„Leiskime konkuruoti“, - trumpai drūtai sako parlamentaras Žygimantas Pavilionis (46 m.), paklaustas, kaip gelbėti ištisus dešimtmečius nereformuotą šalies sveikatos apsaugą. Politikas pripažįsta, kad menki Lietuvos medikų atlyginimai - viena priežasčių, jį paskatinusi kitąmet dalyvauti prezidento rinkimuose. Ilgus metus dirbęs diplomatinėje tarnyboje už Atlanto net ir kalbėdamas apie sveikatos apsaugą Ž.Pavilionis daugiausiai remiasi pažangios Amerikos pavyzdžiu.
„Prieš dvidešimt penkerius popiežius Jonas Paulius II išvykdamas iš Lietuvos pasakė įdomius žodžius: „Ne nuo langų, o nuo pamatų statykite savo valstybę“. Mes dabar esame trigubo paketo langus įsistatę, ant mūsų stogų saulės baterijos styro, bet pamatų... nėra“, - sako Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
- Pasaulis sulaikęs kvapą stebi grėsmingus įvykius Sirijoje. Kaip jūs galvojate, ar ryžtingi JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai neįsiutins Rusijos lyderio Vladimiro Putino?
- Kaip tik manau, kad Trumpo tvirtybė ir apsisprendimas, ko seniai laisvas pasaulis siekė, tokius žmones, kaip Putinas ar Bašaras al Asadas, pastatys į vietą. Kai Amerikos prezidentas rodo silpnumą ir atsitraukinėja nuo raudonųjų linijų, šios yra maksimaliai peržengiamos. Sakoma, kad Putinas smeigs durklą į koją tol, kol atsitrenks į kaulą. Tai kaulas yra stuburas, kurį ponas Trumpas, gindamas tarptautinę teisę, bando parodyti. Cheminis ginklas neturi būti naudojamas ir faktiškai Amerika buvo apgauta, kai prezidentas Barakas Obama, būdamas švelnus ir diplomatiškas, sutiko su Putino melu. Šis žadėjo, kad cheminį ginklą iš Sirijos išveš du tūkstančiai tryliktais metais. Kaip matome, jis neišvežtas, naudojamas ir šimtai, netgi tūkstančiai žmonių žūsta. Manau, kad gerai, jog sureaguota tokiu būdu.
- Politologai prakalbo apie trečiąjį pasaulinį karą...
- Tikrai reikia nusiraminti: nieko nebus. Čia yra Putino propaganda. Jis gali tik plakti liežuviu ir grasinti branduoliniais ginklais. Bet ar jūs tikite, kad dėl tikslingų atakų Sirijoje į aiškius taikinius, kas nors pakels branduolinį ginklą prieš Ameriką? To tikrai nebus. Putinas gaus dar vieną sankcijų dozę, kurios šiuo metu rimtai veikia Rusijos ekonomiką – ši nekyla, rublis krenta. Dabar bus naujos sankcijos, kurias Amerika ir Vakarų šalys įves dėl cheminės atakos Londone.
- Ko galime pasimokyti iš Amerikos reformuodami sveikatos apsaugos sistemą: kaip ten medikai ir pacientai kovoja už savo teises?
- Teisinė sistema pas juos yra tokia tobula: žmogaus teisės arba žmogaus orumas yra labai lengvai apginamas. Pas mus šioje srityje dar vis gajūs sovietiniai įpročiai ir žmogus vis dar negali savęs apginti prieš valstybę. Ten iš esmės teisininkai už kiekvieną neteisybę aukai prisiteisia tiek pinigų, kad sistema negi yra išsikreipusi. Bet kokia žala yra išieškoma labai greitai.
- Ar turite idėjų, kaip ženkliai pakelti medikams atlyginimus?
- Tai - viena priežasčių, dėl ko einu į prezidento rinkimus. Kadangi didžiąją gyvenimo dalį gyvenau užsienyje, mačiau, ką reiškia medicina ir ką reiškia apskritai reformos tose šalyse. Kai integravomės į Europos Sąjungą, nereformavome tam tikrų sričių ir jas palikome sovietines: švietimas, kultūra, socialinė apsauga ir, aišku, sveikatos apsauga. Šios sritys turi būti reformuotos, joms privalo būti skiriami žymiai didesni pinigai.
Mažas pavyzdys – Pitsburgo lietuviai norėjo steigti Lietuvoje kliniką, ypač vėžio gydymo srityje ir konkuruoti su valstybine medicina, vartotojui suteikdami didesnę pasirinkimo galimybę. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras, gerbiamas Andriukaitis, pasakė: tik per mano lavoną. Mes taip ir likome daug kur valstybiniame kolūkyje. Jei įleistume privatų kapitalą, jis leistų konkuruoti. Manau, didesnė konkurencija, reformos suteiktų geresnes paslaugas ir užtikrintų medikų atlyginimus, kurie dabar dėl buvimo sovietiniame kolūkyje, aišku, yra maži.
- Dar vienas sveikatos sistemos skaudulys – nepažabojamos eilės gydymo įstaigose.
- Galima eiles trumpinti administraciniais metodais. Bet aš sakau, kad šios išsprendžiamos tik didinant konkurenciją. Mano šeimoje nuo vėžio mirė tėvas ir senelis. Puikiai žinau, kad sunku gauti gydymą valstybinėje „kontoroje“. Kodėl negali susikurti alternatyva? Kodėl neleidžiame įsisteigti tai pačiai Pitsburgo klinikai ir konkuruoti „juodai“ su Santariškėmis? Tada eilė pasidalintų ir dvi būtų trumpesnės, o gal dar trečia atsirastų kur nors Klaipėdoje. Kai yra konkurencija, eilės savaime nyksta.
- Šeima pritarė jūsų norui dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose?
- Šeimai nelabai patiko. Bet bandau juos guosti. Medikė žmona per mane prarado karjerą, nes negalėjo būti anesteziologė. Ji turėjo keisti profilį. Iš pradžių perėjo į farmaciją, o dabar dėl „valstiečių“ įvestų reformų prarado darbą - farmacijos kompanijos apie trisdešimt keturiasdešimt procentų apkarpė etatus Lietuvoje. Šiuo metu žmona užsiima nekilnojamu turtu. Bet aš bent jau esu namie, sieksiu savo tikslų bandydamas Lietuvą pagerinti iš vidaus.
Prieš dvidešimt penkerius metus popiežius Jonas Paulius II išvykdamas iš Lietuvos pasakė įdomius žodžius: „Ne nuo langų, o nuo pamatų statykite savo valstybę“. Mes dabar esame trigubo paketo langus įsistatę, ant mūsų stogų saulės baterijos styro, bet pamatų... nėra. Sveikata, švietimas – šie dalykai yra pamatiniai. Jeigu žmonės masiškai bėga iš Tėvynės, kur jiems yra blogai, nestovės tie langai ir durelės, kad ir kokius vyrius užkabintume. Pirmiausia pamatus reikia sustiprinti. Be sveikų, tvirtų žmonių nebus ir valstybės.
Dosjė
1994 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, 1995 m. – magistrantūrą VU Filosofijos fakultete.
1993–1999 m. Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių 3-asis sekretorius, Politikos departamento direktoriaus padėjėjas, Europos integracijos departamento Politinio bendradarbiavimo skyriaus pirmasis sekretorius, šio skyriaus vedėjas.
1999–2001 m. dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos Nuolatinės misijos prie ES patarėjas, ministras–patarėjas. 2001–2002 m. buvo Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas.
2002–2006 m. vadovavo URM Europos (vėliau Europos Sąjungos) integracijos departamentui, buvo Lietuvos Vyriausiojo derybininko su ES, Vygaudo Ušacko, pavaduotojas.
2006–2009 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, 2009–2010 m. – ambasadorius ypatingiems pavedimams Transatlantinio bendradarbiavimo ir politikos departamente, koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai.
2010 m. liepos 19 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai.
Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Komentuoti: