Vilniuje pildosi vienuolės iš Lenkijos svajonės

Birutė Vyšniauskaitė
2019-01-10
„Didžiausia mano svajonė – šalia mūsų hospiso suaugusiems pastatyti hospisą vaikams. Jis kainuotų beveik pusantro milijono eurų. Suprantu, kad tai – didžiulis iššūkis, bet žmonės pamažu atsiliepia į šią iniciatyvą“, – taip ne vienerius metus kalbėjo kol kas vienintelio Lietuvoje M.Sopočkos hospiso įkūrėja ir vadovė sesuo Michaela Rak. Ir jos svajonė jau pildosi. Hospisas vaikams turėtų duris atverti šių metų rudenį.
Vilniuje pildosi vienuolės iš Lenkijos svajonės
„Mes hospise nei tarpusavyje, nei su ligonių artimaisiais nesikalbame apie mirtį. Mes tiesiog skelbiame gyvenimą ir gyvename čia bei dabar. Ir aš, ir hospise dirbantys žmonės ne kartą esame buvę stebuklo liudininkai, kai ligoniai pasveiko ir, išėję namo, laimingai gyveno“, - sako vienintelio Lietuvoje M.Sopočkos hospiso įkūrėja ir vadovė, sesuo Michaela Rak, kurios iniciatyva pradėtos ir vaikų hospiso statybos.

 
Galimo vaikų hospiso maketą užpernai per Kalėdas po egle sesuo Michaela buvo pastačiusi tarp Trijų Karalių. Galbūt tai ir lėmė, kad pernai vasarą prasidėjo naujo vaikams skirto, devynių vietų hospiso statyba jau veikiančio suaugusiems hospiso kieme.
M.Sopočkos hospisą M.Rak, atvykusi iš Lenkijos pradėjo kurti 2009 m. Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių bažnyčios. Hospisas – pagal specifinius principus dirbanti įstaiga, kurioje iki natūralios mirties prižiūrimi nepagydomi ligoniai, kad galėtų oriai baigti gyvenimą.      
Bendraudama su „Lietuvos sveikata“, M.Rak prisipažino, kad, nors jau daugybę metų dirba su sunkiai sergančiais ligoniai ir yra atidariusi ne vieną hospisą gimtojoje Lenkijoje, Lietuvoje imtis panašios veiklos nebuvo lengva. Bet ji neatsistebi žmonių gerumu ir noru dalintis tuo, ką turi, siekiant padėti likimo nuskriaustiesiems.
 
- Kaip jums pavyksta rasti kelią į žmonių širdis, kad jie suprastų, jog dabar aukoti vaikų hospisui – ne tik reikia, bet ir prasminga?

Bet kokia proga kalbu ir pasakoju apie būtinybę vaikų hospisui atsirasti, tačiau niekada nežinau, kas išgirs mano žodžius, kieno širdis ši idėja palies.
Neseniai bendravau su vienu vyru, kuris yra stačiatikis. Jis kartu su mūsų hospiso pacientais dalyvavo, pasitinkant Popiežių Pranciškų, kai jis, lankydamasis praėjusių metų rugsėjį, buvo stabtelėjęs prie hospiso. Kaip supratau, tas vyras yra verslininkas ir nusiteikęs mus paremti, nes netikėjai atvyko į hospisą. Daviau jam vizitinę kortelę, žadėjo paskambinti.
 

Jau daugybę metų dirbdama su ligoniais hospisuose supratau, kad apie būtinus poreikius reikia kalbėtis su žmonėmis. Jei nesikalbėsime, užsidarysime savyje, ir liksime vieni su problemomis.


Žinau, kad kiekvieno mūsų širdyje yra noro daryti gera kitiems, dalintis tuo, ką turime. Tačiau, kai žmonės gražiai šypsosi ir tikina, kad gyvena gerai, neslegia jokie sunkumai ar problemos, kiti tuo patiki arba tiesiog nenori per prievartą siūlyti pagalbos. Tuomet ir lieka žmogus vienas, prisidengęs apsimestine šypsena, neretai sumeluotu atsakymu: „Gyvenu gerai“.
Tikrai nereikėtų tylėti, jei yra sunku, jei slegia rūpesčiai. Kalbėjimasis visada atveria kelią į žmonių širdis.
Ar turite tarp pažįstamų, įgytų Lietuvoje, tokių žmonių, kuriems bėdos atveju galėtumėte bet kada paskambinti?
- Žinoma. Trys automobiliai, kuriais naudojasi hospisas, taip pat padovanoti žmonių. Jei kai kurios firmos negali suteikti paslaugų neatlygintinai, padaro didžiules nuolaidas.
 
- Kaip vertinate pastebėjimus, kad žmonių tarpusavio santykiams vis labiau įtakos turi materialinės vertybės, vis mažiau lieka vietos empatijai, supratimui, pagalbai?
Atsiverti kito žmogaus skausmui ar nelaimei – drąsos reikalaujantis veiksmas. Esu mačiusi, kaip į troleibusą negalinčiai įlipti jaunai merginai ne iš karto buvo ištiestos šalia buvusių žmonių rankos.   
Juk ne paslaptis – kad šiais laikais dažnas neatitraukia akių nuo mobiliųjų telefonų ekranų, nepastebėdami, kas vyksta aplinkui. Bet vis dėlto nereikėtų užsidarysi savo pasaulyje. Esu tikra, kad kiekvienam mūsų reikia ir jautresnio žodžio, ir užuojautos, ir patarimo. Viso to negali atstoti joks susirašinėjimas elektroniniais laiškais ar telefonų žinutėmis.
 

Kokių pastangų dėka jums pavyko hospiso ligoniams suorganizuoti susitikimą su Popiežiumi Pranciškumi?
Mintis prašyti Šventojo Tėvo palaiminti hospise esantiems ligoniams kilo, kai sužinojome, kokiu maršrutu jo kortežas judės Vilniaus gatvėmis. Tuomet laišku kreipiausi į Vilniaus Arkivyskupiją, prašydama suteikti galimybę Jo Šventenybei palaiminti mūsų ligonius.
Tai, kad jis sustojo prie mūsų ir palaimino kiekvieną ligoninį, pranoko mūsų lūkesčius. 
Vienas žmogus jau nebesitikėjo sulaukti Popiežiaus, bet žinia, kad jis stabtelės prie hospiso, įkvėpė, suteikė jėgų išgyventi iki šio stebuklingo susitikimo.
 
Ar atsitinka taip, kad į hospisą patekę ligoniai randa savyje jėgų prieš gyvenimo pabaigą atsiverti tikėjimui?

Tai – viena mūsų misijų ir taip ne kartą yra nutikę.
- Nieko nėra baisiau už tėvus ištinkančią nelaimę laidoti vaikus. Jeigu šį rudenį bus atidarytas vaikų hospisas, jums neabejotinai teks imtis dar vienos nelengvos misijos – paaiškinti tėvams, kad jie praras vaikus. 
Mes hospise nei tarpusavyje, nei su ligonių artimaisiais nesikalbame apie mirtį. Mes tiesiog skelbiame gyvenimą ir gyvename čia bei dabar.
Kita vertus, nereikia įrodinėti, kad mes visi – mirtingi, tik nežinome, kada, kokiomis aplinkybėmis mirtis mus ištiks.
Hospise kalbame su ligoniais apie tai, kad išėjimas iš gyvenimo, mirtis nėra visa ko pabaiga. Mirtis – slenkstis, per kurį mes visi anksčiau ar vėliau privalėsime peržengti. Ir tam reikia ruoštis. Toks atvirumas suteikia ligoniams jėgų apie išėjimą kalbėtis ir su artimaisiais.
Ir aš, ir hospise dirbantys žmonės ne kartą esame buvę stebuklo liudininkai, kai ligoniai pasveiko ir, išėję namo, laimingai gyveno.
 
– Ar Lietuvą jau laikote savo namais?
- Myliu Lietuvą, myliu jos žemę. Čia – mano namai.
Man visada svarbiausia – žmogus, nes mes vieni kitiems duoti. Todėl, kad ir kokie sunkumai beprislėgtų šalia manęs esančius žmones, siekiau ir sieksiu jiems padėti. Galbūt ne visada tai pavyksta. Juk ir aš – tik žmogus. Tačiau labai noriu, kad visi mes būtumėme laimingesni.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris