Pernai vaistų politikoje įvyko nemažai pokyčių. Tačiau nemaža dalis jų pasitikti su pasipriešinimu. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas sako, kad tokio susierzinimo bus ir šiemet, nes prie tokių pasikeitimų per trumpą laiką sunku priprasti.
Tarp teigiamų praėjusių metų aspektų farmacininkai mini tai, kad pradėti kompensuoti 25 nauji aukštą pridėtinę vertę turintys inovatyvūs vaistai, buvę rezerviniame sąraše.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tikiuosi, jog, sumažėjus generinių vaistų kainoms, pajusime efektą, nes vaistų prieinamumas augs. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai teks geriau pasiruošti suvaldyti įvairias kylančias krizes, kurių pernai buvo nemažai tiek dėl vaistų epilepsijai, tiek ir kitoms ligoms gydyti. Kalbant apie onkologiją, džiaugiamės kad pradėta kompensuoti daugiau nei dvidešimt naujų vaistų. Tai - svarbi žinia. Viliamės, kad šiemet bus tokia pati tendencija. Anksčiau tiek vaistų pradėdavome kompensuoti per penkerius ar aštuonerius metus“, - teigia Š.Narbutas.
POLA vadovas sako pritariantis, kad ne visiems įvykusiems pokyčiams buvo pasiruošta. Pateikia ir sergančiųjų epilepsija pavyzdį, kuomet kilus pasipiktinimui visuomenėje buvo padarytos išimtys. Žinoma, į tokius atvejus reikia žvelgti kitaip, tačiau svarbu, kad jie netaptų pretekstu taikyti kiek įmanoma daugiau išimčių.
Vasarį POLA inicijuoja apklausą tarp savo narių apie vaistų prieinamumą. Pasak Š.Narbuto, šis tyrimas taps jų argumentu siekiant reikalingo gydymo onkologiniams pacientams. „Atrodo, turime specialistus, gydymo įstaigas, kur galėtume taikyti efektyvų gydymą, tačiau to nepadarome dėl biurokratinių kliūčių. Kalbant apie vaistų prieinamumą siekiame, kad žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, gydymą gautų iš karto. Galimybių yra, tereikia netingėti pajudinti pirštą“, - įsitikinęs Š.Narbutas.
Nuomonės
L.S. paprašė farmacinių kompanijų asociacijų įvardinti teigiamus bei neigiamus vaistų politikos pokyčius ir ko iš jų tikisi šiemet.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė:
- Visų pirma, jaučiame glaudesnį bendradarbiavimą su sveikatos apsaugos institucijomis – ministerijos darbuotojais, politikais. Svarstant sprendimus siekiama išgirsti ir inovatyvių vaistų gamintojų nuomonę.
Tarp teigiamų praėjusių metų aspektų galime paminėti, kad buvo pradėti kompensuoti 25 nauji aukštą pridėtinę vertę turintys inovatyvūs vaistai, buvę rezerviniame sąraše. Tai - didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus, kai Lietuvos pacientams taip padidėjo inovatyvių gydymo metodų prieinamumas. Visi vaistai kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo pradėti kompensuoti šimtu procentų, taigi nebeliko pacientų diskriminacijos pagal ligas. Taip pat teigiamai vertiname, kad valstybė didina investicijas vaistų kompensavimui, tolygiai su PSDF.
Susirūpinimą kelia tai, kad planuojant šių metų PSDF biudžetą nebuvo atsižvelgta į realų lėšų inovatyviems, aukštą pridėtinę vertę turintiems vaistams kompensuoti poreikį. Pradėjus Kompensuojamųjų vaistų kainyną skelbti kas ketvirtį ir ėmus taikyti naujus reikalavimus kainodarai, itin padidėjo administracinė našta įmonėms bei rizika dėl per griežtų reikalavimų kainai netekti vaisto kompensavimo. Taip pat itin suvaržytos verslo sąlygos farmacijos sektoriuje sugriežtinus vaistų reklaminių renginių taisykles bei apribojus atstovų bendravimą su sveikatos apsaugos specialistais. Esame vienintelė ES šalis, kurioje taikomas toks griežtas suvaržymas. Norėtųsi, kad vienodos verslo sąlygos būtų užtikrintos visiems rinkos dalyviams.
Šiemet tikėtumėmės dar platesnio dialogo tarp visų suinteresuotų šalių - valdininkų, pacientų, farmacijos sektoriaus atstovų, – kuris užtikrintų, kad Lietuvos pacientus pasieks kuo daugiau inovatyvių gydymo metodų.
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė:
- Pernai įvyko daug vaistų politikos pokyčių, nuo kurių pasikeitė ne tik vaistų gamintojų, bet ir pacientų kasdienis gyvenimas. Apibendrinant galima išskirti tuos pokyčius, kurie suteikia vilčių ir pozityvių lūkesčių, kad šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijoje bus priimama daugiau argumentuotų bei svarbių sprendimų, didinančių vaistų prieinamumą pacientams. Kartu norisi priminti apie tuos sprendimus, kurių pasekmės artimiausiu laikotarpiu gali atnešti ir daugiau neigiamų pasekmių. Nepaisant teigiamų pokyčių vaistų politikoje, buvo priimta sprendimų, prie kurių siūlytume sugrįžti, išsamiai diskutuoti ir koreguoti.
Teigiami pokyčiai
Vaistų svarbioms ligoms gydyti kompensavimo lygių suvienodinimas.
Vaistai svarbioms ligoms - endokrininėms, medžiagų apykaitos, nervų ir virškinimo sistemos, hipertenzinėms, kitoms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms - gydyti dabar iš PSDF lėšų kompensuojami 100 proc. Pacientui belieka prisimokėti tik tam tikrą, nedidelę, vaisto kainos dalį
Sumažintas PVM receptiniams vaistams.
Nuo 21 iki 5 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis receptiniams vaistams sumažino ir pacientų išlaidas vaistams. Siekiant visiems pacientams vienodų sąlygų, tikimasi, kad 5 proc. PVM bus taikomas visiems, ir nereceptiniams, vaistams.
Vaistų skyrimo pacientams apribojimų panaikinimas.
Šie sprendimai svarbūs didinant vaistų prieinamumą pacientams, kad jų ligai gydyti būtų išrašytas reikiamas receptinis preparatas kuo operatyviau, vadovaujantis objektyviais ligos požymiais ir indikacijomis.
Neigiami pokyčiai
Kompensuojamųjų vaistų nauja tvarka.
Dėl šios tvarkos susiaurėjo kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas pacientams, išryškėjo kompensuojamųjų vaistų trūkumo problemos, ypač apsunkintos sąlygos į kainyną patekti pažangiems sudėtiniams vaistams, palengvinantiems pacientų gyvenimo kokybę gydant lėtines širdies ir kraujagyslių ligas.
Vaistų reklamuotojų vizitų draudimas.
Farmacijos kompanijos savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir aukščiausių profesinių standartų vertybėmis, taiko vaistų rinkodaros savireguliacijos mechanizmus. Dėl šios priežasties absoliutus vaistų reklamuotojų vizitų draudimas pakeitus LR farmacijos įstatymą, užkerta efektyviausias galimybes perduoti aktualias farmacines žinias sveikatos priežiūros specialistams ir iš jų surinkti informaciją farmakologinio budrumo tikslais. Šis draudimas neturi precedento pasaulyje ir gali turėti tam tikras neigiamas pasekmes siekiant racionalaus vaistų skyrimo tikslų.
Teisės aktų ir jų pakeitimų projektų svarstymo specifika.
Ypač didelis skubėjimas, laiko ir noro stoka išsamioms konsultacijoms arba jų nebuvimas. Nuolatos siekiame skaidrumo: iš anksto skelbti visus parengtus naujus ar keičiamus teisės aktų projektus, kviesti visus susijusius dalyvius (gamintojų asociacijas, vaistines, didmenininkus, pacientus, kitus) išdėstyti savo siūlymus ir argumentus, sulaukti iš ministerijos susitikimų protokolų, argumentuotų sprendimų, dėl kokių priežasčių į vienus siūlymus atsižvelgta, o į kitus - ne. Tai labai palengvintų tarpusavio bendradarbiavimą, pagerintų problemų suvokimą ir galimų praktinių sprendimų alternatyvas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: