Kompensuojamų vaistų daugiau nebus?

Ana Daukševič
2015-02-12
Nuo šio mėnesio pradžios keičiama Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sudėtis bei kiek koreguojamas pats kompensavimo mechanizmas. Apie tai, ar bus geriau ir medikamentai greičiau atsidurs Kompensuojamų sąraše kalbame su viena iš naujosios komisijos narių, Pacientų forumo bei Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininke Ieva Drėgviene.
Kompensuojamų vaistų daugiau nebus?
„Pagal kovai su vėžiu vienam gyventojui tenkančias išlaidas nepasiekiame net ES vidurkio, kuris žurnalo „The Lancet Oncology“ tyrimų duomenimis prieš penkerius metus buvo 102 eurai, o mes sugebėjome skirti 18 eurų“, - sako Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Keisti Kompensavimo komisijos sudėtį ir darbo tvarką buvo sumanyta, nes esą anksčiau kompensavimo sistema buvo sustabarėjusi. Dabar vaistų kompensavimas taps sklandesnis?
- Išties, anksčiau vaistų kompensavimo procesas buvo lėtas, tačiau situacija po truputį gerėja. Pirmas ir, manau, teigiamas žingsnis yra tarpinstitucinės derybos, kurios galėtų būti. Manau, ir toliau vaistų kompensavimo situacija turėtų gerėti: vietoje dviejų komisijų lieka viena, ir tai, tikėtina, pagreitins kompensavimo procesą. Ar kompensuojamųjų vaistų bus daugiau?  Manau, kad ne, nes viskas priklauso nuo to, kiek valstybė skiria lėšų sveikatos apsaugai. Pirmiausia reikia kalbėti apie lėšų trūkumą, nes kai biudžetas mažas, susidaro klaidingas įspūdis, kad dėl vaistų trūkumo kalta yra tik komisija, priėmusi neigiamą sprendimą. Iš tiesų komisija tik reguliuoja procesus, atsižvelgdama į turimas lėšas, teisės aktus ir pacientų poreikius.
 
Tiesa, jog Lietuvos pacientus sunkiai pasiekia inovatyvūs medikamentai, nes jie ilgiau nei kitose šalyse nėra kompensuojami?
- Toli gražu ne visi gyvybiškai būtini inovatyvūs vaistai yra prieinami mūsų pacientams. Lietuva nėra turtinga valstybė, tad nenuostabu, kad mūsų galimybės kompensuoti brangius vaistus yra gerokai mažesnės nei didžiųjų Europos Sąjungos šalių. Tačiau ne viskas priklauso tik nuo finansų, svarbus yra ir valstybės požiūris į sunkiai sergančius žmones, sveikatos apsaugos prioritetai. Vaistai onkologinėms ligoms gydyti logiškai turėtų būti prioritetų sąraše, nes šioje srityje pasaulyje inovacijos stulbinamai sparčios, atsiranda vis naujų ir efektyvių medikamentų, pavyzdžiui, taikinių terapijos vaistai. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja, tačiau egzistuoja atotrūkis tarp pasiūlos ir galimybės gauti inovatyvius vaistus. Mūsų šalyje modernių technologijų diegimui nėra skiriamas pakankamas dėmesys, todėl trūksta ir lėšų. Neretai susiduriame su paradoksalia situacija – kai inovatyvus vaistas pagaliau kompensuojamas, rinkoje jau būna atsiradęs naujesnis ir efektyvesnis. Atsiliekame beveik nuo visų Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, pagal kovai su vėžiu vienam gyventojui tenkančias išlaidas nepasiekiame net ES vidurkio, kuris žurnalo „The Lancet Oncology“ tyrimų duomenimis prieš penkerius metus buvo 102 eurai, o mes sugebėjome skirti 18 eurų.

 
Įmanoma, kad visi reikalingi vaistai būtų prieinami mūsų šalies pacientams?
- Be abejonės, turime keisti požiūrį į naujos kartos efektyvius ir brangius vaistus. Tai ne išlaidos, o investicija į žmonių sveikatą. Inovatyvių medikamentų prieinamumą būtų galima padidinti dviem būdais. Skirti daugiau lėšų visiems kompensuojamiems vaistams arba siekti, kad didžiajai daugumai pacientų būtų prieinami kuo pigesni vaistai, o tuomet sunkiomis ligomis sergantys pacientai gautų modernius ir brangius vaistus. Sumažinus generinių vaistų kainas, turėtume stengtis, kad lėšos būtų skiriamos inovatyviems vaistams kompensuoti.
Pacientas galėtų gauti jam reikalingus vaistus ir aplenkiant valstybės biudžeto kišenę. Tokių galimybių suteikia dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba vadinamosiose „Vilties“ programose, kai farmacijos kompanijų iniciatyva pacientui skiriamas reikalingas bandymus jau praėjęs, bet dar neregistruotas vaistas. Tokios programos skirtos itin sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams, kurių gyvybei iškilusi reali grėsmė, o kiti gydymo būdai yra neefektyvūs. Lietuvoje galiojantys teisės aktai smarkiai riboja pacientų galimybes dalyvauto klinikiniuose tyrimuose, o „Vilties“ programos veikia tik užsienio valstybėse ir pakliūti į jas labai sunku.
 
- Kokių ligų gydymas Lietuvoje „buksuoja“ labiausiai?
- Negalėčiau kalbėti apie visas ligas, tačiau manau, kad onkologinėms ir retoms ligoms yra skiriamas labai mažas dėmesys. Tai puikiai atspindi ir gydymo rezultatai. Išlaidos vaistams nuo vėžio viename sveikatos išlaidų krepšelyje mūsų šalyje sudaro tik apie 15 proc. visų vėžio gydymo išlaidų. Tai vienas prasčiausių rodiklių ES.  „Eurocare -5“ atliko tyrimą ir palygino atskirų šalių vėžiu sergančių pacientų penkerių metų išgyvenamumo rodiklius. Štai Vokietijoje išgyvena 31,3 procentų pacientų, sergančių skrandžio vėžiu, Lietuvoje – 23,1 proc. Krūties vėžiu sergančių vokiečių išgyvenamumas siekia 83,6 proc., o lietuvių rezultatas tik apie 66,7 proc. Panašūs ir kitų onkologinių ligų duomenys. Akivaizdu, kad daugelio užsienio valstybių piliečiai turi geresnes gydymosi galimybes nei lietuviai.
 
Nemenku iššūkiu išlieka vaistų nuo retųjų ligų kompensavimas, nes pinigų jiems skiriama palyginus nedaug. Tačiau ar nesusidaro situacija, kad šykštus moka du kartus?
- Vykdant ES direktyvas yra patvirtintas Nacionalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis, planas, kuris iš esmės egzistuoja popieriuje. Realybėje individualus prašymai delsia (pacientai progresuoja belaukdami gydymo ir pavėluota pagalba jau nebeduoda laukiamo efekto), nėra aiškių kriterijų, kaip konkrečiai bus gydomas ir stebimas pacientas, kuriam diagnozuota reta liga ir t.t.

Manau, svarbu iš esmės peržiūrėti vaistų, skirtų retoms ligoms gydyti, kompensavimo tvarką. Reikia labai aiškiai apibrėžti retų ligų bei būklių kriterijus. Taip pat iki šiol komisijos, kuri sprendžia dėl retoms ligoms skirtų vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo sprendimų nebuvo galimybės apskųsti. Turėtų būti nustatyta skundų apeliacijos tvarką. Kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo bus šioje srityje - tuo geriau.
 
 Ar sveikatos politikai įsiklauso į pacientų poreikius?
- Reikia pripažinti, kad labai sunku pasiekti gerų rezultatų norint pagerinti pacientų gydymo kokybę. Už sveikatos politiką atsakingi asmenys dažnai imituoja bendradarbiavimą su pacientų organizacijomis, prisimena mus tik tuomet, kai paranku. Kaip spręsti problemas, kai SAM valdininkai nesiteikia net atsakyti į ligonių bendrijos oficialius raštus? Dažnai mūsų nuomonė tiesiog ignoruojama, bendravimas virsta formaliu susirašinėjimu. Štai labai daug tikėjomės ir daug dirbome kuriant naują Nacionalinę vėžio programą, tačiau į kai kuriuos siūlymus nebuvo atsižvelgta. Siekėme, kad inovatyvūs vaistai po registracijos Europoje per trejus metus būtų pasiekiami ir Lietuvos pacientams. Norėjome konkrečių valdininkų įsipareigojimų, tačiau to nepavyko pasiekti.
 

Komentarai
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė:

Kompensuojamieji vaistai sudaro didžiąją vaistų rinkos dalį, labai reikšmingą žmonių gydymui.Vaistų kompensavimo proceso skaidrumas, racionalus PSDF biudžeto lėšų naudojimas ir mažiausios pacientų priemokos ypač svarbios socialiai jautrių žmonių grupei. Todėl mums labai svarbu, kad komisijos darbas nekeltų žmonėms jokių abejonių, komisijai vadovautų atitinkamą kvalifikaciją turintis žmogus, o jos nariai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų veikla visuomenei nekeltų jokių abejonių. Naujoji tvarka taip pat numato komisijos narių rotaciją. Komisijų sudėtis turės būti atnaujinama ne rečiau kaip kas treji metai, pakeičiant ne mažiau kaip pusę narių. Naujoje tvarkoje taip pat patikslintos nuostatos dėl viešo informacijos apie komisijų veiklą skelbimo, patikslintos sąvokų apibrėžtys, ištaisyti kiti trūkumai.

LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė Rasa Jančiauskienė:

- Į komisijos veiklą esu įtraukta pirmą kartą, todėl sunku pasakyti, kas tiksliai pasikeis. Be abejo, problemų yra. Tačiau jų yra bet kurioje valstybėje. Sveikatos sistema yra tokia, kad ateina naujos technologijos, kurios yra labai brangios ir truputį geresnės už jau esančias. Tada iškyla klausimas, ką esame pajėgūs kompensuoti. Be abejo, gydytojas visuomet norėtų rinktis tai, kas bent truputį efektyviau. Tačiau į tai reikia žiūrėti kompleksiškai.
Esmė, kad visas procesas būtų skaidrus ir aiškiai apibrėžtas, reglamentuoti kompensavimo terminai, mechanizmai. Pacientai, kurie laukia vaistų kompensavimo, turėtų žinoti, kada tai įvyks. Matau, kad įstatyminė bazė yra koreguojama ir tampa aiškesnė nei prieš penkerius metus ar seniau. 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris