai patenkinti bei geriausiai jaučiasi 30-39 metų amžiaus žmonės. Ši amžiaus grupė savo savijautą vertina vidutiniškai 7,9 balo iš 10. Šios kartos žmonės jaučiasi geriau negu jaunesni 18-29 metų tyrimo dalyviai, kurių savijautos vidurkis buvo 7,6 balo.

 
Tiesa, pasitenkinimas sveikata ir savijauta krinta tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač tarp vyrų. Būtent jų savijautos rodikliai bėgant metams ryškiai suprastėja. Deja, jie vengia vizitų pas gydytoją, nes dažnai įsikibę laikosi nuostatos, jog skųstis „nevyriška“. Be to, vyrai prasčiau negu moterys atpažįsta veiksnius, kurie daro įtaką prastai savijautai. Tyrimas atskleidė, kad moterys dažniau patiria stresą, kenčia nuo poilsio ir miego trūkumo ir jaučia fizinio neaktyvumo bei prastos mitybos įtaką sveikatai. Užtat vyrai išsiskiria dažniau patiriamu alkoholio poveikiu.
 
Stresas pagrindinė priežastis
Pasak I.Damulienės, 70 proc. Lietuvos gyventojų patiria lengvą skausmą, 45 proc. – vidutinį, 16 proc. - stiprų ir 6 proc. – nepakeliamą. Šioje vietoje iš visų Baltijos šalių latviai pirmauja visose skausmo kategorijose. „Tyrimo metu klausėme, kaip dažnai respondentai yra linkę kalbėtis apie skausmą su kitais žmonėmis bei kam apie tai dažniausiai prasitaria.
 
Nors lietuviai savo savijautą vertina geriausiai, iš trijų Baltijos šalių labiausiai linkę skųstis skausmu. Į klausimą, su kuo gi apie jį kalbasi, atsakė, jog dažniausiai su vyresnio amžiaus giminaičiais ar artimaisiais. O štai estai apie skausmą dažniausiai kalbasi su bendradarbiais. Lygindami trijų Baltijos valstybių duomenis, tyrimo autoriai pažymėjo, kad Latvijos gyventojai nurodė, jog skausmą jaučia dažniau negu lietuviai ir estai“, - sako I.Damulienė.

Dažniausius skausmus lietuviai, latviai ir estai nurodo tose pačiose kūno vietose – nugara, galva ir kojos. Nugaros skausmą Lietuvoje yra patyrę 96 proc. darbingo amžiaus žmonių. Kiek rečiau apklausos dalyviai mūsų šalyje skundėsi galvos ir kojų skausmais. Latvijoje ir Estijoje gyventojus galvos skausmas kamavo labiau negu nugaros.

Visose trijose Baltijos šalyse apklausos dalyviai pripažino, kad kasdien patiria nemažai streso, sunkiai dirba siekdami rezultatų ir skundžiasi poilsio stoka. Tyrimo duomenis nagrinėjusios bendrovės priėjo prie išvados, kad intensyvus darbas ir pastangos gyventojams padeda siekti aukštesnio socialinio statuso, tačiau tampa pagrindiniu skausmo kaltininku.

L.S. skaičius
96 
- tiek proc. darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra patyrę nugaros skausmą. Kiek rečiau apklausos dalyviai mūsų šalyje skundėsi galvos ir kojų skausmais.

 
Nori greitų sprendimų
Vaistininkė Rasa Keraitė sako, jog į vaistinę užsukę pacientai dažniau prašo vaistų nuo galvos skausmo. „Pacientai nori greito ir efektyvaus sprendimo. Tačiau vaistininkas turi gerai išsiaiškinti, kokios skausmo priežastys, kiek jis trunka, ar nėra papildomų simptomų. Nuo to priklauso, ne tik kokį medikamentą skirti, bet ir ar nereikėtų žmogui apsilankyti pas šeimos gydytoją.
 
Žinoma, galima skirti tiesiog vaistą nuo uždegimo, kuris numalšins skausmą. Tačiau esame suinteresuoti žmogui padėti, nes daugelis jų toje pačioje vaistinėje lankosi nuolat, todėl galime ne tik parduoti vaistus, bet ir patarti. Taip pat labai svarbu vaistų suderinamumas. Kartais žmogui atrodo, kad jis išgers paracetamolio ir ibuprofeno ir jam bus geriau. Bet iš tikrųjų taip jis tik toksiškai užteršia organizmą.

 
Juk vaistai daugeliu atveju yra tik problemos malšinimas, o mes turime tikslą atkreipti žmogaus dėmesį į sveikatą. Žinoma, ne visi mūsų patarimų klauso“, - teigia R.Keraitė.
 

„Pacientai nori greito ir efektyvaus sprendimo. Tačiau vaistininkas turi gerai išsiaiškinti, kokios skausmo priežastys, kiek jis trunka ar nėra papildomų simptomų. Nuo to priklauso, ne tik kokį medikamentą skirti, bet ir ar nereikėtų žmogui apsilankyti pas šeimos gydytoją“, - sako vaistininkė Rasa Keraitė.

 
Vaistininkė pamini ir tokius atvejus, kai žmogus, pavyzdžiui, skundžiasi galvos skausmu ir nori greito sprendimo, tačiau kalbantis paaiškėja, jog juos sukelia padidėjęs kraujospūdis. Vadinasi, vaistai nuo uždegimo skausmą apmalšina trumpam, tačiau pačios problemos nesprendžia. Tokiais atvejais visuomet patariame apsilankyti pas šeimos gydytoją.


Komentaras
Tyrimo rezultatų vertintoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makarevičienė:


- Reikia sutikti, kad dažnai gyventojus, ypač darbingo amžiaus (aštuoniolikos – keturiasdešimties metų) kamuoja nugaros skausmai. Tokie negalavimai – mano darbo kasdienybė. Nugaros raumenų, stuburo skausmai dažnai atsiranda tada, kai žmonės nesirūpina darbo ir poilsio aplinka: įpranta netaisyklingai sėdėti, mažai juda, daug laiko praleidžia įsmeigę žvilgsnį į išmaniojo telefono ekraną.

 
Dėl netaisyklingos laikysenos pacientams gali sutrikti kraujotaka, atsiranda galvos skausmas, tirpsta galūnės. Tačiau teigti, kad nugaros skausmai susiję tik su sėslesniu gyvenimo būdu, negalėčiau. Tai, žinoma, turi įtakos, tačiau šie skausmai gali signalizuoti ir apie kitas, kartais net ir onkologines ligas. Pastaruoju metu nugaros skausmai užima vieną pirmaujančių vietų.
 
Tačiau kitas nerimą keliantis aspektas, apie tai užsimenama ir tyrime, kad vis didesnę dalį visuomenės kamuoja stresiniai skausmai. Pavyzdžiui, pacientas gydytojui skundžiasi nugaros ar galvos skausmais, tačiau organinės priežasties atlikus tyrimus nėra. Kas jiems turi įtakos? Stresas, per didelis užimtumas, darbo krūvis. Tai - ne fizinės, o psichologinės priežastys. Tokių nusiskundimų turinčių žmonių, ypač tarp jaunų ir darbingų žmonių, skaičius auga.
 
Vadinasi, turime ieškoti sprendimų, kaip pagerinti aplinką, nepamirštant ir tarpusavio santykių. Psichologiniams skausmams didelės įtakos turi ir šeimos santykiai. Juk dažnai skubėdami ir bėgdami pamirštame ne tik save, bet kartais ir artimiausius žmones. Šią problemą turi spręsti ne tik gydytojai ar vaistininkai, bet ir visuomenė.

Kita skausmų grupė, į kurią norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį, – aliarminiai skausmai. Tarkime, nugaros skausmas pats savaime nėra sudėtinga būklė. Tačiau jei šį skausmą lydi galūnių silpnumas, šlapinimosi sutrikimai, žmogui krenta svoris ar jis turėjo kokių rimtų traumų – į tokius simptomus negalima numoti ranka. Net ir menkiausias skausmas, nepriklausomai nuo to, kiek jis trunka, turi būti gerai ištiriamas. Skausmas be priežasties neatsiranda.
 
Tai gali būti rimtos ligos simptomas. Taip pat kiekvienam patarčiau atkreipti dėmesį į krūtinės, rankos ar peties skausmus, nes tai gali būti infarkto požymis. Kaip žinia, ši liga yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Net ir silpno skausmo ignoruoti negalima, nes bet koks delsimas vėliau gali turėti liūdnų pasekmių. Ir kiekvieno skausmo išaiškinimas yra šeimos gydytojo prerogatyva. Žmogus neturi kentėti skausmo, juolab kai šiandien turime plačias galimybes taikyti ne tik medikamentinį, bet ir psichoterapijos ar fizioterapijos gydymą. Tereikia tik tomis galimybėmis pasinaudoti.
 






 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris