- Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujate nuo sausio. Tačiau turizmo sektorius jums tarsi „penki rankos pirštai“. Išsiaiškinote naujų problemų?
- Griežčiau reglamentuota ir efektyviau vykdoma turizmo rinkos stebėsena ir priežiūra bei Europos Sąjungos direktyvas visiškai atitinkanti turistų teisių apsauga, kai visu šimtu procentų kompensuojamos turstų patirtos išlaidos, įvykus įmonės bankrotui, – svarbiausias mano pirmojo pusmečio veiklos prioritetas. Su tuo susiję ir pirmieji iššūkiai.
 
- Viena Lietuvos turizmo plėtros programos sričių yra sveikatos turizmas. Jei kalbėtume apie tai – kaip vertinate šalies situaciją?
- Mūsų šalis užsienio turistus vilioja tikrai aukšta medicinos paslaugų kokybe, paslaugų gausa, puikiu aptarnavimu, išplėtota turistine ir medicinos infrastruktūra. Be abejonės, visuomet akcentuojame ir patrauklų kokybės bei kainos santykį. Todėl šioje srityje iš tiesų jaučiamas potencialas ir yra kryptingai dirbama tiek formuojant Lietuvos, kaip šalies, puikiai tinkančios medicinos turizmui įvaizdį, tiek plėtojant šalyje teikiamas medicinos turizmo paslaugas bei pritraukiant užsienio turistus. Neretai Lietuvoje tam tikrą medicinos paslaugą galima gauti kur kas pigiau, greičiau ar net labiau kokybišką nei kitose šalyse. Sujungus medicinos paslaugas su turizmo bei poilsio Lietuvoje galimybėmis, vietine kultūra bei kitais mūsų šalies privalumais, šalis tampa išties patrauklia kryptimi medicinos turistams.
 
- Tačiau esama nuomonių, kad neišnaudojame viso potencialo.
- Sutinku, tačiau visi bendromis jėgomis stengiamės. Lietuvoje veikia medicinos turizmo klasteris. Tam, kad būtų populiarinamas medicinos ir sveikatingumo turizmas šalyje, tiek pavienės šioje srityje paslaugas teikiančios įmonės, tiek ir jas vienijančios organizacijos, tokios kaip jau minėtas klasteris, Lietuvos kurortų asociacija bei kitos, vyksta dalyvauti tarptautinėse parodose, forumuose, konferencijose ir kituose renginiuose, susijusiuose su turizmu. O kalbant apie neišnaudojamą potencialą, matyčiau pagrindinį Lietuvos trūkumą – mažą kaip medicininio turizmo šalies žinomumą. Ypač Vakaruose. Žinoma, klasteris pradėjo veikti neseniai, o užduotis nėra lengvai pasiekiama. Reikia šiek tiek laiko. Taip pat trukdo ir prastas pasiekiamumas oro keliais. Pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas ar kai kai kurių Rusijos regionų. Tačiau bendrai žiūrint, pasirinktos priemonės yra tinkamos ir kryptingai dirbant medicininio turizmo srityje galima pasiekti labai gerų rezultatų.
 
- Didelį poveikį turi dabartinė geopolitinė padėtis?
- Pavasarį niekuomet nebūdavo daug turistų iš Rusijos. Pagrindinių jų srautų sulaukiame naujametiniu laikotarpiu, taip pat per gegužės šventes ir vasaros sezono metu. Tad dabar atsakyti į šį klausimą sunku. Matome šiokį tokį kritimą, tai galbūt daugiau jaučia didieji miestai. O kurortuose dar neprasidėjo sezonas. Po gegužės darysime pirminę šių miestų analizę. Manau, kad vietiniai ir verslo turistai kol kas kompensuos šiuos praradimus. Be to, verslas aktyviai ieško naujų rinkų. Pavyzdžiui tik ką buvome išvykę į Izraelį. Taip pat yra suplanuoti renginiai ir Azerbaidžane. Tad dirbame ieškodami galimybių kompensuoti galimus praradimus. Kokie jie bus – prognozuoti sunku.
 
- Kalbėdama apie kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage“ situaciją, užsiminėte, kad įžvelgiate savaiminį turizmo rinkos apsivalymą. Tai reiškia, kad toliau sulauksime turizmo įmonių bankrotų? 
- Dalis naujai į rinką ateinančių kelionių organizatorių tiesiog nepakankamai vertina kylančias rizikas. Galbūt neatsakingai prisiima per didelius įsipareigojimus ir po to negeba jų vykdyti. Todėl mūsų, Vyriausybės ir Seimo manymu, efektyviau turėtų veikti rinkos priežiūros sistema. Apie tai šiuo metu daug diskutuojame.
 
- Kaip suprantu, kalbate apie svarstomas naujas Turizmo įstatymo pataisas?
- Taip. Šiuo metu Seime svarstomu Turizmo įstatymo projektu siekiama sukurti tokį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo pakankamumo mechanizmą, kuris užtikrintų, kad kelionių organizatorių prisiimti įsipareigojimai neviršytų turimų garantijų. Pavyzdžiui, draudimo sumos. Tokiu būdu, net ir įvykus kelionių organizatoriaus bankrotui turistai atgautų visus įmokėtus pinigus. Didesnės atsakomybės vertinant gebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tikimės ir iš verslo. Kadangi už sėkmingą ar nesėkmingą verslo vykdymą atsakomybės prisiimti neturėtų nei valstybinė įstaiga, nei pati valstybė. Šiame Turizmo įstatymo projekte tokie saugikliai jau yra. Nuo bankroto niekas nėra apsaugotas. Tad negalime garantuoti, kad jų nebus. Tačiau mums svarbiausia – apsaugoti turistus, kad jie nenukentėtų.
 
- Esate užsiminusi apie garantinio fondo atsiradimo reikalingumą. Tačiau tokios minties verslininkai kratosi dėl finansinės naštos. Nejaugi nėra kitų alternatyvų, kurios tenkintų tiek verslininkus, tiek klientus?
- Diskusijos dėl garantinio fondo kyla ne pirmą kartą. Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose svarstomi vienos pagrindinių turizmo srities direktyvų pakeitimai. Jos nuostatos turės būti tinkamai perkeltos į mūsų įstatymus. Laukia didelis, tačiau įdomus darbas, kadangi pakeitimų esmė – apsaugoti turistų teises sparčiai besivystančiame turizmo paslaugų teikimo sektoriuje. Atsiranda nauji organizuotų kelionių pardavimo būdai ir galimybės, kurios dar nebuvo tokios populiarios rengiant dabartinę direktyvą. Kaip pavyzdžiui, internetu kelionę galima įsigyti iš bet kurioje šalyje įsisteigusio pardavėjo.
Kol kas Lietuvoje dar nėra išspręstas klausimas, kai bankroto atveju reikia grąžinti turistus iš užsienio šalių. Draudimo sumos tam nepakanka. O Europos Sąjungos direktyva įpareigoja, kad turistai neturėtų patirti jokių papildomų išlaidų. Todėl ir kalbame apie garantinį fondą. Tai gali būti ne tik iš kelionių organizatorių surinktos lėšos. Įvairių diskusijų yra, tačiau klausimą bet kokiu atveju reikės išspręsti.
 
Dosjė
1995 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Įgijo menotyros krypties išsilavinimą.
2003 m. įgijo Kauno technologijos universiteto viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį.
2004 - 2007 m. – Birštono savivaldybės tarybos sekretorė.
2007 - 2014 m. – Lietuvos kurortų asociacijos direktorė.
2012 - 2014 m. – Europos kurortų asociacijos viceprezidentė.
Nuo 2015 m. sausio 5d. – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė.