LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis: 
 
Aišku, kokio studento valstybė tikisi
- Mokslo ir studijų įstatyme įvardinta, kas yra geras studentas. Tampa aišku, kokio studento valstybė tikisi ir kokiam pasirengusi finansuoti studijas. Vėl atnaujinamas rotacijos procesas, todėl gerai besimokantiems valstybės nefinansuojamiems studentams vėl atsiranda galimybė gauti finansavimą.
 
Tačiau įstatyme pateikti pasiekimų lygių apibūdinimai yra labai abstraktūs, todėl dabar sudėtinga pasakyti, kaip jie bus taikomi konkrečiose aukštosiose mokyklose ir netgi konkrečiose studijų programose. Kol nėra susitarta dėl vieningos vertinimo sistemos, kuri tinkamai įvertintų studentų progresą, sudėtinga pasakyti, kiek ši sistema paveiks rotacijos procesus.
 
LSMU studentai motyvuotai per visą studijų laikotarpį siekia įgyti kompetencijas, kurios leistų gydant pacientus savarankiškai atlikti veiksmus ir priimti sprendimus. Tikimės, kad ši sistema dar labiau skatins jų motyvaciją siekti studijų kokybės ir sudarys galimybes didesniam studentų skaičiui pasinaudoti valstybės finansavimu.

---

 
Klaipėdos universiteto studijų prorektorius prof. dr. Kęstutis Dučinskas:
 
Optimalaus varianto nėra
- Mokslo ir studijų įstatymas parašytas labai bendromis frazėmis, ne viskas konkretizuota. Iš mūsų universiteto dekanų nesusilaukiau jokių prieštaravimų dėl siūlomos tvarkos. Manau, kad ši sistema bus konkretesnė, nei anksčiau buvusi. Sunku įvertinti – geresnė ar blogesnė. Neįmanoma turėti optimalaus varianto, kad visiems tiktų.
 
Po metų dar galėsime koreguoti sistemą. Skaičiais išreikšti pažymiai lieka, tik po to jie pervedami į tam tikrą lygmenį. Galima ginčytis, ar verta grįžti prie kelių lygmenų sistemos – tai iš esmės bus grįžimas į tarybinius laikus, kai buvo trys teigiami pažymiai. Tai nėra gerai.
 
Tačiau jeigu balus prilyginame lygmenims, vadinasi, šeši teigiami pažymiai išliks. Jeigu yra geriau besimokančių už valstybės finansuojamą vietą turintį studentą, tikrai sąžininga užleisti tą vietą. Gal kartelė ir aukštokai iškelta. Bet jeigu yra tą kartelę peržengiančių, vadinasi, įmanoma. Jeigu tokių nėra, studentai liks savo vietose.  

---

 
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys:
 
Ta pati suknelė, tik kita panelė
- Sistema vienodai keičiasi tiek kolegijose, tiek universitetuose. Įstatymo pakeitime įsigalioja vertinimas ne balais, o žodžiais. Reikia laiko šiai naujovei prigyti – tik po metų galėsime įvertinti rezultatus. Koks skirtumas tarp devintuko dešimtuko ir žodžio „puiku“.
 
Čia savęs apgavimas – ta pati suknelė, tik kita panelė. Kaip bebūtų, pasaulyje žodinis vertinimas yra gana dažnas. Tačiau visa esmė – kad būtų geri studijų rezultatai ir vyktų rotacija. Pirmame etape žodiniai vertinimai dar bus susieti su pažymiais, nes bus sunku persiorientuoti. Ateityje tikriausiai liktų tik trys vertinimai.
 
Esu dėstytojas, todėl žinau, kaip kartais sunku įvertinti studentą. Dešimt rašau visai nesuklydusiems, o devynis, kai truputį yra netikslumų. Dabar nuspręsta, kad jeigu atsilaisvinus valstybės finansuojamai vietai nėra kam į ją pereiti, ji ir dingsta. Anksčiau krepšelis atitekdavo ir prastai besimokančiam. 

---

 
Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Žymantė Jankauskienė:
 
Valstybė prašo mūsų patikrinti studentų rezultatus
- Valstybė skiria studentams finansavimą ir nori periodiškai patikrinti, ar skyrė jį tinkamai, ar studentas išliko taip pat gerai besimokantis, koks buvo stojimų metu. Šią rotacijos tvarką vertiname kaip instrumentą, kuriuo valstybė prašo mūsų patikrinti studentų rezultatus.
 
Bet mes jos nesiejame su vertinimo sistema, kuri turi savo filosofiją. Vertinamas – ne „bizūnas“, ne instrumentas, kuriuo norime bausti studentus. Vertinimo filosofija skirta tam, kad studentas galėtų matuoti savo pažangą. Viena yra patikrinti, ar studentas atitinka gerai besimokančiojo kriterijus, o visai kas kita – vertinimo sistema.
 
Sunku pasakyti – ar tai bus efektyvu, ar ne. Aš tam per didelės reikšmės neteikiu. Bus nauji rinkimai, ateis nauja valdžia, tai gal pakeis aukštojo mokslo finansavimo tvarką. O štai pasiekimų lygmenys yra administracinis žingsnis patikrinti studentą.
 
Ateityje mokslo ir studijų įstatymo formuluotė lyg ir sudaro prielaidas tolesnėms diskusijoms koreguojant vertinimo sistemą. Gal mes atsisakysime dešimtbalės sistemos, gal visiškai pereisime prie studijų rezultatų lygmenų. Nauda studentams – motyvacija stengtis neprarasti valstybės suteikto finansavimo.

---

 
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas:
 
Rotacija vyks šiek tiek aktyviau
- Nuo labai aiškaus, technokratinio pažymių rašymo pereita prie kompetencijų vertinimo. Gerai besimokančio studento samprata turėtų sulyginti socialinių, technologinių ir visų kitų mokslų srityse prieš tai egzistavusius netolygius vertinimus.
 
Nepakaks spragtelėti pirštais, bet per keletą metų studentai turėtų būti vertinami panašiau. Pavyzdžiui, biofizikoje gauti septynetą būdavo kur kas sunkiau nei istorijos disciplinoje – tai nėra teisinga. Įstatyme aiškiai apibrėžtos kompetencijos, ką studentas turi žinoti.
 
Įtvirtinus naująją sistemą dėstytojams turėtų būti lengviau įvertinti, kurio lygmens yra studentas. Kol kas vertinimai lieka dešimtbalėje sistemoje, bet ateityje kalbama, kad tai galėtų virsti raidėmis, procentais. Nerimas dėl valstybės finansuojamos vietos išlaikymo yra pagrįstas, dėl to, kad aiškiau pasakoma, jog vietos negalima išlaikyti, jei turi skolą.
 
Tai ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo palikta kaip pilka zona ir didelė dalis universitetų nieko nekeisdavo. Su skola galėdavai išlaikyti finansuojamą vietą. Studentams, kurie mokosi tikrai gerai, ypač valstybės nefinansuojamiems studentams, tai bus naudinga tuo, kad rotacija vyks šiek tiek aktyviau. Sistema bus nenaudinga studentams, kurie turi valstybės finansuojamą vietą ir nori turėti skolų. Ši sistema bus patogesnė darbdaviams, kurie galės pamatyti, ar studentas buvo puikus, tipinis ar slenkstinis, o ne žiūrės į šimtą dvidešimt jo įvertinimų.