Žmonės, pakeitę Lietuvos mediciną

Darius Indrišionis
2018-10-01
Kai žvelgiame į tokią antraštę, pirmoji galinti galvon ateiti mintis – politikai, reformatoriai – valdžios žmonės, galbūt ministrai, įvykdę esmines sveikatos apsaugos sistemos reformas ir taip pakeitę Lietuvos mediciną. Tačiau šis straipsnis – ne apie aukštus valdininkus ar politikus. Šis straipsnis apie tuos, kurie Lietuvos mediciną keitė gerokai ilgiau ir nuosekliau. Šįkart – apie Lietuvos medicinos išradėjus, inovatorius – tuos, kurie ne tik praturtino mokslą, išplėtė žinojimą, tačiau ir leido Lietuvos medicinos mokyklai išsilaikyti pagarbioje vietoje tarp kitų šalių.
Žmonės, pakeitę Lietuvos mediciną
Kaip teigia farmacijos istorikas Tauras Mekas, manoma, jog lietuviška „Trejų devynerių“ receptūra siekia XV-XVI a. Savaime aišku, kad ši aplinkybė iš esmės neleidžia atsakyti į klausimą, o kas gi buvo tas asmuo, kuris sukūrė šio gėrimo receptūrą.

Nuo istorinio žolelių mišinio iki pirmųjų narkozių
Trejos devynerios – nors šį pavadinimą mūsų laikais beveik pelnytai galima būtų laikyti alkoholio reklama, trečiojo tūkstantmečio pradžioje linksmybes mėgstančių studentų itin pamėgtas stiprusis gėrimas turi ilgaamžes šaknis, kurios tradiciškai turėtų būti siejamos ne su besaikiu girtavimu, o priešingai – su medicina, su farmacija. Kaip teigia farmacijos istorikas Tauras Mekas, manoma, jog lietuviška „Trejų devynerių“ receptūra siekia XV-XVI a. Savaime aišku, kad ši aplinkybė iš esmės neleidžia atsakyti į klausimą, o kas gi buvo tas asmuo, kuris sukūrė šio gėrimo receptūrą.
 
Dvidešimt septynių vaistažolių antpilas naują istorijos puslapį atvertė XIX a. pabaigoje, kai „Trejos devynerios“ pradėtos gaminti įvairiose Lietuvos vaistinėse – ten šis gėrimas buvo pardavinėjamas kaip vaistai, kuriuos gydytojai ir aptiekoriai (šių dienų supratimu – vaistininkai) rekomenduodavo gerti sutrikus virškinimui ar persišaldžius. 1929 m. „Trejos devynerios“ netgi buvo įtrauktos į sąrašą patentuotų vaistų, kuriuos leidžiama gaminti Lietuvoje. Sovietmečiu šis mišinys buvo pradingęs iš vaistinių, o šių dienų Lietuvoje persikėlė į parduotuvių lentynas, iš kurių dažnai atsiduria įvairių jaunimo kompanijų epicentre, yra dažnokai pervartojamas ir kitą rytą sukelia atitinkamą šalutinį poveikį.
 

XIX amžius – ryškus Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijoje ne tik dėl prieš tai paminėto gėrimo gamybos ar aktyvaus lietuvių gydytojų dalyvavimo tautiniame atgimime, tačiau ir dėl Vilniaus universiteto medicinos profesorių Augusto Liudviko Bekiu bei Jozefo Franko veiklos, o taip pat ir dėl mažiau žinomo Vilniuje gydžiusio žydų kilmės chirurgo Liudviko Liachovičiaus išradimo: Žydų ligoninės vyresnysis chirurgas 1847 m., praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai pasaulyje pradėtas praktikuoti narkozės sukėlimas eteriu, kartu su kolega A.Adomavičiumi ją pritaikė Vilniuje, o taip pat ir įnešė svarbų patobulinimą – sukūrė specialų aparatą, skirtą eteriui įkvėpti. O pirmosios endotrachėjinės narkozės (kai kuriam laikui sustabdomas kvėpavimas) teko palaukti beveik šimtą metų – Vilniuje pirmoji tokia atlikta tik 1955 m.
 
Kad variklis nesustotų...

Vėlesnio laikotarpio Lietuvos medicinos išradėjus galima sieti su karta medikų, kurie gimė Tarpukario Lietuvoje, o savarankišką mediko kelią pradėjo jau pokario dešimtmečiais. Tarp šių Lietuvos medikų-išradėjų, itin ryškūs kardiologai. Tarp jų paminėtinas kardiologas Juozas Blužas, kuris kartu su bendradarbiais sukūrė išskirtinių medicinos aparatų, vienas kurių – tromboelastografas, skirtas kraujo krešumui tirti – buvo demonstruojamas tarptautinėse parodose Londone ir Paryžiuje. Įdomu tai, kad medicinos išradėja buvo ir J.Blužo žmona – gydytoja oftalmologė, didelį dėmesį skyrusi vaikų žvairumo problematikai bei medicinos mokslą papildžiusi trimis originaliais išradimais.
 
Grįžtant prie žmogiškojo variklio tausojimo specialistų, kaip medicinos išradėjus Lietuvoje galima paminėti ir kardiologę Aldoną Lukoševičiūtę (pirmąkart Lietuvoje (1963 m.) pritaikiusią netiesioginį širdies masažą, transtorakalinę elektrinę širdies defibriliaciją) bei kardiochirurgus Arimantą Dumčių (18 originalių išradimų), Jurgį Brėdikį (60 išradimų). Estafetę perėmė ir vėlesnės kartos išradėjai – kardiochirurgas Petras Stirbys (15 išradimų) bei kardiologas Aleksandras Laucevičius (3 išradimai). Aišku, jog toks abstraktus kiekybinis šių išradimų palyginimas daug nepasako, tačiau suvokiant tai, kad kiekvienas išradimas – naujas žingsnis (didesnis arba mažesnis) visuotinėje medicinos mokslo raidoje, vien širdies gydytojai Lietuvoje nužygiavo netrumpą distanciją.
 
Jei ligą pavadina tavo vardu...

Iki skausmo visiems žinomas anekdotas: sužinoti diagnozės pas gydytoją atėjusiam pacientui pasiūloma rinktis – gerą ar blogą naujieną jis nori išgirsti pirmiausia. Pacientas pasirenka gerąją naujieną ir gydytojas pradeda: „Šią ligą pavadins jūsų vardu...“. Lietuvos medicinos istorijoje yra asmuo, kurio vardu pavadinta hipohidrozinė ektoderminė displazija, arba kitaip sakant, Lelio sindromas. Šį sindromą pirmąsyk 1978 m. aprašė lietuvis gydytojas dermatologas-venerologas Jonas Lelis: medikas gimęs dar Carinėje Rusijoje, gydytoju pradėjęs dirbti dar tarpukariu, o taip pat galėjęs sulaukti visai kitokio – nemokslinio likimo: 1944 m. Jonas Lelis buvo Vietinės rinktinės (kitaip vadinamų „plechavičiukų“) gydytoju.
 

Lietuvą reokupavę sovietai represavo nemažą dalį asmenų, vienaip ar kitaip susijusių su Vietine rinktine, taigi, būsimasis Lelio sindromo atradėjas turėjo visas galimybes atsidurti už poliarinio rato, tačiau, Lietuvos medicinos mokslo laimei, taip nenutiko – Jonas Lelis pokariu tęsė gydytojo ir medicinos pedagogo karjerą, o vėlyvuoju sovietmečiu padarė atradimą, dėl kurio vienas dermatologinis sindromas pavadintas jo vardu. Dešimtmečiu anksčiau, 1967 m., vienas Lietuvos medikas taip pat ryškiai pasižymėjo: virusologas-imunologas Gediminas Kazys Čepulis nustatė, jog šeimininko ląstelės antigeninės medžiagos, nuo kurių priklauso viruso rūšinis specifiškumas, turi lemiamą reikšmę viruso adaptacijai. Po dvejų metų šis lietuvio mediko pareiškimas buvo oficialiai įregistruotas kaip išskirtinis medicinos mokslo atradimas – ir tuo Lietuvos medicinos mokslas gali didžiuotis.
 
Nuo įtaisų iki miltelių
Būta ir medikų, kurių atradimai realizuoti labai materialia forma – sukurti tam tikri įrenginiai, agregatai arba nauji medikamentai. Ortopedas-traumatologas Petras Baubinas sovietmečiu išrado specialų įtaisą, skirtą įgimtam šlaunikaulio išnirimui gydyti. Gydytojas-kurortologas Vytautas Jurgis Meška sukūrė elektroninį prietaisą, skirtą skausmui ir emocinei įtampai matuoti. Reumatologas Alfonsas Matulis kartu su kolega 1984 m. išrado naują vaistą – polivinilpirolidoną, kuris tuomet buvo pripažintas išradimu, o šiais laikais yra žinomas kaip konservantas E1201 (laikomas vengtinu vartoti).

Ko gero, didžiausią materialų įnašą kuriant naujus vaistus Lietuvai padovanojo farmakologas Antanas Juozas Gendrolis, kuris, kaip teigiama, sukūrė daugiau kaip 30 naujų vaistų, kurių didelė dalis buvo pripažinti originaliais išradimais, tiesiogiai vedančiais į medicinos mokslo pažangą.

Verta paminėti ir svarbų šiandieninės Lietuvos farmacijos atradimą – nuo 1996 m. kompanijos „Sicor Biotech“ kurtą vaistą filgrastimą, kuris yra skirtas chemoterapija gydomiems onkologiniams ligoniams – vartojant filgrastimą, sutrumpinamas tokių ligonių hospitalizacijos laikotarpis, mažėja įvairių infekcijų galimybė bei ilgėja išgyvenimo trukmė. Lietuvių išrastas vaistas buvo įvertintas tarptautiniu mastu ir tapo prieinamas visų ES valstybių ir Šveicarijos pacientams.




 
Nobelio viltys
Prieš baigiant šį straipsnį, negalima nepaminėti didžiausios pastarųjų metų viso Lietuvos mokslo vilties – biochemiko, Vilniaus universiteto profesoriaus Virginijaus Šikšnio ir jo komandos padaryto atradimo CRISPR-Cas9 sistemos tyrimuose. V. Šikšniui už šį atradimą jau įteiktas ne vienas prestižinis apdovanojimas, tačiau kol kas gyva viltis kelių metų perspektyvoje sulaukti ir paties garbingiausio apdovanojimo – Nobelio premijos.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris