Jūra Smilgaitė apie tai, kiek kainuoja inovacijos?

Evelina Machova
2016-02-08
Inovatyviems vaistams finansavimas šiai sričiai turėtų būti skiriamas ne pagal galimybes, o pagal poreikį. „Net ir padidinus finansavimą dalis vaistų gali likti „už borto“, kol bus rasta papildomų resursų. Tai nėra teisinga pacientų atžvilgiu“, - sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė, „Sanofi“ Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo direktorė Jūra Smilgaitė.
Jūra Smilgaitė apie tai, kiek kainuoja inovacijos?
„Didelė investicijų naujiems vaistams kurti dalis skiriama klinikiniams tyrimams, nes šiandien saugumo reikalavimai yra kur kas griežtesni nei anksčiau“, - sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė, „Sanofi“ Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo direktorė Jūra Smilgaitė.

- Palyginkite, kokie buvo praėjusieji metai ir ko viliatės iš šių?
- Pernai pirmą kartą inovatyviems vaistams kompensuoti buvo skirta atskira finansavimo eilutė. Šiemet ji padidinta. Tai rodo, jog ši sritis yra reglamentuota, o jos finansavimas apibrėžtas formuojamo biudžeto rėmų. Viliuosi, jog augant bendram vidaus produktui, šios eilutės lėšos bus papildomos. Tiesa, vienas pagrindinių siekių, kad skirtas finansavimas būtų formuojamas pagal poreikį, o ne galimybes.
 
-O dabar taip nėra? 
- Sausio pradžioje Rezerviniame vaistų sąraše buvo medikamentai, kuriems kompensuoti reikia maždaug dvidešimties milijonų eurų. Biudžete yra numatyta trylika milijonų eurų. Iš karto turime deficitą, kuriam padengti reikės ieškoti papildomų resursų. Jų rasti įmanoma.

 
Tačiau būtų gerai, kad formuojant sveikatos apsaugos biudžetą, finansavimas būtų tikslingas, o ne priėmus teigiamą sprendimą, metų eigoje ar jų pabaigoje reikėtų ieškoti, iš kur gauti papildomų lėšų visiems vaistams, esantiems Rezerviniame vaistų sąraše, kompensuoti.
Tuomet galėtume pasakyti, kad visi pacientai, kurie laukia gydymo, dėl kurio jau yra priimtas teigiamas sprendimas, nes vaistai įtraukti į Rezervinį vaistų sąrašą, jį gaus. O kol kas - klaustukas.
 
- Kokiais metodais bus atrinkti vaistai kompensavimui, jei akivaizdu, kad visiems Rezervinio sąrašo medikamentams pinigų neužteks?
Esant nepakankamam biudžetui inovatyviems vaistams kompensuoti, gydymą pradedama kompensuoti pagal nustatytus Rezervinio sąrašo prioritetus.
Žiūrint paprastai, galima braukti brūkšnį ties vaistais, kuriems finansavimo pakaktų. Paklius, be abejo, ne visi, ir tai - problema. Neteisinga ir pacientų lūkesčių atžvilgiu.

Jie žino, kad priimtas teigiamas sprendimas dėl jiems reikiamo gydymo kompensavimo, bet jo vis tiek nesulaukia. Ministerija dabar imasi priemonių lėšoms taupyti, vaistų kainoms mažinti ir tikiuosi, kad tai duos rezultatą: inovatyvūs vaistai bus kompensuojami pagal poreikį, o ne galimybes.
 
- Įgyvendinama ir vaistų falsifikavimo direktyva. Ar ši problema buvo aktuali Lietuvai? Gal žinote, kiek per metus į šalies rinką patekdavo falsifikuotų vaistų? 
Tarp Europos šalių tai gana opi problema. Interpolo duomenimis, 2011 metais buvo aptikta dvidešimt septyni milijonai falsifikuotų vaistų pakelių. Maždaug pusė jų - receptiniai vaistai, kurie perkami internetu. Lietuvoje internetinė vaistų prekyba kol kas nėra reglamentuota.

 
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2014 metais trisdešimt trys vaistinių preparatų bandiniai, kurie buvo tirti, atitiko falsifikuoto vaistinio preparato sąvoką. Skaičiai tarsi ir nedideli, tačiau priklausydami Europos Sąjungai turime užtikrinti vientisą reguliavimą. Direktyvos esmė ta, kad bus įvedamas specialus kiekvieno vaistų pakelio kodavimas ir visoje Europoje bus sukurta vieninga elektroninė sistema, kuri kontroliuos kiekvieno vaisto išdavimą ligoniui.


Daugiau nei pusmetį galioja nutarimas, kad farmacijos pramonės įmonės Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai viešai deklaruoja paramą medicinos darbuotojams. Ar toks siekis skaidrinti šią pramonės sritį pasiteisina?
Tai, kas buvo priimta pernai gegužės mėnesį, mūsų asociacijos narėms nėra naujiena, nes nutarimas atkartoja dar 2013 m. priimto savireguliacinio farmacijos rinkos dalyvių dokumento - Atskleidimo kodekso - principus. Pagal jį mes šiemet deklaruosime informaciją apie 2015 metais gydytojams ir gydytojų organizacijoms skirtą paramą finansine ar nefinansine išraiška, kurios vienas pagrindinių uždavinių – gydytojų kvalifikacijos kėlimas. Tai bendras susitarimas visoje industrijoje.

 
Savo ruožtu VVKT deklaravimas, įsigaliojęs pernai gegužę, lyginant su europiniu, - kur kas siauresnis, nes apima tik užsienio kongresus. Asociacijos nuomone, tai, kad nuo šiol visą bendradarbiavimą tarp gydytojų ir industrijos kompanijų pagrindžianti informacija bus vieša, didins rinkos dalyvių atsakomybę bei skaidrumą. Taip pat didins visuomenės informuotumą apie pramonės ir gydytojų bendradarbiavimą. Tai sudarys palankesnes sąlygas kurti sprendimus, suteikiančius galimybes pacientams gauti efektyvesnį gydymą bei priežiūrą.
 
- Nepaisant visų pastangų skaidrinti veiklą, siekių, kad pacientai gautų efektyviausią gydymą, visuomenėje apie farmacijos pramonę vyrauja ne visai teigiama nuomonė. Dažnai netgi girdimi pasisakymai, jog ši pramonės sritis bando pasipelnyti iš sergančio žmogaus. Kaip manote, kodėl susiformavo toks požiūris?
- Inovatyvios farmacijos pramonės atstovai pasauliniu mastu kasmet naujų vaistų kūrimui ir plėtrai skiria dideles investicijas. Pavyzdžiui, 2013 m. buvo skirta daugiau nei 30 milijardų eurų. Kalbant apie išgyvenamumo rodiklius statistika taip pat teigiama. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktų tyrimų duomenimis, per 10 metų gyvenimo trukmė išsivysčiusiose ES šalyse pailgėjo 1,74 metu. Nustatyta, kad 74 proc. šio pailgėjimo lėmė inovatyvių vaistų prieinamumas sergantiesiems.  Taigi neabejotinai vaistų kūrėjų ir gamintojų vykdoma veikla visuomenei yra naudinga.
 
Žinoma, nuolatos diskutuojama, kokia turi būti tos naudos kaina. Tam yra vaistų vertinimo sistemos ir technologijos. Kiekvienas medikamentas, už kurį moka valstybė, yra įvertinamas. Tačiau svarbu suprasti, kad farmacijos pramonė investuoja daug, nes vaisto sukūrimas dėl naujų ir sudėtingų technologijų yra labai brangus.
 
- Suprantu, kad liga ligai nelygi ir vaisto sukūrimo kaštai skirtingi. Bet kiek maždaug kainuoja medikamento sukūrimas, kol jis pasiekia pacientus?
- Jei įskaičiuotume visas išlaidas, pradedant molekulių išskyrimu, nepavykusius bandymus, kelerius metus trunkančius klinikinius tyrimus, 2012 m. duomenimis, vieno naujo cheminio ar biologinio vaistinio preparato sukūrimas, tyrimai ir įdiegimas kainavo apie 1,172 milijardo eurų. Didelė investicijų naujiems vaistams kurti dalis skiriama klinikiniams tyrimams, nes šiandien saugumo reikalavimai yra kur kas griežtesni nei anksčiau. Vaisto terapinę vertę būtina pagrįsti, o tai taip pat reikalauja papildomų resursų. Visa tai prisideda prie bendros vaisto kainodaros formavimo. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris