- Klaipėdą jau aštuoniolika metų valdo liberalai. Ne tik atsilaikote prieš kitas partijas, bet ir savo pusėn patraukėte sostinę. 
- Reiškia, kad gerai dirbame, nes liberalų populiarumas auga. Tas liberalus klaipėdietiškas virusas pradėjo sparčiai plisti į Lietuvos rytus. Palyginus artimiausių kaimynų – Klaipėdos rajono situaciją, mūsų partietei, kandidatuojančiai į meres, pritrūko vos per šimtą rinkėjų balsų. Tai - didžiulis laimėjimas. Fantastiški Vilniaus rezultatai. Linkiu, kad su naujuoju meru Lietuvos sostinė pradėtų naują politinės kultūros istoriją.
 
- Kokius pirmosios kadencijos darbus įvardintumėte kaip esminius?
- Kalbant apie sveikatos apsaugos sritį, reikšmingiausias laimėjimas ir didžiausia vertybė, kad pavyko išsaugoti mums pavaldžias gydymo įstaigas – Klaipėdos universitetinę ir Vaikų ligonines. Buvo daug bandymų tiek iš išorės, tiek iš vidaus sugriauti gerai funkcionuojančią uostamiesčio sveikatos apsaugos sistemą. Klaipėdos gydymo įstaigose teikiamos aukščiausio lygio paslaugos paliudija medicininį principą, kad geriausia operacija – išvengti operacijos, kai nėra tam indikacijų. 
Vienas esminių šios kadencijos akcentų – Klaipėdoje pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas, kuris yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis. Šio sudėtingo objekto statybas įvardinčiau kaip ekstrinę operaciją, kuriai buvo sutelktos geriausios šalies pajėgos. Nemenkas Klaipėdos indėlis, kad terminalas buvo pastatytas laiku ir kokybiškai.
Uostamiestyje įgyvendinta sporto reforma ženkliai prisidėjo prie visuomenės sveikatinimo, siekiant, kad kuo daugiau vaikų sportuotų. Kalbant apie ekologiją, tai ir viešojo transporto atnaujinimas, išspręsta atliekų tvarkymo problema. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje šiukšlių deginimo gamyklos „Fortum“ atidarymas – ne vien Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių kontekste yra vienas ryškiausių akcentų.
Pernai duris atvėrė šv. Pranciškaus onkologijos centras. Jo atsiradimas – ne tik dvasinė, bet ir įvairiapusė pagalba sergantiesiems onkologinėmis ligomis bei jų artimiesiems.
 
- Sveiko miesto statusą turinti Klaipėda davė startą Nacionaliniam sveikų miestų tinklui... 
- Per ketverius narystės metus, kuomet Klaipėda įsiliejo į Pasaulio sveikų miestų tinklą, uostamiestyje nuveikti darbai yra puiki bazė populiarinti ir plėtoti šią veiklą. Natūralu, kad įgiję nemenkos patirties norime ja pasidalinti su kitomis savivaldybėmis, jas suburdami į Nacionalinį sveikų miestų tinklą. Jo sukūrimas – ne formalumas, o siekiamybė tapti sveikais miestais. Žinoma, kiekvienas miestas ieškos savojo recepto, tačiau tikslas - bendras. Sveikas miestas – ne vien sveikos gyvensenos propagavimas, bet ir sveika gyvenamoji bei darbo aplinka, ekologiškas transportas, miesto architektūra.
Jau yra parengti preliminarūs Nacionalinio tinklo įkūrimo nuostatai. Savivaldybės, susijungusios į Sveikų miestų tinklą, galės ne tik pasidalinti patirtimi vykdant sveiko miesto projektus, bet ir kartu dalyvaus tarptautiniuose projektuose.
 
- Jūsų pozicija dėl Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų plano, kuriuo siekiama greitosios pagalbos stočių dispečerines integruoti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC)?
- Ta tema dar prieš savivaldos rinkimus kalbėjausi su vidaus reikalų ministru, išsakydamas savo poziciją ir specialistų susirūpinimą. Tokiai pertvarkai prieštarauja greitosios stočių vadovai. Esu linkęs rimtai diskutuoti, kad būtų rastas kompromisas, nes dabar visiškai nėra sąlyčio taškų tarp argumentų, kuriuos pateikia ministerijos ir GMP tarnybos. 
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties dispečerinė yra atnaujinta iš pagrindų, kompiuterizuota, moderni, vykdanti centralizuotos dispečerinės funkcijas Klaipėdos regione. Dispečerinė - neatsiejama kokybiškos GMP paslaugos dalis. Mano galva, neprotinga ardyti ir griauti jau sukurtos ir efektyviai funkcionuojančios greitosios medicininės pagalbos sistemos. Pasikartosiu, tačiau geriausia operacija – išvengti operacijos, kai yra kitų būdų padėti pacientui.
Vidaus reikalų ministerijai ir jos padaliniui BPC siūlytume ieškoti tokių sąveikos su GMP tarnybomis modelių, kurie leistų sujungti jau turimas GMP ir BPC informacines sistemas. Tokia galimybė specialistų buvo pasiūlyta. Nenaikinti trumpųjų GMP telefonų numerių. Dauguma ES šalių juos turi ir jų patirtis rodo, kad tokie telefonų numeriai yra būtini suteikiant pacientams galimybę tiesiogiai paskambinti į GMP tarnybą.
 
- Mere, ką pasakytumėte į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Aplinkos ministerijos ketinimus nuo gegužės mėnesio įvesti 1 euro ekologinį mokestį už persikėlimą į Smiltynę, ir kokios yra spręstinos problemos ruošiantis artėjančiam vasaros sezonui? 
- Pirmąkart žinia apie norą įvesti saugomų teritorijų mokestį nuskambėjo dar prieš pusmetį. Tuokart Klaipėdos miesto tarybos nariai išreiškė poziciją, kad griežtai nepritaria tokiam mokesčiui. Šįkart uostamiesčio valdžios net nebuvo atsiklausta. Apie ketinimus nuo gegužės mėnesio įvesti 1 euro mokestį keliantis į Smiltynę sužinojome neseniai, kai buvome pasikvietę visus vasaros sezono pasirengime dalyvaujančių žinybų atstovus. Dalyvaujant Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei Aušrai Feser buvo tartasi, kaip dalinsimės darbus Kretingos urėdijai perėmus miškų priežiūrą ir tvarkymą, nes Smiltynė priklauso Klaipėdai. Posėdžiui baigiantis atsitiktinai iš Kuršių nerijos parko direktorės sužinojome, kad dėl mokesčio įvedimo paruoštas sprendimo projektas jau pateiktas Aplinkos ministerijai.
Mano, kaip mero, principinė pozicija – keistai atrodytų, kad klaipėdiečiai savo administruojamoje teritorijoje turėtų mokėti mokestį. Klaipėdos miesto savivaldybė nuolat skiria lėšų Smiltynės teritorijos priežiūrai. Neteisinga būtų dar kartą apmokestinti klaipėdiečius.
Antradienį Klaipėdoje lankęsis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patikino, kad planuojamas mokestis bus savanoriškas.
Ruošiantis vasaros sezonui opi problema, kad iš Aplinkos ministerijos vėluoja Klaipėdos paplūdimiams numatytos lėšos, kurios reikalingos audros „Feliksas“ padariniams likviduoti. 
Turėsime skubos tvarka jas įsisavinti, nors jau dabar aišku, kad visiems takams, vedantiems prie jūros, sutvarkyti lėšų nepakaks. Dalis takų, kurių yra per pusšimtį, tiesiogine ta žodžio prasme, pakibę ore. Visgi didžiąja dalimi tos infrastruktūros, kuri buvo audros sugriauta, iki vasaros sezono pradžios bus atstatyta. 
 
Dosjė
1975-1980 m. įgijo estradinio orkestro vadovo ir solisto specialybę (Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Estradinės muzikos katedra, dabar – Klaipėdos universiteto Menų fakultetas).
1994 m. Tarptautinio Klaipėdos pilies džiazo festivalio įkūrėjas.
Nuo 2001 m. klubo KLAIPĖDA ROTARY narys.
Nuo 2000-2004 m. Klaipėdos m. tarybos narys.
Nuo 2004 m. LR Seimo narys.
Nuo 2011 m. Klaipėdos meras.