Šiuo metu įstatymas, pasak specialiųjų tarnybų, nustato prievolę tik daliai viešųjų įstaigų veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie kiekvieno vadovaujamas pareigas einančio asmens atlyginimą per ataskaitinius metus, atskirai nurodant premijas, priemokas ir kitokias išmokas
Smalsumo tenkinimas
Horizonte naujas siūlymas: nustatyti, kad visos biudžetinės įstaigos viešoje veiklos ataskaitoje pateiktų informaciją apie visų darbuotojų atlyginimą per metus, atskirai nurodant premijas, priemokas ir kitokias išmokas. Vos prieš mėnesį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat ragino šalies medikus siųsti ministerijai nuasmenintus algalapius, taip parodant, kiek kyla jų atlyginimai.
„Tuoj bus galima apie žmogų viską sužinoti viešai: ką jis dirba, kur vaikšto, kur atostogauja“, - piktinosi Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, pridurdamas, kad specialiosios tarnybos turėtų užsiimti rimtesniais dalykais nei sekti darbuotojų atlyginimus ar kitokią su jais susijusią informaciją.
„Jei sakytų, kad įvedus griežtą kiekvieno asmens, kuris dirba gydytoju ar valytoju, kontrolę pasiektume efektyvinimo, taupymo tikslą - suprasčiau. Koks dabar yra tikslas? Tiesiog kontroliuoti ar gąsdinti viešojo sektoriaus darbuotojus? Mano galva, tai yra betikslis darbas ir finansinių resursų švaistymas“, - pridūrė V.Grigas.
Kolegai antrina Joniškio ligoninės vyr. gydytojas Edmundas Baltakis:
„Tai yra vaikiški užmojai. Tokių žinių sankaupa nieko per daug nepasako apie žmogų. Ką interesantui gali pasakyti dominančio asmens atlyginimo dydis? Kad reikia atnešti kokią nors dovanėlę, nes šis per mažai uždirba? (Juokiasi.)
Tai paprasčiausiai - smalsumo tenkinimas! Ar normaliam žmogui labai svarbu, kokią algą gauna bendrosios praktikos slaugytoja? Man, pavyzdžiui, visai neįdomu. Vidurkį reikia žinoti, o ne kiekvieno darbuotojo atlyginimą ir dar priedą prie jo. Dabar korupcinė tema tiek „įsiėdusi“, mes perkame monitorius ir rodome antikorupcinius filmukus, kurių niekas nežiūri, visą dieną šiuos transliuojame, o vakare išjungiame“, - kalbėjo E.Baltakis.
Viešina vangiai
Šiuo metu įstatymas, pasak specialiųjų tarnybų, nustato prievolę tik daliai viešųjų įstaigų veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie kiekvieno vadovaujamas pareigas einančio asmens atlyginimą per ataskaitinius metus, atskirai nurodant premijas, priemokas ir kitokias išmokas.
„Minėto siūlymo esmė - viešinti visus įstaigos darbuotojus ir jų darbo laiką, o visa kita ir taip senai daroma: atlyginimai, premijos turi būti viešinami ir dabar. Tačiau tai vykdoma gana vangiai“, - sakė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, pridurdamas, kad tokia pataisa užtikrintų nuoseklesnį informacijos apie darbo užmokestį skelbimą, o biudžetinių įstaigų darbuotojų atlygio viešinimas padėtų mažinti galimų piktnaudžiavimų ar korupcijos rizikas.
Pasak jo, viso darbuotojų sąrašo, įskaitant ir pagalbinį personalą, pavyzdžiui, kiemsargius, valytojas, neskelbia dauguma biudžetinių įstaigų.
„Mes tikrai nesakome, kad tie duomenys turėtų būti nenuasmeninti, bet visuomenei turėtų būti žinoma, kas įstaigoje dirba. Pagrindinis rūpestis – kad biudžetinėse įstaigose nėra skelbiami visi jose dirbantys asmenys. Skelbiami tik kontaktai ir dažniausiai tų darbuotojų, kuriems kas nors gali skambinti iš kitur. Dažnai būna tokių situacijų, kad įstaigų vadovai kartais tuo piktnaudžiauja. Jie priima žmones, kurie realiai įstaigoje nedirba ir apie tai net nežino dirbantieji. Reikia versti visokius personalo ir buhalterinius dokumentus, kad suprastum, jog vienas ar kitas žmogus tikrai dirba įstaigoje. O šie duomenys nėra vieši“, - akcentuoja R.Gylys.
Tarnyba pateikė keletą pavyzdžių. Šiemet pavasarį lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteistos sostinės vieno lopšelio-darželio direktorė bei dar dvi jos pažįstamos moterys. Darželio vadovė buvo fiktyviai įdarbinusi auklėtojomis savo kelias pažįstamas, o jų algas įsidėdavo sau į kišenę. Maža to, STT nurodo gaunantys pranešimų, kad įstaigose įdarbinami giminės ar kiti artimi asmenys, kuriems sudaromos išskirtinės ar palankesnės sąlygos arba įstaigos vadovai priskiria sau kitų pareigų, vienu metu dirba keliose įstaigose.
„Jei yra teikiama informacija apie gydytojus, tai medicinos personalas būna ne visas sužymėtas ir nėra aišku, koks jų darbo laikas. Gydytojų darbo laikas kaip ir nurodytas realus, - kada jis priima pacientus. Bet nuo kada iki kada jis dirba, ne visur tai irgi skelbiama. Nors gydytojų darbo grafikai yra, klausimas, - kiek jie atitinka tai, kas surašyta darbo sutartyje“, - samprotavo E.Gylys.
„Tai dabar turi būti sekami visi? Juk tai yra pavieniai atvejai, o ne masiškas reiškinys. Vietoj to, kad domėtųsi kiekvieno darbuotojo grafiku, specialiosios tarnybos turėtų nagrinėti tokius klausimus gavusios įtarimus. Juk Darbo inspekcija gali bet kada patikrinti, ar medikas dirba, ar jo grafikai „nepersikloja“: ar jis dirba tuo pačiu metu ir vienoje, ir kitoje darbovietėje, ar toje pačioje darbovietėje kelis darbus“, - argumentus atrėmė Molėtų ligoninės vadovas V.Grigas, pridurdamas, jog kiekviena tarnyba turi vykdyti savo funkcijas.
Jaukas nusikaltėliams
Savo ruožtu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tvirtina, jog STT siūlymas viešai skelbti visų darbuotojų metinius atlyginimus ar premijas gali prieštarauti asmens duomenų apsaugos principams. Anot jos, skaidrumo siekimas neturėtų tapti visuomenės smalsumo tenkinimu.
„2010 metais Europos Teisingumo Teismas keliose bylose yra pažymėjęs, kad su asmenvardžiais susietų duomenų paskelbimas internete, dėl ko šie duomenys tampa prieinami tretiesiems asmenims, yra teisės į privatų gyvenimą apribojimas.
Tame pačiame sprendime Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nuo duomenų apsaugos nukrypstančios nuostatos ir apribojimai turi griežtai atitikti būtinumo sąlygą“, – teigiama Duomenų apsaugos inspekcijos pateiktame komentare.
Inspekcijos nuomone, šiuo atveju viešai galėtų būti skelbiama informacija ne apie kiekvienam darbuotojui mokamas premijas, priemokas ir kitokias išmokas, bet bendras skaičius, kiek išmokėta premijų, priemokų ar kitų išmokų.
„Nepamirškime, kad egzistuoja ir nusikalstamos struktūros, kurios yra pakankamai intelektualios ir, paviešinus informaciją apie sukauptas lėšas ar turimą turtą, dalis žmonių tikrai pasijus nesaugiai. Diskutuojama, ar dronas gali skraidyti virš privačios teritorijos, kad surinktų informaciją, koks yra turtas. O čia nereikia nė drono - viskas bus padėta ant lėkštutės“, - įspėja Elektrėnų ligoninės vadovas Edmundas Niparavičius.
Ministerijos per kelis mėnesius turėtų įvertinti STT pasiūlymus ir pateikti savus vertinimus.
Komentaras:
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Esame gerokai perlenkę lazdą reguliuodami žmogaus gyvenimą ir jo laisvalaikį. Tad žiūrėčiau skeptiškai į STT norą absoliučiai viską deklaruoti. Žmogus, kuris norės užsiimti negerais darbais ir nuslėpti pajamas, vien deklaravimas jo nesustabdys. Tarnybos turi atkreipti dėmesį į tam tikras specifines žmonių grupes, kurie galbūt turi nelegalias pajamas. Jei kalbėsime apie tai, kad visas viešas sektorius, ypatingai akcentuojant medikus, turi viską deklaruoti – kam pasitarnausime? Ar darbuotojas geriau jausis psichologiškai? O gal mes vagims padėsime? Kaip sakiau, žiūriu į tai skeptiškai, nes po visų suvaržymų ir sureguliavimų žmogus nesijaučia laisvas savoje valstybėje ir negali savęs realizuoti.
Komentuoti: