Vėl gelbės vaikus nuo smurto?

Gintarė Kaminskienė
2015-03-05
Parlamentarė, partijos Tvarka ir teisingumas narė Ona Valiukevičiūtė (69) sako, kad įvykiai Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje, skatina seną kovą dėl vaikų saugumo ir smurto šalies šeimose pradėti iš naujo. Tiesa, besipriešinančių tam netrūksta ne tik visuomenėje, bet ir Seime.
Vėl gelbės vaikus nuo smurto?
1238 - tiek smurto prieš vaikus atvejų pernai užfiksuota Lietuvoje.

Seimūnai priešinasi

Seimo narė O.Valiukevičiūtė (nuotr.) prieš dvejus metus siūliusi uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, prisipažino, kad paskutinių įvykių kontekste vėl kyla noras pradėti nutilusią kovą. „Teikdama įstatymo pataisą išvardijau visus kraupiausius statistinius duomenis, kurie turėjo priversti susimąstyti ir įstatymų leidėjus. Tačiau tuo metu įsivyravo tokia baisi diskusija. Nesuvokiama tamsa neleido žmonėms logiškai mąstyti.
Kas dieną po naujienų iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, kirba mintis, kad reikia vėl kilti į mūšį su šiuo įstatymu. Tačiau nežinau, ar tai bus įmanoma, nes vėl pakels galvas „bartaševičiūčių“ lygio žmonės. Ir tokių nemažai yra pačiame Seime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tarsi buvo perėmusi iniciatyvą sutvarkyti Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimus. Pažadėjo įstatymą taip nudailinti, kad visiems būtų tinkamas. Būtų įdomu sužinoti, kas tuo užsiima ir kodėl jie nėra teikiami Seimui? Rankų nenuleidau, laukiau ministerijos žingsnio“, – apmaudą liejo parlamentarė.
 

Pusė muša?
Praėjusiais metais paviešintoje Nacionalinių veiksmų vaikų tyčinių sužalojimų srityje ataskaitoje nurodoma, kad tarp Europos valstybių vaikų iki devyniolikos metų amžiaus dėl tyčinių sužalojimų daugiausiai miršta Lietuvoje. Pavyzdžiui, dešimt kartų to paties amžiaus berniukų mirtingumu dėl išorinių priežasčių lenkiame Graikiją. O nužudomų vaikų skaičiumi šalį lenkia tik Norvegija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Asta Šidlauskienė nurodo, kad naujausios statistikos duomenimis, per praėjusius metus užfiksuoti 1238 atvejai, kai vaikai šalyje patyrė smurtą. „Prieš vaikus tiek fiziškai, tiek psichologiškai dažniausia smurtauja šeimos nariai – tėvai arba vienas jų, broliai, seserys“, – įvardijo specialistė. Pastebima, kad smurto patiriančių vaikų oficialiai po truputį mažėja.
Tačiau visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė pastebi, kad problema glūdi kur kas giliau. „Pagal mūsų organizacijos atliktą tyrimą, daugiau nei pusė šalies tėvų naudoja fizines bausmes. Tad situacija nėra: „Čia tik „tose“ (socialinės rizikos – aut. past.) šeimose“. Net ir „gerose“ šeimose situacija gali būti liūdna“,– sako R.Dičpetrienė.
 
Mini interviu
Apie vaikų patiriamą smurtą šeimose ir jo pasekmes kalbame su nevyriausybinės organizacijos „Paramos vaikams centras“ psichologe Erna Petkute.

- Pradėkime nuo to, kokias smurto formas ne socialinės rizikos šeimose gali patirti vaikai?
Galimas tiek fizinis, tiek emocinis – psichologinis smurtas. Pastarojo yra kelios rūšys: viena jų – nuolatinis vaiko auklėjimas pakeltu balsu, nuolatinis žeminimas, gąsdinimas, žeminimas, įtampos kėlimas. Emociniu smurtu taip pat laikomas ilgalaikis nesikalbėjimas su vaiku. Tuomet jis tampa emociškai apleistas, izoliuotas. Ypač, kai kalbama apie mažesnius vaikus, kuriems dar sunku suprasti susigaudyti, kas atsitiko.

