Svarbu sukurti taisykles
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, pristatydama vaistų kainų reguliavimo pokyčius, teigė, jog pasiekta neblogų rezultatų: priemokos už vaistus pacientams mažėja, o jų prieinamumas gerėja. Tiesa, su teiginiu, jog gerėja prieinamumas, kategoriškai nesutiko ilgametis komiteto narys Antanas Matulas. „Kaip jūs drįstate teigti, jog vaistų prieinamumas gerėja, jei anksčiau Kompensuojamųjų vaistų kainyne buvo daugiau nei du tūkstančiai vaistų, o dabar tėra tūkstantis septyni šimtai? Čia apribojamos paciento teisės rinktis vaistą arba bent jau vartoti tą, kuris jam buvo skiriamas anksčiau. Ministerija gali kompensuoti pigiausią vaistą, bet žmogus, mokantis mokesčius, privalo turėti teisę pasinaudoti ta kompensacija ir primokėti, jei nori kito vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga“, - poziciją dėstė A.Matulas.
Viceministrė gi tikino, jog kainodaros priemonių įgyvendinimas leidžia kompensuoti daugiau vaistų, toms ligoms, kurioms iki šiol jie nebuvo kompensuojami, taip pat padidinti ir vaistų kompensavimo lygiai.
 
Pasak K.Garuolienės, pagrindinis ministerijos tikslas - sukurti taisykles ir atsirinkti tuos vaistus, kurie yra efektyviausi ir tikrai turi įtaką sveikatos rodiklių gerėjimui, didina pacientų išgyvenamumą ir mažina neįgalumą. „Daug priemonių buvo skirta kainoms mažinti. Pernai pradėjus taikyti naujas kainų reguliavimo taisykles sumažėjo pacientų priemokos ir pavyko stabilizuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų augimą. Šiemet prognozuojame, kad pacientų priemokos vaistams sumažės iki dvidešimt septynių procentų. Tai tikrai ženklus pokytis, nes iki tol buvo stebimas tik priemokų augimas“, - sako viceministrė.
 

L.S. skaičius
27
- tiek proc., žada Sveikatos apsaugos ministerija, mažės vaitų priemokos pacientams.

 
Nepasitikėjimo veiksnys
„Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus, su kuriais susiduriu ir klinikinėje praktikoje, ir bendraudama su studentais, ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Visuomenė nesuprantama, kas yra inovatyvus, generinis ir kas yra etinis vaistai. Liūdna, kad net ir specializuotoje spaudoje vaistininkams, medikams tenka skaityti straipsnius, kad įvedus naują vaistų politiką pacientai turi tenkintis pakaitalais. Tai - netiesa, nes vaisto molekulė, kuri prieš dvylika metų buvo sukurta, praėjus patento galiojimo terminui lieka ta pati“, - sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento vaistų kompensavimo ir vaistų politikos vyriausioji specialistė gydytoja farmakologė Simona Stankevičiūtė. 

Vilniaus universiteto farmaekoeknomikos mokslininkė Indrė Trečiokienė teigia, kad reikėtų nenuvertinti ir pagalbinių medžiagų, mat jos suteikia vaistui formą, dėl to jis gali būti, pavyzdžiui, ilgesnio veikimo. „Pagalbinės medžiagos yra labai svarbios farmakokinetikai. Be to, kai kalbame apie bioekvalentiškumą, turime siauro terapinio pločio vaistus, kurių tam tikrą dozę ir formą gydytojas per ne vienerius metus atrinko pacientui. Ir staiga tuos siauro terapinio pločio vaistus pakeičiame. Veiklioji medžiaga - ta pati, bet tie keli procentai bioekvalentiškumo gali turėti žymią terapinę reikšmę. Taigi yra tam tikros situacijos, kur buldozeriu važiuoti negalima. Mes turime tyrimus, kurie padaryti Olandijoje, kad penkiasdešimt vienas procentas pacientų, kuriems buvo pakeistas vaistas, liko nepatenkinti ir patyrė šalutinius poveikius. Pacientai negeria jų ne todėl, kad nenori, bet dėl to, jog nepasitiki, nes vietoj žalios tabletės gavo raudoną. Turime ir kitą pavyzdį: Prancūzijoje vaistininkai yra skatinami vyresniems nei septyniasdešimt metų pensininkams nekeisti vaisto, nes tokio amžiaus žmonės nepasitiki pokyčiais. Jiems pakeistas vaistas nekenkia, bet jie psichologiškai tuo pakeitimu nepasitiki“, - sako I.Trečiokienė.
Viceministrė į tokius pavyzdžius atsakė, kad mes esame Šiaurės Europos dalis, kur taikoma visai kitokia praktika nei pietinėse valstybėse.

Ragina mažinti kainas
Apie tai, kad generiniai vaistai neveikia arba sukelia nepageidaujamas reakcijas, specialistės teigimu, sunku patikėti, mat šios nėra registruojamos. Pernai buvo pranešta apie 750 nepageidautinų vaistų reakcijų. „Lietuva priklauso Europos Sąjungai, todėl mūsų šalyje registruoti vaistai yra autorizuoti visoje bendrijoje. Jei sakome, kad jie blogi pas mus, vadinasi, jie blogi ir kitose šalyse narėse. Problema ta, kad pas mus farmakologinis budrumas nepopuliarus“, - sako S.Stankevičiūtė.
Po šių pranešimų A.Matulas siūlė į kitą komiteto posėdį pakviesti pacientus, kurie yra nukentėję nuo vykdomos vaistų politikos. Kilus klausimui, kiek žmonių negavo sau įprastų vaistų, kurie dėl nesumažintos kainos iškrito iš Kompensuojamųjų kainyno, paaiškėjo, kad tokių duomenų niekas iš principo nerenka. Tačiau viceministrė pažadėjo, kad metų pabaigoje turės bent preliminarius duomenis.

„Reguliuojame ne tik kainas, bet ir pacientų priemokas. Lėšos, kurios yra sutaupomos, skiriamos naujoms priemonėms bei naujiems vaistams kompensuoti ir finansinei pacientų naštai mažinti. Vaistų vartojimo įpročiai ir metodikos artėja prie išsivysčiusių Šiaurės vakarų šalių. Projektas, kuris artimiausiu metu atkeliaus į Seimą, - sveikatos draudimo pakeitimas, kuris leis mažas pajamas gaunantiems pacientams už vaistus neprimokėti iš viso“, - teigė viceministrė.
Savo ruožtu komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ragino vaistų gamintojus būti socialiai atsakingu verslu, mažinti kainas ir patekti į kainyną, taip kuriant platesnį vaistų pasirinkimą pacientams.

---

 
Komentaras
Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė:

- Posėdžio metu buvo išsakyta ir gerų minčių dėl generinių vaistų vartojimo. Daugelis šalių skatina jų vartojimą. Tačiau vaistų gamintojams turėtų būti suteiktos platesnės galimybės patekti į kainyną. Kuo daugiau jų pateks, tuomet bus realizuota paciento teisė pasirinkti ir įsigyti jam reikiamą gydytojo paskirtą vaistą. Kitas svarbus momentas - kad valstybė kompensuoja bazinę vaisto kainą. Taigi, jeigu pacientas nesutinka su siūlomu jam vaistu, jis privalo turėti teisę primokėti skirtumą.
 
Vaistų sąrašas turėtų būti platus. Šiuo laikotarpiu jis yra susiaurėjęs, todėl pastebime požymių, kad ateityje kainos gali pakilti, o gamintojai netiekti kai kurių vaistų, blogiausia - pasitraukti iš rinkos. Daugiau sudėtinių vaistų turėtų patekti į Kompensuojamųjų vaistų kainyną. Mes vis akcentuojame, kad gydo veiklioji medžiaga. Tačiau problema ta, kad už vaistus, pavyzdžiui, su ta pačia veikliąja medžiaga, kurie nepatenka į kainyną, pacientai turi mokėti visą kainą. Mes sutinkame su didžia dalimi dabar galiojančių dalykų, tiek dėl mažinamų paciento priemokų, bet reikia plėsti ribas ir leisti į kainyną patekti didesniam gamintojų ir vaistų skaičiui. Suteikti pacientams teisę rinktis iš plataus sąrašo ir kompensuojant bazinę vaisto kainą, leisti primokėti kainos skirtumą už jam reikalingą vaistą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!