Baimės dėl vaistų vartojimo rekomendacijų – perdėtos

Gediminas Dubonikas
2015-04-13
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) iniciatyva ketinama išleisti informacinius leidinius apie vaistų vartojimą. VVKT Bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja dr. Jolanta Gulbinovič patikina, kad apie šį projektą būtina visuomenei papasakoti plačiau, nes tiek medikams, tiek ir pacientams skirtą iniciatyvą jau dabar pradeda gožti įvairūs nereikalingi nuogąstavimai.
Baimės dėl vaistų vartojimo rekomendacijų – perdėtos
Mūsų šalies regionuose to paties vaisto suvartojimo rodikliai tūkstančiui gyventojų skiriasi net kelis kartus.

- Kodėl manote, kad apie projektą reikia plačiau pradėti kalbėti jau dabar. Juk jį numatoma įgyvendinti tik kitąmet?

- Turi būti išsklaidytos bet kokios baimės. Tiek mūsų šalies institucijų, tokių kaip Valstybinė ligonių kasa, tiek ir bendri su kitomis šalimis tyrimai parodė, jog turime problemą - labai netolygų vaistų vartojimą.
Pamatėme, kad mūsų šalies regionuose to paties vaisto suvartojimo rodikliai tūkstančiui gyventojų skiriasi net kelis kartus. Pažiūrėjus tarptautiniu mastu, taip pat akivaizdu, kad kai kurių preparatų Lietuvoje suvartojama gerokai daugiau, kitų – daug mažiau nei, pavyzdžiui, Švedijoje. Kai kurių vaistų, tarkim, statinų, pas mus suvartojama labai mažai, o tai gali turėti neigiamos įtakos mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau benzodiazepinų pas mus suvartojama palyginti daug, be to, vaistų vartojimas Lietuvos savivaldybėse skiriasi iki penkių kartų.
 

- Šie skirtumai išties nemaži. Kodėl taip atsitiko?
- Kalbant apie Lietuvos regionus, skirtumai susidarė dėl įvairių priežasčių. Galbūt didžiuosiuose miestuose pacientų medicininis išprusimas didesnis, taip pat gydytojai gauna daugiau naujesnės informacijos nei kolegos regionuose. Tačiau kai kurie rodikliai leidžia manyti, kad dalis skirtumų priklauso nuo farmacinių kompanijų rinkodaros.
 
- Koks šio projekto tikslas ir įgyvendinimo priemonės?
- Pagrindinis projekto tikslas – skatinti racionalų, įrodymais pagrįstą vaistų vartojimą bei mažinti skirtumus tarp regionų. Projekto metu bus parengti du leidiniai – vienas gydytojams, kitas pacientams.
 
- Kaip jis pasitarnaus kasdienybėje?
- Kaip jau buvo skelbta viešoje erdvėje, projektas bus vykdomas pasitelkus Švedijos patirtį – leidinio koncepciją, struktūrą, vaistų atrankos kriterijus. Leidiniuose bus pateiktos dažniausių ligų (apie 25-30) racionalaus gydymo rekomendacijos, tai yra. bus nurodyti rekomenduojami vaistai bei pateikta svarbi informacija apie jų vartojimą bei ligos gydymą.
Pavyzdžiui, jame žmogus susiras ligą, pavyzdžiui, diabetą, hipertenziją ar miego sutrikimą. Prie ligos bus parašyta, koks gydymo tikslas, į ką būtina atkreipti dėmesį, kada kreiptis į gydytoją, kiek laiko vartoti vaistus. Taip pat bus išvardyti rekomenduojami pirmojo, antrojo ar trečiojo pasirinkimo vaistai. Taigi, žmogus nebesivadovaus „kaimyno patarimais“, kaip kad neretai atsitinka šiuo metu. Be to, medikams bus skirtas leidinys, kuriame skelbiama informacija itin svarbi gydytojui, skiriančiam vaistą. Leidinys papildys jau galiojančias gydymo gaires, kuriose paprastai nurodyta rekomenduojamų vaistų grupė, bet ne konkreti veiklioji medžiaga.
 

- Kas dirbs prie šių leidinių sudarymo?
- Prie leidinių sudarymo dirbs ekspertų grupė – geriausi mūsų šalies specialistai.
 
- Ar nebūtų lengviau išversti į lietuvių kalbą užsienyje spausdintą medžiagą?
- Toks variantas tikrai norimų rezultatų neatneštų. Iš karto kritiškai vertinau idėjas paprasčiausiai išversti Švedijoje platinamą leidinį. Galime perimti koncepciją, vadovautis tais pačiais klinikinio efektyvumo ir saugumo įrodymais, tačiau turime atsižvelgti į mūsų vaistų rinką. Taip pat turime pasitikėti tuo, ką rekomenduojame. Be to, vykdant projektą svarbu užtikrinti viso proceso skaidrumą bei išvengti interesų konflikto.

 
- Projektu siekiama sutaupyti lėšų?
- Nors gali pasirodyti, jog projektu siekiama, kad pacientams būtų skiriami tik pigiausi vaistai, kaip jau kalbama viešoje erdvėje, ir taip būtų sutaupoma lėšų, tikslas ne toks. Pagrindinis vaisto įtraukimo į sąrašą kriterijus – naudos ir kaštų santykis. Pirmiausia klinikiniais tyrimais įrodyta vaisto terapinė nauda. Kaina turės reikšmės pasirenkant iš kelių, vienodą terapinę naudą turinčių vaistų. Švedijos patirtis parodė, kad išlaidos vieniems vaistams sumažėjo, kitiems padidėjo.
 
- Viešoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad rekomendacijos taps prievole gydytojams. 
- Taip tikrai neturėtų būti. Šie leidiniai bus rekomendacinio pobūdžio. Tačiau atgalinis ryšys su gydytojais yra būtinas. Gydytojų paskyrimai gali būti lyginami su rekomendacijomis. Rekomendacijų laikymasis - vienas darbo kokybės rodiklių, kuris turėtų būti skatinamas.

Komentaras 
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius prof. Vytautas Kasiulevičius:

- Šia tema vis dar trūksta platesnės diskusijos, kuri, manau, vyks ateityje. Skandinavijos šalyse išbandyto modelio diegimas pasiteisins, jei jis netaps kontrolės sistemą, o bus kaip gairės. Vis dėlto, jei šios knygutės taptų kontrolės instrumentu, būtina nustatyti, kad jos nebūtų vien įpareigojimai gydytojams. Atsakomybę tada turėtų prisiimti ir Valstybinė ligonių kasa, nes pacientai kartais nesupranta, kodėl vienų ar kitų vaistų skyrimas ribojamas. Dabar kartais gydytojai skiria ir nereikalingų vaistų, todėl rekomendacijos praverstų. Kita vertus, reikia suprasti, kad šie leidiniai negali būti absoliuti tiesa.
Man, kaip šeimos gydytojui, be abejo, yra svarbus gydytojo pasirinkimo laisvės momentas. Iš kitos pusės kai kur vaistai išties išrašomi labai netolygiai ir čia matyti farmacininkų rinkodaros rezultatas.
Manau, reikia koreguoti visą kompensacijų sistemą, kad nebūtų pagrindo korupcijai. Kaip tai padaryti? Atsakymas paprastas – pasinaudokime kitų šalių, kurių korupcijos indeksas daug žemesnis, patirtimi. Tarkim, Estijoje šiuo metu vaistų kompensavimo tvarka daug skaidresnė, o pas mus nors viešai ir deklaruojamas medikamentų prieinamumas, realybė neretai pasirodo visiškai kitokia.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris