„Sodros“ taryboje dirbantis vienas Darbdavių konfederacijos vadovų Vytautas Zimnickas BNS teigė, kad dėl dalies klausimų trečiadienį pavyko rasti sutarimą, tačiau dėl kai kurių Vyriausybei bus pateiktos atskiros partnerių pozicijos.
„Mes darbą su socialiniu modeliu baigėme, tačiau protokolas dar nesuderintas ir nepasirašytas. Projektai sunkiai, bet „praėjo“. Arba klausimus suderinome, arba teiksime atskirąsias nuomones. Dalį klausimų išėmėme, nes jie nėra tiesiogiai susiję su socialiniu modeliu, o eina šalia jų. Prie jų sugrįšime per mėnesį“, - BNS sakė V.Zimnickas.
Jo teigimu, „Sodros“ tarybos protokolas Vyriausybei bus pateiktas netrukus, nes ji penktadienį planuoja svarstyti visus siūlomus Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus.
„Sunkiausiai deramasi dėl darbo santykių reguliavimo dalies. Trišalė taryba darbo nebaigė ir man sunku pasakyti, kaip valdžios atstovams bus teikiami dokumentai“, - BNS sakė V.Zimnickas.
Lietuvos profesinės sąjungos penktadienį prie Vyriausybės rengia piketą, kur protestuos dėl Darbo kodekso pataisų - jis kelia daugiausiai diskusijų ir nesutarimų. Pasak profesinių sąjungų, toks Vyriausybės elgesys neturi precedento.
„Sodros“ taryba pritarė mokslininkų siūlymams laipsniškai mažinti pensijų draudimo tarifą, automatiškai indeksuoti pensijas ir įvesti apskaitos taškų sistemą. Siūloma dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais, o per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti draudimo tarifą. Be to, siūloma pensijų rodiklius - bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė) kasmet automatiškai indeksuoti pagal koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.
BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais gali siekti apie 360 mln. eurų, iš jų 36 mln. eurų - senatvės pensijų perskaičiavimas, 135,6 mln. eurų - jų indeksavimas, 39 mln. eurų - „Sodros“ lubų nustatymas, dar 108 mln. eurų - bazinės pensijos mokėjimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkėlimas. 2016-2027 metais pastaroji priemonė kainuotų net apie 1 mlrd. eurų.
Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių.
Komentuoti: