„Jeigu nutiesime kelius į fantastiškas ligonines, kur stovės modernūs aparatai, bet nebus gydytojų – sveikatos apsaugos sistema neveiks. Aparatai pasens, kelius reikės lopyti, o mediko taip lengvai nepasikviesi. Medikas sėdės Norvegijoje ir teiks paslaugas, kartais atvažiuodamas pas mus iš Oslo. Turime Lietuvoje sukurti Oslą, nes medicina, kaip ir biotechnologijos, yra mūsų stiprybė“, - sako buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis (44).
„Privatus kapitalas turi teisę ateiti ir gauti lygias galimybes konkuruoti su valstybiniu. Vartotojas tik išloš. Gydytojai gerai uždirbs, paslaugos bus kokybiškesnės. Galų gale dėl konkurencijos nebus tokios aukštos paslaugų kainos“, - sako buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.
- Pasaulio dėmesys nukreiptas į Ameriką, kuri netrukus rinks naująjį prezidentą. Kaip galvojate, ar šie įvykiai paveiks mūsų šalį?
- Manau, kad gali labiau paveikti negu mūsų pačių rinkimai, nes ši valstybė yra labai svarbi, ypač mums. Be jos, nežinau, ar sugebėtume išsaugoti laisvę. Tai yra pagrindinė šalis, kuri mus pridengs bet kokiu atveju. Labai svarbu, kad būsimam prezidentui rūpėtų pasaulis, rūpėtume mes. Aišku, mes irgi turime pasistengti, kad dabartiniai kandidatai apie mus kuo daugiau sužinotų.
Lietuvių bendruomenė liepos mėnesį Baltimorėje organizuoja kas ketverius metus vykstantį milžinišką tautinių šokių festivalį. Žinau, kad dabar stengiamasi pritraukti įvairius kandidatus, kad jie atvyktų, pasižiūrėtų, paklausytų ir pamatytų lietuviškąją jėgą, kuri Amerikoje iš tikrųjų yra didžiulė. Septyni šimtai tūkstančių žmonių save kildina iš lietuvių!
- Ateinančiuose mūsų Seimo rinkimuose dalyvausite kartu su Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų partija. Kokie klausimai jums yra prioritetiniai?
- Žinoma, mano stiprioji pusė yra tarptautiniai santykiai ir saugumas. Tačiau pagrindiniu tikslu pasirinkau žmogų – kad jis būtų ne priemonė, bet mūsų politikos tikslas. Šioje valstybėje turime labai daug instrumentų, kad pakeltume žmogų nuo žemės: sumažindami mokesčius, padidindami neapmokestinamą pajamų minimumą, ypač skatindami gimstamumą – jaunoms šeimoms grąžinant įvairias paramas, kurios iš esmės yra nukarpytos.
Su tais pačiais pensininkais yra tragedija. Dabar vaikštau po gyventojų butus Naujamiestyje, kur sutinku prie bokšto stovėjusį seną žmogų, turintį aukštąjį išsilavinimą. Jis yra ekonomistas ir gauna šimtą dvidešimt eurų per mėnesį. Jis man guodžiasi: „Va, tiek sumokėjau už butą, liko viena bulvė ir vienas kiaušinis dienai, aš neturiu pinigų vaistams, kurie yra brangūs.“
Taip žmonių negalima žeminti. Daugybė pinigų šioje valstybėje eina ne žmonėms, o cementui. Net mūsų biudžeto sandara tokia – mes laikome nepajudinamus atlyginimus atskiroje eilutėje, bet perkame visokias kvailystes – geriausius baldus, tiesiame kelius į niekur, kai jau gyventojų nėra. Tu geriau investuok į kaimelyje gyvenantį žmogų - leisk jam užsidirbti, sumažink mokesčius, suteik tam tikras mokesčių atostogas mažiems šeimos verslams, apmokestink tuos, kurie uždirba daugiau, ir tada keliai pradės atsipirkti.
- Kalbant apie sveikatos apsaugą, ko galėtume pasimokyti iš amerikiečių? Nuo ko pradėti?
- Idealiausia būtų į sveikatos apsaugos ministrus paimti profesionalą mediką iš išorės, kuris nebūtų su niekuo susijęs ir per kraujus padarytų skausmingą reformą, kuria ne visi būtų patenkinti. Pas mus lovų skaičius yra vienas didžiausių Europoje. Jos yra kiekybiškai išpūstos. Turime susikoncentruoti į tas vietas, kur iš tikrųjų būtų galima generuoti pinigus, suteikti geriausias paslaugas ir atverti duris privačiam kapitalui. Atminkime, kad Briuselio investicijos baigsis dvidešimtais metais. Privalome atsiverti privačiai iniciatyvai, nes ji atneš pinigus.
Neužmiršiu diskusijų su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kuomet man reikėjo ilgai ginčytis bandant įrodyti, kad Pitsburgo vėžio gydymo klinika gali turėti ateitį Lietuvoje. Pitsburgas buvo plieno sostinė ir virto medicinine sostine, būtent dėl ten įsikūrusio medicinos centro.
Privatus kapitalas turi teisę ateiti ir gauti lygias galimybes konkuruoti su valstybiniu. Vartotojas tik išloš. Gydytojai gerai uždirbs, paslaugos bus kokybiškesnės. Galų gale dėl konkurencijos nebus tokios aukštos paslaugų kainos.
- Jūsų nuomonės stipriai išsiskiria su mamos - Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, kuri daug dėmesio skiria lytiniam švietimui, gilinasi į žmogaus teisių klausimus? Kyla ginčų tarp jųdviejų?
- Kyla. Todėl ir priklausome skirtingoms partijoms. (Šypsosi.).
Manau, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas šeimoms, gimstamumui skatinti, nes šiuo metu, kaip pasakė vienas žinomas JAV katalikų balsas ir Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veigel, „Europoje vyksta didžiausia masinė savižudybė nuo Viduramžių maro laikų. Europa miršta“.
Turime padaryti viską, kad paskatintume gimstamumą. Natūraliausias būdas jį skatinti – remti jaunas šeimas. Aš pats turiu keturis vaikus. Valstybė privalo parodyti, kad prioritetas yra asmenys, kuriantys šeimas.
Puikiai žinau, kad Marijono Mikutavičiaus daina apie tris milijonus jau neatitinka realybės. O aš noriu keturių milijonų. Noriu penkių milijonų!
Pabandysiu politikoje padaryti viską, kad jaunoms šeimoms, gimdančioms vaikus, būtų suteiktos visos įmanomos privilegijos.
Lygiai taip pat reikia daryti viską, kad išvažiavę lietuviai sugrįžtų namo.
Dosjė
1994 m. Baigė Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, 1995 m. – magistratūrą VU Filosofijos fakultete.
1993–1999 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių 3-asis sekretorius, Politikos departamento direktoriaus padėjėjas, Europos integracijos departamento Politinio bendradarbiavimo skyriaus pirmasis sekretorius, šio skyriaus vedėjas.
1999–2001 m. Dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos Nuolatinės misijos prie ES patarėjas, ministras–patarėjas.
2001–2002 m. buvo Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas.
2002– 2006 m. Vadovavo URM Europos (vėliau Europos Sąjungos) integracijos departamentui, buvo Lietuvos Vyriausiojo derybininko su ES pavaduotojas.
2006–2009 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, 2009–2010 m. – ambasadorius ypatingiems pavedimams Transatlantinio bendradarbiavimo ir politikos departamente, koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai.
2003 m. vasario mėn. Apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2009 m. – Belgijos karalystės Leopoldo II komadoro ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Komandoro kryžiumi.
2010 m. liepos 19 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Ž. Pavilionį Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai.
2010 m. rugpjūčio 10 d. Ž. Pavilionis Vašingtone įteikė skiriamuosius raštus JAV Prezidentui Barackui Obamai.
Komentuoti: