- Prasideda Seimo pavasario sesijos darbai – kokios sritys taps prioritetinės?
- Pavasario sesijoje esame pateikę nemažai įstatymo pakeitimų ir tikimės, jog jie bus priimti. Tarp svarbiausių galima būtų paminėti Biomedicinos etikos įstatymo pakeitimą. Jis jau keliauja į Seimą. Įstatymas svarbus tuo, kad apibrėžia biobankų steigimą ir jų veiklą. Be to, tai leis bendrauti su tarptautinėmis institucijomis. Taip pat Seime jau registruotas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijų paskirstymo ir dalies perdavimo kitoms institucijoms. Bus sprendžiamas ir farmacinės rūpybos klausimas, Vaistų kompensavimo komisijos darbo reglamentavimas. Dabar jos veikla apibrėžta tik poįstatyminiu aktu, todėl būtina priimti ir įstatymą. Manau, pagrindiniai akcentai šiuo metu yra būtent tokie.
 
- Viceministru esate neilgai, tačiau, ko gero, spėjote susipažinti su sveikatos sistemos stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis. Kokios jos?
- Pirmieji mano įspūdžiai buvo tokie, kad darbų „frontas“ yra labai platus. Tarp einamųjų klausimų kartais sudėtinga susikoncentruoti ir siekti konkrečių rezultatų. Jėgas tenka paskirstyti daugybei darbų. Bandau perlaužti tokią tendenciją. Siekiu, kad būtų galimybė išskirti prioritetus ir klausimus spręsti iš eilės. Tikiu, kad tada rezultatas bus geresnis. Pagrindinė problema, kad nėra susisteminimo. Nesakau, kad yra chaosas, bandoma dirbti, bet dėl problemų skaičiaus tai daryti sudėtinga. Dabar dėliojame prioritetus ir siekiame išskirti, kurioms sritims turi būti skiriama daugiausia dėmesio.
 
- O kaip vertinate sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę?
- Negalėčiau pasakyti, kad viskas gerai. Ko gero, nerastume nė vienos srities tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kur nebūtų problemų. Mūsų šalyje išlieka sveikatos paslaugų netolygumai. Buvo vykdoma reforma, judama prie didesnio centralizavimo. Tai aiškiai motyvuota tuo, kad lėšos būtų panaudojamos efektyviai. Medicinos įranga, specialistai apkraunami maksimaliai. Chirurgas negali laukti mėnesį operacijos, nes taip praras įgūdžius. Žingsniai daromi, tačiau ne iki galo. Takoskyra tarp rajonų ir centrų išlieka nemaža. Be to, rajonams neretai sunku prisikviesti specialistų, nes jaunieji medikai nori dirbti ne tik su paprastais, bet ir su sudėtingais atvejais. Įdomu tai, kad netolygus ne tik gydymo įstaigų pasiskirstymas, bet ir vaistinių. Vaistininką pritraukti į regionus sudėtinga. Esame numatę ruošti daugiau specialistų ir surasti sąlygas, kurios pritrauktų juos į atokesnes vietas. Turime ir gerų pavyzdžių. Kai kurios gydymo įstaigos sugeba suteikti deramas sąlygas ir rajonuose.
 
- Turite ekonomikos magistro laipsnį. Ar sveikatos apsaugoje, jūsų nuomone, lėšos yra paskirstomos efektyviai, o gal yra būdų tobulinti šį procesą?
- Tobulinti visada galima. Tačiau kalbant apie pinigų paskirstymą, reikia paminėti kelias sritis – vaistus, gydymo įstaigų finansavimą ir valstybės investicinius projektus. Mano nuomone, galima geriau planuoti medicinos paslaugų, brangios įrangos paskirstymą. Brangūs prietaisai negali būti perkami ad hoc. Turi būti aiškus planas, aparatūra naudojama efektyviai, o ne užtikrinama tik dalinė jos apkrova. 
PSDF biudžetas šiemet didesnis, bet, ko gero, niekada ir niekas nepasakys, kad pinigų pakanka. Be to, turime žiūrėti į ateitį. Ji priklauso ir nuo demografinės padėties. Daugėja nebedirbančių gyventojų, todėl reikia priimti sprendimus. Sunku pasakyti, kokie jie bus. Galbūt savanoriškas sveikatos draudimas.
 
- Minėjote vaistų politiką. Kokias problemas įžvelgiate ir kaip geriausia jas spręsti?
- Su vaistais situacija - dvejopa. Viena vertus, Lietuvos rinka yra maža, todėl nesame patrauklūs vaistų gamintojams. Tačiau net ir tokioje situacijoje inovatyvių preparatų prieinama kainą pacientams gebame užtikrinti dėl derybų su gamintojais ir tiekėjais. Palyginti su kitomis Europos šalimis, sugebame pasiekti neblogų rezultatų. Deja, problemų turime su generikais. Jei palyginsime, kiek pinigų išleidžiame generiniams, o kiek inovatyviems medikamentams, pamatysime, kad vis dar žymi dalis tenka pirmiesiems. Todėl turime užtikrinti, kad vaistų platintojai būtų suinteresuoti siūlyti mažesnes kainas. Be to, dažnai ir pacientai renkasi ne pigiausius vaistus. Ieškome, kaip šią tendenciją pakeisti.
 
- E.sveikatos sistemos diegimas – kada galime tikėtis jos starto bei elektroninio recepto atsiradimo?
- Sistema startuos po truputį ir iš karto visos Lietuvos neapims. Tačiau jau nuo kovo pradžios numatomas bandomosios versijos startas. Jis apims tik tam tikrą gydymo įstaigų skaičių. Nuo birželio mėnesio planuojame tikrą darbo pradžią. Tikimės, kad jis bus sėkmingas ir galės prisijungti vis daugiau įstaigų. Elektroninis vaistų receptas viena esminių e.sveikatos dalių, todėl jis taip pat atsiras kartu su visa sistema.
 
- Sveikatos apsauga, ko gero, nėra pati „patraukliausia“ sritis. Tą rodo ir nuolatinė ministrų kaita. Dar nekyla minčių nuo jos pabėgti?
- Sutinku, kad sveikatos apsaugos ministrų kaita pas mus išties didelė. Ministerijoje turime sieną, nukabintą buvusiųjų nuotraukomis. Greitai nebeturėsime vietos, kur jų kabinti. Sveikatos apsaugos ministras įprastai pareigose neišbūna nė dvejų metų. Tai nėra gerai. Tačiau, manau, kad man pasisekė, jog galiu dirbti su dabartine ministre ir apskritai išbandyti save šioje srityje. Iššūkių - daug, darbas įdomus. Žinote, kur daugiausia problemų – ten daugiau ir galimybių jas spręsti. Nemanau, kad reikia bijoti šios srities.
 
Dosjė
1996–2001 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisės specialybė, teisininko profesinė kvalifikacija – magistro kvalifikacinis laipsnis
2004–2006 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto magistratūra – Europos ekonominių studijų programa – magistro kvalifikacinis laipsnis
2001 – 2003 m. AB „Vilniaus degtinė” juristas
2003 – 2005 m. AB „Vilniaus degtinė“ Teisės ir administracijos departamento vadovas
2005 – 2006 m. Konkurencijos tarybos teisės skyriaus vyr. Specialistas
2006 – 2007 m. Konkurencijos tarybos teisės skyriaus vedėjas
2007 – 2014 m. AB „Vilniaus degtinė“ Teisės ir administracijos departamento vadovas
Nuo 2014 m.  – sveikatos apsaugos viceministras