Manau, kad šiuo metu visuomenėje vyksta tam tikras bandymas surūšiuoti: ar pakeltas balsas, rėkimas jau yra smurtas? Kai vaikas tai patiria nuolat, tuomet tai – tikrai smurtas. Tačiau jei tokie dalykai įvyksta atsitiktinai, iš didelio emocinio susijaudinimo, o po to mama ar tėtis sugeba atpažinti pasikarščiavimą ir paprašyti atleidimo, viskas gerai. Supykti, įsižeisti, susijaudinti galime visi. Svarbiausia, ką mes darome, patirdami tas emocijas.
 
- Su kokia bendra vaikų situacija jūs susiduriate?
- Statistika nerodo, kad lietuviai yra patys geriausi tėvai, nes daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų jau daug metų pritaria fizinių bausmių taikymui vaikams. Tačiau tai gali reikšti, kad iš esmės lietuviai yra labai konservatyvūs. Jei yra paprotiniai auklėjimo metodai, kurie anksčiau pasitvirtindavo, lietuviams keista, kad juos reikia peržiūrėti ir surasti kitų auklėjimo būdų. Be to, lietuvių savęs vertinimas yra labai žemas, nes daugelis mūsų nepasitiki savo jėgomis, išgyvena nevisavertiškumo, bejėgiškumo jausmą, yra nusivylę. Kelia per didelius reikalavimus sau ir vaikams.
 

- Nuolat kalbame apie faktą – vaikai šalyje dažniau nei reikėtų patiria smurtą. Tačiau pasekmės tarsi nublanksta.
- Pasekmės vaikams, patiriantiems smurtą, tarytum nematomos plika akimi. Pirmiausia, vaikas yra išgąsdinamas. Toliau - kils klausimas dėl savivertės. Stipresni asmenys tokio žmogaus gyvenime turės didesnę galią, jis nebus toks savarankiškas. Tikėtina, kad vaikas perims iš saugusiųjų santykių modelį, kuriame bus daug jėgos pozicijos. Žmogus visuomet gyvens su tam tikra baime. Tikėtina, kad taikys jėgą ir prieš visus kitus, įskaitant ir savo vaikus. Žinoma, ne visi tėvai, kurie yra patyrę smurtą, būtinai smurtaus. Koks trečdalis jų perima teigiamus auklėjimo būdus. Dalis jaunų tėvų tikrai domisi, kaip tinkamiau drausminti vaikus. Tad nemanau, jog viskas, kalbant apie vaikų auklėjimą, yra taip baisu.
 
Smurto prieš vaikus atvejai, užfiksuoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrių
  2013 m. 2014 m.
Psichologinio smurto atvejai 647 622
Fizinio smurto atvejai 717 547
Seksualinio išnaudojimo atvejai 90 69
 
Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyr. specialistas Ričardas Černiauskas:
Ministerija parengė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų – Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Socialinių paslaugų įstatymo, Išmokų vaikams įstatymo, Šeimynų įstatymo – projektus. Juose siūlomas visas paketas priemonių, padėsiančių gerinti vaiko teisių apsaugą šalyje. Visų pirma numatoma stiprinti prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėtoti alternatyvias stacionariai globai paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams, apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo, apibrėžti smurto prieš vaiką sąvoką ir smurto formas. Įstatymu sureguliuoti vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos pagrindus, į šiuos procesus įtraukiant teismus, patobulinti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo tvarką, nustatyti už vaiko teisių apsaugą atsakingų institucijų pagrindines funkcijas.
Įstatymų projektai yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Artimiausiu metu bus svarstomi Vyriausybės posėdyje, pritarus projektinėms nuostatoms, įstatymų paketas bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris