Švietimo ir mokslo ministerija savaitės pradžioje pasiūlė visus universitetus Kaune pakišti po vienu stogu. Ką apie tai mano patys Kauno universitetų vadovai?
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą Kaune steigti plačios aprėpties universitetą palaiko tolo gražu ne visos Laikinosios sostinės aukštųjų mokyklų bendruomenė.
Neįžvelgia prielaidų
Išgirdęs tokį ministerijos siūlymą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas neslėpė nuostabos, kaip tokia idėja galėtų virsti realybe.
„Neįžvelgiu jokių prielaidų turėti vieną didelės aprėpties universitetą“, – pabrėžė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas. Jis pridūrė, kad nekeičia anksčiau išsakytos pozicijos apie tris universitetus Kauno regione.
Rektoriaus įsitikinimu, racionaliausia būtų, kad Kaune veiktų du specializuoti (sveikatos mokslų ir technologijų) ir vienas klasikinis (universalus) universitetas. Universitetai galėtų tapti kolegijų steigėjai, o profesinės mokyklos – būti asocijuotomis su kolegijomis pagal specializacijos sritį.
„Tai, kad aukštojo mokslo reforma yra reikalinga, jau parodė LSMU, tęsusio susijungusių Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos veiklą, patirtis. Taigi universitetų susijungimas gali būti naudingas, bet tai reikalauja daug pastangų, motyvacijos ir didelių investicijų. Priešingu atveju, jis gali neatnešti laukiamo rezultato arba net būti žalingas”, – sakė R.Žaliūnas.
Sėstų prie derybų stalo
Savo ruožtu Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. dr. Aivaras Ratkevičius mano, kad vieno universiteto idėja yra daug aiškesnė ir priimtinesnė, nei anksčiau siūlytas dalinis jungimas.
„Jeigu visi Kauno universitetai sutartų sėsti prie bendro stalo kurti vieną universitetą, tikrai dalyvautume šiame procese. Iki šiol pasisakėme už autonomiją, nes anksčiau siūlytais atvejais, jei Kaune liktų trys ar keturi universitetai, nematėme, kaip tai galėtų gerinti mūsų studijų ir mokslo kokybę. Jei jungtumėmės su LSMU, kaip bus su mūsų socialiniais mokslais? Dalis universiteto bus prijungta prie VDU?
Jei pusė universiteto bus vienur, o pusė – kitur, kaip tada vyktų mūsų sporto krypties studijos? Turi tarsi rinktis – dešinę ar kairę ranką išsaugoti, o norėtųsi abi. Esant daliniam jungimui neaišku, kuo situacija skirtųsi nuo dabar esančios.
Pasaulyje gausu pavyzdžių, kai egzistuoja didžiuliai universitetai. Pavyzdžiui, Kopenhagos universitetas: jame esama didelių įvairių sričių fakultetų, sudarytos sąlygos žmonėms bendradarbiauti tarp universitetų. Lietuvoje gi buvo kitokia universitetų sistema, kuri skatino aukštųjų mokyklų konkuravimą.
Todėl bendradarbiavimas buvo apribotas, niekas nebuvo suinteresuotas dalintis ištekliais. Jei ši sistema toliau išliks, toks jungimas neduos jokio ryškaus teigiamo poslinkio. Be to, visų universitetų sujungimas – labai sudėtingas vadybinis dalykas. Yra nusistovėjusios kiekvieno universiteto tradicijos, istorija. Viską nutraukti sudėtinga.
Daug universitetų gali nepritarti vieno tinklo kūrimui, taigi lieka neaišku, koks bus Kauno universitetų pasaulis“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto rektorius.
Pozicija
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis:
- Kol kas toks siūlymas preliminarus, tam tikra vizija, tad dar anksti kategorišką nuomonę išsakyti. Tačiau viena aišku, kad bendradarbiavimo tarp universitetų nauda yra neabejotina. Glaudžiau bendradarbiauti mus verčia šiuolaikiniai reikalavimai absolventams, nesvarbu koks universitetas juos rengia, ar tai būtų sveikatos, ar kitos srities specialistai, jie turi įgyti ir kūrybiškumo, verslumo, kitų socialinių mokslų kompetencijas. Šiandien kalbama apie plataus profilio specialistų parengimą, vadinamąsias
artes liberales studijas. Taigi sujungus visų Kaune esančių universitetų potencialą galimybės jauno žmogaus atžvilgiu yra žymiai didesnės, nei dirbant uždarai po vieną.
Nemanau, kad būtų galima fiziškai, juridiškai visus sujungti į vieną universitetą, nes kiltų labai daug problemų. Europos universitetų jungimosi patirtis rodo, kad tai – ilgus metus trunkantis procesas, reikalaujantis didelių lėšų. Mano manymu, Kaune optimalu būtų turėti tris universitetus – VDU, KTU ir LSMU. Kitas žingsnis būtų suaktyvinti tarp jų bendradarbiavimą – tyrimų, mokslinių projektų, studentų mainų srityse. Šitame etape to visiškai užtektų. Tai nesukeltų didelių socialinių įtampų, nepareikalautų didelių lėšų ir būtų naudinga tiek universitetams, tiek visai Lietuvai.
Tarp kitko
Pagal universitetų tinklo optimizavimo planą Kaune numatoma formuoti vieną plačios aprėpties aukštąją mokyklą sujungiant Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus.
Taip pat siūloma Vilniaus universitetui atsisakyti savo Kauno fakulteto, jį perduodant plačios aprėpties universitetui Kaune. Jam perduodant dalį Lietuvos edukologinio universiteto siūloma jungtiniame universitete įsteigti struktūrinį padalinį pedagogų rengimui.
Pertvarka Kaune šalies biudžetui kainuotų 6,78 mln. eurų, dar 37,7 mln. eurų – iš europinių lėšų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: