Viktorija Čmilytė – Nielsen: „Barnevernet“ pas mus keiksmažodžio sinonimas

Deimantė Gruodė
2017-07-24
„Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba turi neįtikėtinai blogą vardą Lietuvoje – tai vos ne keiksmažodžio sinonimas. Galbūt svarbu atskirti tokias sensacingas naujienas nuo faktų: kiek man teko domėtis, Norvegijoje iš šeimų paimamas kur kas mažesnis procentas vaikų negu Lietuvoje. O mes palyginti visai neseniai pradėjome garsiai ir daug kalbėti apie smurtą prieš vaikus“, - sako Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen (33 m).
Viktorija Čmilytė – Nielsen: „Barnevernet“ pas mus keiksmažodžio sinonimas
„Vaiko teisių apsaugos sistemoje labai trūksta koordinavimo tarp įvairių institucijų. Dažnai susidaro situacija, kai dešinė ranka nežino, ką daro kairė“, - sako Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

- Kai policija iš girtaujančių ir smurtaujančių tėvų paima vaiką, šis dažnai vežamas ne kur kitur, bet tiesiai į gydymo įstaigą. Tai rodo, kad ne visai aišku, ką daryti su sveiku, bet skriaudžiamu vaiku?
- Iš tikrųjų, tai yra rimta problema. Po šiais metais įvykusios Mato tragedijos ypač didelis dėmesys buvo skirtas vaiko teisių apsaugos sistemai ir jos spragoms. Kiek man teko dalyvauti ir klausymuose, ir Žmogaus teisių komiteto posėdžiuose, kur buvo kviesti įvairių institucijų atstovai, susidarė įspūdis, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje labai trūksta koordinavimo tarp įvairių institucijų. Dažnai susidaro situacija, kai dešinė ranka nežino, ką daro kairė.
 
Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad iš Vyriausybės kad ir šiek tiek pavėluotai pagaliau į Seimą atėjo Vaiko teisių pagrindų įstatymo naujoji versija. Išskirčiau tai, kad yra koncentruojamasi į pagalbą šeimoms, kad būtų nuolatos budintys žmonės, taip vadinami budintys globėjai, ir apskritai žmonės, kurie yra pasirengę suteikti pagalbą į krizinę situaciją patekusiems vaikams. Kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo planuojamų lėšų ir nusistatytos tvarkos, galioja šiek tiek kitokia tvarka ir iš policininkų dažnai reikalaujama, kad šie išspręstų problemą. Kai trūksta grandžių, tokios situacijos ir iškyla.
 
- Nemanote, kad vis dėlto didelis iššūkis savivaldybėse surinkti budinčius globėjus, kurių atlyginimai, kiek teko girdėti, nėra įspūdingi?

- Žinoma, kad tai yra iššūkis. Budintys globėjai ar vaiko teisių specialistai, kurie budi nuolatos, dirba ne tik darbo dienomis ar valandomis, bet ištisą parą, yra nepakeičiami. Manau, kad budintys globėjai yra labai reikalingi ir jų atlyginimams reikės surasti ir skirti lėšų, nes smurtas prieš vaikus Lietuvoje yra itin rimta problema.
 
- Ką daryti su miegančia vaiko teisių tarnyba: kaip pažadintų jų specialistus?
- Neteisinga būtų suversti kaltę dėl esamų problemų kažkuriai vienai institucijai ir sakyti, kad ji viena neatlieka darbo ir dabar turime tokią situaciją. Šiuo atveju svarbus visuomenės supratimas, kad smurtas artimoje aplinkoje, smurtas prieš silpnesnįjį – prieš moterį ar vaiką, - visiškai nepriimtinas. Jau einame teigiama linkme, nors ir nepakankamai greitai. Tai rodo ir statistika, kai registruojama daugiau smurto prieš vaikus atvejų. Greičiausiai tai ne augančio smurto skaičius, bet didėjantis visuomenės suvokimas, kad smurtas yra neleistinas ir būtina į jį reaguoti. Tad aš nesuversčiau kaltės vienai institucijai, kuri ir taip yra perkrauta, kai šeimų specialistams tenka kur kas daugiau nei įmanoma fiziškai suspėti.
 
- Smurto prieš vaikus atvejus ypač jautriai visuomenei parodo Kauno klinikų profesorius Rimantas Kėvalas. Galbūt mums reikėtų tokios pat tarnybos kaip norvegų „Barnevernet“?
- Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ turi neįtikėtinai blogą vardą Lietuvoje – tai vos ne keiksmažodžio sinonimas. Galbūt svarbu atskirti tokius sensacingas naujienas nuo faktų: kiek man teko domėtis, Norvegijoje iš šeimų paimamas kur kas mažesnis procentas vaikų negu Lietuvoje. Mes palyginti visai neseniai pradėjome Lietuvoje garsiai ir daug kalbėti apie smurtą prieš vaikus. Aš labai džiaugiuosi, kad atsirado tokie drąsūs ir pilietiški žmonės kaip profesorius Kėvalas, kuris, mano galva, tikrai padarė labai daug, kad būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į šią problemą visuose lygmenyse.
 
Kai visai neseniai buvo atvažiavęs žymus Švedijos pediatras, jis irgi minėjo, kad prieš kelis dešimtmečius Švedijos situacija buvo labai panaši į Lietuvos, tiesiog pamažu keitėsi supratimas bei smurto prieš vaikus vertinimas. Tai vyko ne per vieną dieną ir ne paspaudus kokį nors stebuklingą mygtuką, o žengus daugybę žingsnių. Įstatyminiai pakeitimai irgi turi didelės reikšmės. Todėl aš džiaugiuosi vasario 14-ąją priimtu sprendimu dėl keturių smurto formų prieš vaikus apibrėžimo ir uždraudimo. Tuomet buvo daug interpretacijų, kad ir taip neleidžiama smurtauti Lietuvoje prieš kitą asmenį, bet tarp suaugusiojo žmogaus ir vaiko nebūdavo dedamas lygybės ženklas. O tai yra svarbu.
 
- Neįgalių vaikų teisės irgi nėra užtikrinamos: Vaiko raidos centras – su kiauru stogu.
- Neįgalių vaikų ir suaugusių problemos - atskira ir itin opi tema, nes vis dar susidaro įspūdis, kad neįgalių žmonių Lietuvoje iš viso nėra. Ne dėlto, kad jų mažai – tiesiog jų nematome. Jie neturi galimybių, jiems nėra sudarytos sąlygos. Kalbant apie neįgalius vaikus, raidos centro kiauras stogas – ne vienintelis rūpestis. Labai džiaugiuosi Justo Džiugelio iniciatyva įsteigti Neįgaliųjų teisių komisiją Seime, kur būtent ir koncentruojamasi į negalią turinčių žmonių problemas. Vaikų – irgi. Ketinu labiau gilintis į šiuos klausimus ir manau, kad pavyks pagerinti neįgalių žmonių situaciją Lietuvoje.
 

- Kalbant apie poras, kurios nori susilaukti vaikų, bet negali, kokių spragų matote ne taip seniai priimtame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme?
- Praėjusį mėnesį Seime buvo didelė konferencija, skirta būtent Pagalbinio apvaisinimo įstatymui. Tikslas buvo apžvelgti, kaipgi jis veikia praktikoje ir ko galbūt trūksta. Bendras vaizdas susidaro toks, kad buvo priimtas nors koks įstatymas, kitas vertus, jame nemažai nuostatų, kurios pacientams nėra draugiškos, neskatina rinktis pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Galėčiau atkreipti dėmesį į kontraversišką amžiną embrionų šaldymo klausimą. Idėja tokia, kad sukurti, bet ne panaudoti embrionai negali būti sunaikinami. Praktinės šio įstatymo nuostatos yra tokios, kad už embrionų saugojimą kažkas turi būti pasiruošęs mokėti. Valstybė šios funkcijos neapsiima, nors įpareigoja išlaikyti embrionų šaldymą. Tie kaštai nėra dideli, bet visgi iš karto kyla klausimas, ar gydymo įstaiga apsiims, ar pacientai. Ši prievolė lyg ir permetama pacientams, tačiau akivaizdu, kad amžinybės sąvokos įtvirtinimas įstatyme yra absurdiškas.
 
Galime įsivaizduoti, kai donorai – potencialūs tėvai – jau yra pagyvenę ir į pensiją išėję žmonės, o jų embrionai dar šaldomi ir už tai reikia mokėti. Kitas dalykas - lytinių ląstelių donorystė negali būti kompensuojama. Tikimasi, kad jaunos moterys galbūt norės padėti susilaukti vaikučių kitoms poroms, iškęs skausmingas procedūras, bet visa tai darys netgi negaudamos kompensacijos už išlaidas. Man gaila, kad mes apribojame jaunas šeimas, kurios norėtų susilaukti vaikų Lietuvoje, ir praktiškai pralaimime konkurenciją su kaimyninėmis valstybėmis, kur pagalbinio apvaisinimo tvarka žymiai paprastesnė. Tikrai ketinu rudenį kartu su kolegomis teikti kelias pataisas būtent dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, nes manau, kad pacientams jis turėtų būti labiau draugiškas ir palankesnis.

 
Dosjė

Gimė 1983 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose.
Išsilavinimas: nuo 2016 m. Vytauto Didžiojo universitete Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūroje studijuoja diplomatiją.
2007 m. Latvijos universiteto Filologijos fakultetas, anglų filologijos bakalauras.
Darbinė patirtis: 2001–2015 m. šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja.
2011 m. Europos šachmatų čempionė
Politinė karjera:
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narė
2015–2016 XI Seimo narė. Aplinkos apsaugos komiteto narė. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narė.
2016 – 2020 m. Seimo kadencijoje Žmogaus teisių komiteto narė, Europos reikalų komiteto narė, Etikos ir procedūrų komisijos narė, Neįgaliųjų teisių komisijos narė.
Nuo 2017 m. birželio 20 d. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris