Garsiai nuskambėjusios „Valentis Pharma“ įmonės „darbelius“ aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba. L.S. gi kelia kitą klausimą – kas kaltas dėl to, jog tokie įvykiai mūsų šalyje kartojasi.
Turime Sveikatos apsaugos ministeriją su Farmacijos departamentu, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, tą pačią STT, Valstybes kontrolę. Ne paskutinėje vietoje yra ir Seimo nariai, galintys įstatymais uždėti „apynasrį“ praktiškai visiems, jei tik panorėtų. Galų gale, ką veikia Antikorupcijos komisija?
Nesupykite, bet kartais atrodo, kad mūsų institucijos snaudžia. Tiesa, dabar jau pradedama pirštais baksnoti vieni į kitus, grūmoti kumščiais. Tvarka bus?
Politikai kalba, jog galbūt korupcija farmacijos sistemoje susijusi su tam tikra mūsų valstybės nebranda.
Sės prie bendro stalo
Išgirdęs apie „Valentis Pharma“ farmacininkų „padėkas“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juras Požela (nuotr.) tą pačią dieną posėdžio metu pradėjo įtikinėti kolegas, kad laikas imtis „šio reikalo“. „Pirmiausia reikia pasakyti, kad iki šiol buvę veiksmai, siekiant didesnio skaidrumo farmacijoje, buvo labiau deklaratyvūs nei realūs. Viskas baigdavosi vieno ar kito įstatymo priėmimu, kuris, kaip rodo praktika, problemos neišsprendžia“, - tikino J.Požela.
Tačiau ar šis įvykis nėra tik ledkalnio viršūnė? Juk iš tikrųjų sunku patikėti, kad sistemoje tik vieni „blogiečiai“, o visus kitus - nors prie žaizdos dėk. „Sunku atsakyti į šį klausimą. Nenoriu mesti šešėlio. Tikiuosi, jog taip nėra. Kita vertus, turime „Transparency International“ tyrimus, kuriuose medicinos sektorius įvardinamas kaip vienas rizikingesnių korupcijos požiūriu“, - atsako Seimo narys.
Tada užduodame svarbiausią klausimą – kas dėl to kaltas? „Kodėl nesugebame išgyvendinti korupcijos, sunku pasakyti. Jei žinotume priežastis, būtų lengviau su ja kovoti. Pirmiausia reikia ramiai pasikalbėti įtraukiant į diskusiją visas suinteresuotas puses. Be to, nereikėtų delsti. Manau, kovo mėnesį galėtume susirinkti ir šį klausimą išsamiai aptarti“, - teigia J.Požela. Politikas sako esąs įsitikinęs, kad dalis farmacininkų tikrai veikia skaidriai ir yra suinteresuoti rasti tą šaukštą deguto medaus statinėje: „Joms jokiais būdais nepalanku, kuomet ant jų krenta toks įtarimų šešėlis. Neabejoju, jog patys farmacininkai turės geriausių pasiūlymų kaip spręsti problemą. Kiek man žinoma, anksčiau įvairūs pasitarimai vykdavo be farmacijos kompanijų.“
Lobistai vaikšto ir po ministeriją
Kiek atviriau apie korupcijos priežastį kalba
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė (nuotr.). „Ji pirmiausia yra susijusi su lobistinėmis grupėmis. Tai sritis, kurioje „sukasi“ didžiuliai pinigai. Galbūt tai susiję ir su tam tikra mūsų valstybės nebranda. Manau, reikia griežtinti ir farmacininkų veiklos reglamentavimą ir kontrolę. Atsakingos institucijos turėtų būti aktyvesnės. Visuomet pasigesdavau aktyvesnio Sveikatos apsaugos ministerijos veikimo. Matyt, minėtos lobistinės grupės labai aktyviai veikia ir gal netgi yra susijusios su ministerijos žmonėmis“, - sako A.Bilotaitė. Įdomu. „Kontroliuojančios institucijos, tarp kurių ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, turėtų be kita ko ir vykdyti prevenciją. Dabar atrodo, kad vyrauja atsipalaidavimas, nes galvojama, kad farmacininkų vis tiek niekas nepagaus“, - tęsia politikė. O kaip gi kitaip? Iki šiol visos tokios istorijos pasibaigdavo, švelniai tariant, piršto pagrūmojimu. O kaip bus dabar? „Jei iniciatyvos nesiims Sveikatos apsaugos ministerija, tą padaryti bus įpareigoti Seimo nariai. Į Antikorupcijos komisiją kviesime Sveikatos apsaugos ministeriją. Labai norėtume matyti ir pačią ministrę. Taip pat kviečiame ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius. Pirmiausia kalbėsime apie kontrolės mechanizmus. Kokie yra šiuo metu ir ko trūksta, kad jie efektyviai veiktų. Įstatymuose yra spragos, kurios turi būti sutvarkytos. Sutinku, kad neskaidri farmacininkų veikla nėra jokia naujiena. Kažką dėl to daryti esą bandoma, bet akivaizdu, kad to nepakanka“, - atsako A.Bilotaitė. Ką gi, nekantriai laukiame rezultatų.
Minčių kyla įvairių
Galiausiai klausiame sveikatos apsaugos
viceministro Valentino Gavrilovo (nuotr.), ką gi darys institucija pastatyta prieš tokį faktą? „Dėl praėjusią savaitę išaiškėjusios informacijos apie neskaidrią farmacijos kompanijos veiklą kol kas jokių veiksmų nesiėmėme. Laukiame, kol turėsime daugiau informacijos, nes šiuo metu ji yra labai fragmentinė. Tačiau norime sukurti tokią sistemą kad kuo mažiau galimybių būtų su kuo nors susitarti“, - atsako viceministras. O gal jau laikas didinti baudas už tokius nusižengimus, kad nė nekiltų noras brukti medikams vaistų? „Visiškai sutinku, kad bausmių griežtumas gali būti viena priemonių. Kiekviena farmacijos kompanija žinos, jog imdamasi tokių veiksmų, nukentės ne tik atskiri jos darbuotojai, bet ir visa įmonė turės sunkumų vykdydama tolesnę veiklą. Aišku, reikia žiūrėti logiškai, kas vykdė korupcinius veiksmus – ar sprendimus priėmė aukščiausi vadovai, ar patys vadybininkai“, - svarsto V.Gavrilov. Nesupykite, bet vargu ar patys vadybininkai gali pažadėti gydytojui „pasidalinti“ pelną už vaistus. Svarstymai svarstymais, o ar pasikeis situacija? „Jau yra padaryti tam tikri įstatymo pakeitimai, kurie neleidžia taip paprastai ateiti ir dalinti reklaminę medžiagą gydymo įstaigose. Tačiau kaip matome, jų nepakanka. Galvosime kitas priemones“ – sako viceministras. Galvokime. Kol dar pacientai bent kiek pasitiki sveikatos apsauga. Nes jei ir šį kartą korupcijos istorija pasibaigs šnipštu, minčių tikrai gali kilti įvairių. Ir ne tik sergančiajam.
Komentaras
Asociacijos „American Chamber of Commerce“ komiteto farmacijos klausimams svarstyti „Local American Working Group“ (LAWG) vadovė, advokatė Rūta Pumputienė:
- Tai yra dar viena dėmė farmacijos industrijai, kuri visuomenėje ir taip yra vertinama kaip neskaidri ir korumpuota. Mes norime aiškiai pabrėžti, kad atsiribojame nuo minėtos bendrovės veiksmų bei veiklos praktikos. Amerikietiškos farmacijos kompanijos veikloje vadovaujasi labai aiškiais socialinės atsakomybės bei etikos standartais. Galiu visiškai užtikrintai pasakyti, kad nė viena mūsų bendrovė nedaro jokių neleistinų veiksmų. O tai, jog atsiranda nesąžiningai veikiančių įmonių, yra labai didelė gėda. Juolab kad tokios įmonės save tik vadina farmacinėmis, nors yra labai toli nuo inovatyvios, tikrosios farmacijos, kuriai atstovauja mūsų šalyje dirbančios amerikietiškos bendrovės.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pozicija
STT Pareiškimų nagrinėjimo skyriuje pranešimų apie galimai neskaidrią farmacininkų veiklą praktiškai negaunama. Tai natūralu, nes gyventojai nedalyvauja gydytojų ir farmacininkų galimai korupciniuose santykiuose. Tuo tarpu esant tokiems neskaidriems ir korupciniams medikų ir farmacininkų santykiams abi juose dalyvaujančios pusės yra suinteresuotos juos nuslėpti.
Iš tiesų, nepaisant nuolat vykdomų reformų ir pertvarkų, sveikatos apsaugos sistemoje korupcijos problema išlieka labai opi. Farmacinių kampanijų atstovai medikus dažniausiai paperka per susitikimus. 2011 metais, siekiant riboti tokius susitikimus, buvo priimti Farmacijos įstatymo pakeitimai dėl farmacininkų ir gydytojų bendravimo galimybių ribojimo, t. y. buvo nustatyta, kad vaistų platintojai gali teikti informaciją apie reklamuojamą vaistinį preparatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tik gydymo įstaigos vadovui leidus ir ne gydytojų darbo metu.Tačiau STT atliktas tyrimas atskleidė, kad šios įstatymo pataisos esamos problemos neišsprendė.Tikimasi, kad po šio STT tyrimo, kuomet pavyko atskleisti visą korupcinę sistemą situacija turėtų pasikeisti.
Visais atvejais, nežiūrint kokiu būdu (gavus žmonių pranešimus, pareiškimus ar atliekant kriminalinę žvalgybą) yra gaunama informacija apie galimai daromus korupcinius nusikaltimus, tokia informacija labai kruopščiai tikrinama. Tik įsitikinus, kad yra neabejotinas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, jis yra pradedamas.
Šiuo atveju STT yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo pagal Baudžiamojo kodekso 225 str., 2 d. Pagal šią straipsnio dalį maksimali bausmė gali būti laisvės atėmimas iki 7 metų. Taip pat tiriamas papirkimas pagal Baudžiamojo kodekso 227 str., 3 d. Maksimali bausmė už šį nusikaltimą taip pat gali būti laisvės atėmimas iki 7 metų.
Komentuoti: