- Su kokiomis nuotaikomis ir apsvarstymais palikote sveikatos apsaugos ministro postą? 
- Nuotaikos įvairios... Žinoma, mano paties svarstymai, ar priimti pasiūlymą tapti Lietuvos nominuojamu į Europos Komisiją pareigūnu, buvo nelengvi. Tie svarstymai ir dabar man neduoda ramybės: gal reikėjo nepriimti šio pasiūlymo? Gal reikėjo toliau tęsti darbus? Gali susidaryti įspūdis, kad pasitraukiu, lengvai užleidžiu pozicijas, gali netgi susidaryti įspūdis, kad ministro kėdę išmainau į pelningesnę... Toks prieštaringų diskusijų laukas mane vargino ir tebevargina.
Žinoma, situacija, kurioje buvau nepilnai dvejus metus, buvo labai sudėtinga, nes giluminių reformų dalykų nesupranta daugelis. Išties labai nedidelis skaičius žmonių supranta, kokia yra sveikatos apsaugos sistemos paskirtis ir kodėl sveikatos sergamumo rodiklių nagrinėjimas ir sergamumo rodiklių gerinimas yra didžiulė organizacinė, vadybinė, žmogiškųjų išteklių planavimo, teritorinio sistemos išsidėstymo, finansinių išteklių planavimo užduotis. Tai yra milžiniška užduotis! Daugiausia suprantama apie tai, kiek trūksta pinigų, kokie brangūs vaistai, kokios eilės yra pas specialistus, kas, kiek uždirba. Šitie elementai aktualūs, tačiau jie nėra pagrindiniai.
 
- Kaip vertinate Rimantės Šalaševičiūtės paskyrimą sveikatos apsaugos ministre?
- Tiesą pasakius, su manimi jos kandidatūra nebuvo derinta. Mūsų profilinio komiteto nuomone, kandidatais turėjo būti žmonės, kurie daugiau ir giliau yra įsigilinę į sveikatos sistemos socialinę paskirtį. Sveikatos sistema sprendžia sudėtingas socialines funkcijas. Taip pat ji sprendžia sudėtingas darbo rinkos funkcijas. Kitaip sakant, čia turi būti žmonės, išmanantys kur kas daugiau - ne tik ligų gydymą. Štai kodėl šios kandidatūros iškėlimas prezidiume man buvo netikėtas.
 
- Ką galėtumėte pasakyti apie ministrės užmojus sustabdyti kai kuriuos jūsų įsakymus?
- Aš manau, kad čia yra gandas. Tikra tiesa yra ta, kad aš Rimantei Šalaševičiūtei perdaviau darbų, kurie šiuo metu yra vykdomi, sąrašą.
Viskas surašyta smulkiu raštu aštuoniuose lapuose. Kokius keturis kartus buvau su gerbiama Rimante susitikęs. Detaliai aptarėme pagrindinius uždavinius, jai pristačiau problemas, darbus, kurie vykdomi, ir darbo grupes. Dabar yra toks ramus laikas, kada žmonės turi laiko susicementuoti į komandą. Žinote, šimtas dienų yra būtinas laikotarpis kiekvienam naujai atėjusiam žmogui - ir apmąstymui, ir susipažinimui su darbais. Kadangi komanda iš esmės lieka ta pati, Rimantė Šalaševičiūtė tikrai turi į ką atsiremti: tiek į mano patarimus, tiek į atliktus darbus, tiek į planus, kurie buvo jai perduoti. Šiuo atveju jai perdaviau labai storą darbų segtuvą, didžiulį darbų grafiką, labai daug medžiagos. Ji gali ramiai dirbti.
 
- Kokie projektai jums kelia daugiausiai nerimo?
- Daugiausiai nerimo man kelia konstitucinės doktrinos įgyvendinimo problemos ir viešojo sektoriaus apsaugojimas nuo privačių interesų. Viešasis sektorius yra silpnai finansuojamas ir, negana to, esant tokiai situacijai, jam dar didelę įtaką daro privatūs interesai. Todėl daugelis žmonių susiduria su faktu, kad jiems dažnai tenka primokėti, nežinant nei už ką, nei kiek, nei kodėl. Iš tiesų svarbus uždavinys būtų apginti viešuosius mūsų žmonių tikslus, apginti viešuosius finansus, viešąjį biudžetą ir ypatingai teisę į nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose. Taip pat išsaugoti valstybinių gydymo įstaigų tinklą, neleisti jų privatizuoti arba neleisti jų užvalgyti privatiems interesams. Sumažinti vaistų vartojimą Lietuvoje, kuris yra per didelis. Ir kartu rasti racionalų vaistų vartojimo mechanizmą, kuris reikalingas efektyviam žmonių gydymui.
 
- Sakykite, kaip vertinate Nacionalinio vėžio instituto įsteigimą ir jo perdavimą Švietimo ir mokslo ministerijai?
- Kol kas tai yra tik pavadinimo pakeitimas ir labai prastas administravimas. Kur matyta, kad onkologinė ligoninė būtų administruojama Švietimo ir mokslo ministerijos. Šito negalima suprasti. Tai yra nesąmonė ir aišku, kad čia yra tam tikrų žmonių žinybiniai arba politiniai interesai. Tai yra didelė klaida. Be to, Nacionalinio vėžio instituto įstatymas prieštarauja Vyriausybės programai, kadangi Lietuvoje labai menkai laikomasi Konstitucijos ir labai menkas konstitucinės teisės supratimas, galima daryti bet ką. Nacionalinis vėžio institutas ir yra pavyzdys – jis prieštarauja Konstitucijai, jis prieštarauja Mokslo studijų įstatymui, jis prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymui, jo sukūrimas buvo grynai politinės propagandos reikalas ir jis visiškai iškrenta iš nacionalinės sveikatos sistemos. Taip ir vertinu: ateityje tai reikės taisyti.
 
- Grįžkime prie jūsų – ar esate ramus dėl ateities? Kokiose pozicijose norėtumėte dirbti?
- Sunkiai priėmiau sprendimą, bet jį priėmiau, ir skubėjau, kiek įmanoma daugiau padaryti - pabaigti ir paskubinti kai kuriuos darbus. Žinoma, Europos problematika mane domino visą laiką. Ir kada 2008-2012 metais buvau Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, irgi galvojau apie tai, kad būtų gerai padirbėti europinėse institucijose. Ir dabar toks pasiūlymas atėjo. Esu pasiruošęs tokiam siūlymui, tačiau jį priėmiau po ilgų svarstymų ir dabar, kada tas pasiūlymas priimtas, patvirtintas ir mano kandidatūra pristatyta Europos Komisijai, lauksiu sprendimo, kuris bus rugsėjo mėnesį.
Žinoma, negaliu pasakyti, kad aš nesijaudinu ir žiūriu, kad galėčiau dirbti bet kokioje pozicijoje. Labai norėčiau dirbti tose srityse, kurias daug geriau išmanau, ir viena jų, aišku, yra sveikatos politika.
 
Dosjė
Vytenis Povilas Andriukaitis (g. 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiure, Jakutijoje) – gydytojas, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. Nuo 2012 m. ėjo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pareigas.
1969-1975 m. Kauno medicinos institutas (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), gydytojas chirurgas.
1979-1984 m. Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas, istorikos, istorijos ir politikos mokslų dėstytojas.
1976- 1984 m. Ignalinos centrinė ligoninė, Kauno apskrities ligoninė, antrosios kategorijos chirurgas.
1985-1993 m. Vilniaus respublikinė ligoninė, Širdies chirurgijos centras, kardiochirurgas.
Nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys).
2012-2014 m. sveikatos apsaugos ministras
Europos reikalų komiteto narys, Užsienio reikalų komiteto narys, Konstitucijos komisijos narys.