Smurtą prieš vaikus pažaboti būtina – su tuo sutinka visi. Tačiau siekiant apibrėžti ir uždrausti visas jo formas bei tėvams numatyti atsakomybę parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės įregistruotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos įsiūbavo audrą. Besipriešinantys pataisoms visuomenininkai perspėja, kad smurto tramdymas pagal netinkamas formuluotes gali sukelti šeimų tragedijas.
Visuomenę supriešinusio įstatymo pataisų dėl smurto prieš vaikus svarstymą paskutiniąją rudens sesijos dieną Seimui teko atidėti. Po parlamento langais antradienį su plakatais būriavosi dvi stovyklos – šalininkai, raginantys kuo skubiau priimti įstatymą, ir jam prieštaraujantys.
Nepriežiūra – irgi smurtas
Visuomenę supriešinusio įstatymo pataisų dėl smurto prieš vaikus svarstymą paskutiniąją rudens sesijos dieną Seimui teko atidėti. Po parlamento langais antradienį su plakatais būriavosi dvi stovyklos – šalininkai, raginantys kuo skubiau spriimti įstatymą, ir jam prieštaraujantys.
Seimo Savižudybių prevencijos komisijos inicijuotomis pataisomis nustatoma, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas.
Kaip smurtas apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Taikiniu virstų ir padorūs tėvai?
Nepritarti pataisoms siūlantieji įsitikinę, kad pateiktos formuluotės toli gražu tinkamai neapibrėžia, kas tai yra fizinis, emocinis, seksualinis smurtas ir nepriežiūra.
„Paliktos labai plačios interpretavimo galimybės, kurios galėtų tapti įtampos šaltiniu tiek šeimose, tiek visuomenėje. Tai galėtų paskatinti piktnaudžiavimo atvejus, kurie vestų į tragedijas šeimose, ne mažesnes nei smurto atvejai“, – sakė Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė–Sakavičienė.
Pasak pašnekovės, dabar norima viską – tiek sumušto vaiko atsidūrimą reanimacijoje, tiek balso pakėlimą – sutalpinti į vieną smurto sąvoką ir visiems lygiagrečiai taikyti tas pačias sankcijas.
Itin plačiai galima būtų traktuoti individualumo nepripažinimą. Taip pat lieka neaišku, ar vaiko nepriežiūra nebus traktuojama kaip vaiko užgaidų netenkinimas. Tokios iš įstatymo išplaukiančios formuluotės padorius, bet minimalų atlyginimą gaunančius ir, pavyzdžiui, neišgalinčius kasmet vaikui nupirkti žieminius batus tėvus galėtų paversti vaiko teisių prižiūrėtojų taikiniu.
Įžvelgia žmonių klaidinimą
K.Zamarytės–Sakavičienės teigimu, pataisų iniciatoriai elgiasi neatsakingai ir klaidina žmones. „Kalbama taip, tarsi dabar nebūtų draudžiamas smurtas, fizinės bausmės ar nepriežiūra. Tai netiesa. Visa tai yra apibrėžta pagrindiniais įstatymais, numatyti draudimai ir sankcijos. Tai, kad sistema neveikia, nereiškia, kad draudimų nėra, – kalbėjo pašnekovė.
Apibrėžimų toli gražu nepakanka, kad išspręstume smurto problemą. Reikalingi prevenciniai veiksmai, būtina iš esmės tobulinti Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą. Tikimės sulaukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žadėtos naujos viso Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijos.“
Nuomonė
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė:
- Diskusijos šiuo klausimu nesibaigia jau ilgus metus, tačiau, panašu, kad jos užstringa ties klausimu, kokį dviratį vadinti dviračiu. Tada vaikai skęsta šuliniuose, yra rišami prie suolų, sumušti vežami į ligones, užauga nesiprausę, neprivalgę. Įvardytos keturios smurto formos yra įteisintos tarptautiniuose dokumentuose, o dėl konkrečių priemonių tam įgyvendinti galima būtų susitarti vėliau darbo grupėse, diskutuojant kartu su visuomene.
Siūloma įteisinti smurto sąvoka, viena vertus, iškelia atsakomybės kartelę tėvams, bet, kita vertus, aiškiai suformuluoja ir valstybės atsakomybę.
Jei pagal naują įstatymą vaikai būtų pradėti atiminėti, kiekviena tokia šeima galėtų klausti valstybės, kodėl dešimt metų jai tenka gyventi be socialinio būsto viename bendrabučio kambaryje su šešiais vaikais. Ar tėvai gali patenkinti nesmurtines vaiko sąlygas, ar valstybė sudarė galimybes gauti švietimo, sveikatos paslaugas.
Tuomet ir tėvų organizacijos turėtų įrankį kalbėti apie tai, kad Lietuvoje trečdalio skurstančių vaikų neturėtų būti. Skurdas yra viena iš smurto formų prieš vaikus, bet ir viena žmogaus teisių pažeidimo formų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: