Kraujo tyrimai – ne vaistininkų nosiai?

Violeta Bučiūtė
2016-07-04
Nors nuo farmacinės rūpybos įteisinimo praėjo daugiau nei metai, vaistininkams atstovaujančios organizacijos toliau mina Seimo slenksčius. Farmacininkų teigimu, įstatymo pataisų nepakanka, kad pacientai vaistinėse galėtų profilaktiškai pasitikrinti cukraus ar cholesterolio kiekį kraujyje, gauti kitas farmacinės rūpybos paslaugas. Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė neslepia – iki šiol nepavyksta suderinti vaistininkų, valstybės institucijų ir gydytojų interesų.
Kraujo tyrimai – ne vaistininkų nosiai?
„Europos Sąjungos direktyvoje nurodyta, kad sveikatos priežiūros specialistas yra ir vaistininkas. Negana to, Europos Sąjungos dokumentuose įtvirtinta, kad farmacininkai užsiima sveikatinimo veikla, jie yra sveikatos priežiūros sistemos dalis“, - sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė.

- Apie farmacinę rūpybą diskutuojama jau beveik dvejus metus. Skelbta, kad pacientai vaistinėse jos naudą pajus jau nuo šių metų sausio. Tačiau šis klausimas vis tebėra svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Kodėl?
- Išties vėl tenka ruoštis farmacinės rūpybos teisės aktų pakeitimams, nes praėjusių metų pavasarį priimta Farmacijos įstatymo pataisa vaistininkams praktiškai neleidžia nieko daryti, išskyrus tai, kad galime geriau informuoti pacientus apie vaistų vartojimą. 
 
Taip pat būtų galima teikti ir vaistų suderinamumo konsultaciją, tačiau tam užkerta kelią nefunkcionuojanti e. recepto paslauga. Tik tada, kai elektroninėje sistemoje farmacininkai matys, kokia yra paciento vaistų vartojimo istorija, galės pasakyti, medikamentai yra suderinami ar ne.
 
- Tuomet ar galima teigti, kad Farmacijos įstatymo pataisa, įtvirtinusi farmacinės rūpybos sąvoką, nefunkcionuoja?
- Iš dalies taip, nes dabar vaistinės gali teikti tik tokias paslaugas, kurioms papildomai nereikia atlikti jokių tyrimų ar gauti licencijų, pavyzdžiui, kraujospūdžio ar ūgio matavimo. Jeigu būtų patvirtintas toks projektas, kokį prieš pusantrų metų pateikė Seimo nariai, jis būtų funkcionavęs. Tačiau priimant pataisą išbraukta daug paslaugų, tokių kaip vakcinacija ar profilaktinės programos, todėl įstatymas praktiškai tapo neveiksnus.
 
- Praėjo daugiau nei metai nuo šių pataisų priėmimo. Ar per šį laiką pasistūmėta į priekį įteisinant tokias farmacinės rūpybos paslaugas, kurios veiktų praktikoje ir padėtų pacientams?
- Prieš kelias savaites Sveikatos apsaugos ministerija parengė visus astmos programai vykdyti reikiamus dokumentus. Pacientams, vartojantiems įkvepiamuosius vaistus, vaistinėse bus teikiama individuali konsultacija, kurios metu bus vertinama, ar pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų dėl vaistų vartojimo, ar teisinga vartojimo technika. Nustatytos problemos bus sprendžiamos vaistininkui bendradarbiaujant su gydančiu gydytoju. 
 
Nustatyta, kad astmos programai įgyvendinti reikia specialios patalpos ar vietos, o vaistininkas turi baigti farmacinės rūpybos kursus, skirtus šiai programai vykdyti. Astmos programos neprivalės įgyvendinti visos vaistinės, nors jau dabar yra šiai naujovei pasirengusiųjų.
 
- Kokios dar prevencinės sveikatos programos galėtų būti įgyvendinamos vaistinėse?
- Lietuvos vaistinių asociacija siekia, kad visos farmacinės rūpybos paslaugos, kurias teikia Europos valstybių vaistinės, būtų įteisintos ir mūsų šalyje. Kadangi Lietuvoje cukriniu diabetu serga vis daugiau gyventojų, vienas pagrindinių asociacijos tikslų – įgyvendinti diabeto programą. Norint ją vykdyti, reikia nustatyti cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, tačiau vaistininkai iki šiol negali atlikti paprasčiausio dalyko – paimti kraujo iš piršto, nes tai yra sveikatos priežiūros specialistų veikla. Tas pats galioja norint vykdyti ir vakcinacijos programą.
 
- Teigiate, kad vaistininkų kompetenciją mūsų šalyje apriboja įstatymai. Kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse?
- Mūsų vaistininkai profesionalumu tikrai neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių farmacijos specialistų, nes jų išsilavinimas ir kompetencija yra tokie patys.
Skirtumas toks, kad mūsų šalies farmacininkai kol kas gali spręsti tik su vaistų vartojimu susijusias problemas. Gaila, bet iki šiol, kitaip nei užsienyje, jie negali vykdyti ligų prevencijos programų tikslinėms pacientų grupėms, gyventojų vakcinacijos nerizikingomis vakcinomis ar atlikti biocheminių tyrimų.
 
- Tačiau ar tokie jūsų tikslai neprieštarauja ES ir Lietuvos sveikatos priežiūros teisės aktams?
- Europos Sąjungos direktyvoje nurodyta, kad sveikatos priežiūros specialistas yra ir vaistininkas. Negana to, Europos Sąjungos dokumentuose įtvirtinta, kad farmacininkai užsiima sveikatinimo veikla, jie yra sveikatos priežiūros sistemos dalis. Todėl svarbu, kad Lietuvoje vaistininkai taip pat būtų įvardinami kaip sveikatos priežiūros specialistai. Deja, Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę šiuo klausimu išreiškė didelį pasipriešinimą ir aiškino, kad toks siūlymas prieštarauja įstatymams, ir yra griaunama visa sveikatos apsaugos sistema.
 
Sulaukėme ir abejonių dėl galimybės vaistinėse teikti atskiras paslaugas, tačiau jos mums atrodo keistos. Pavyzdžiui, be pagrindo yra bijoma, kad atliekant vakcinaciją ar imant kraują iš piršto nebūtų kokių nors nepageidaujamų reakcijų. Juk dabar visur šios procedūros yra atliekamos su vienkartinėmis priemonėmis. Užsienio šalių praktika rodo, kad tokių atvejų nebūna, nors beveik visur vaistinėse kraujas tyrimams iš piršto imamas tiesiog bendroje salėje, o ne specialiose patalpose.

- Panašu, kad farmacinės rūpybos paslaugos sunkiai skinasi kelią į vaistines. Gal tiesiog mūsų valstybė dar nėra joms pribrendusi?
- Manau, kad tam esame pasiruošę. Vaistinių tinklai siekia teikti diabeto programos ar vakcinacijos paslaugas. Tik apmaudu, kad tam priešinasi ne tik Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir gydytojai. Tikriausiai jie nenori, kad vaistininkams būtų suteikta daugiau funkcijų, nors pastarosios priskiriamos slaugytojoms.
 
- Ar yra numatyta, kas apmokėtų licencijuojamas farmacinės rūpybos paslaugas?
- Lietuvoje šios paslaugos dar nėra teisiškai reglamentuotos, todėl finansavimas joms tebėra nenumatytas. Tačiau tikimės, kad vaistininkų paslaugos pacientams nieko nekainuos. Užsienio valstybėse profilaktikos programų vykdymas vaistinėse finansuojamas iš įvairių šaltinių – iš valstybės, savivaldybių biudžeto, draudimo kompanijų ar pačių pacientų. Pavyzdžiui, Anglijoje vaistinėse vykdomos programos yra pilnai finansuojamos valstybės lėšomis.

Dosjė
1972 m. baigė Kauno medicinos institutą (dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą), įgijo provizorės (dabar vaistininkės) kvalifikaciją.
Iki 1982 m. – farmacinio darbo organizavimo skyriaus inžinierė ir skyriaus viršininkė „Darbo organizavimo ir ekonominių tyrimų laboratorijoje „ Farmacija“.
Nuo 1982 m. iki 2003 m. UAB „Šeškinės“, UAB „Naujininkų“, UAB Vilniaus „Aušros“ vaistinių direktorė.
Nuo 2003 m. iki dabar – Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.
Taip pat šiuo metu – neetatinė ekspertė prie LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris