Nepasitikėjimo veiksnys „Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus, su kuriais susiduriu ir klinikinėje praktikoje, ir bendraudama su studentais, ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Visuomenė nesuprantama, kas yra inovatyvus, generinis ir kas yra etinis vaistai. Liūdna, kad net ir specializuotoje spaudoje vaistininkams, medikams tenka skaityti straipsnius, kad įvedus naują vaistų politiką pacientai turi tenkintis pakaitalais. Tai - netiesa, nes vaisto molekulė, kuri prieš dvylika metų buvo sukurta, praėjus patento galiojimo terminui lieka ta pati“, - sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento vaistų kompensavimo ir vaistų politikos vyriausioji specialistė gydytoja farmakologė Simona Stankevičiūtė. Vilniaus universiteto farmaekoeknomikos mokslininkė Indrė Trečiokienė teigia, kad reikėtų nenuvertinti ir pagalbinių medžiagų, mat jos suteikia vaistui formą, dėl to jis gali būti, pavyzdžiui, ilgesnio veikimo. „Pagalbinės medžiagos yra labai svarbios farmakokinetikai. Be to, kai kalbame apie bioekvalentiškumą, turime siauro terapinio pločio vaistus, kurių tam tikrą dozę ir formą gydytojas per ne vienerius metus atrinko pacientui. Ir staiga tuos siauro terapinio pločio vaistus pakeičiame. Veiklioji medžiaga - ta pati, bet tie keli procentai bioekvalentiškumo gali turėti žymią terapinę reikšmę. Taigi yra tam tikros situacijos, kur buldozeriu važiuoti negalima. Mes turime tyrimus, kurie padaryti Olandijoje, kad penkiasdešimt vienas procentas pacientų, kuriems buvo pakeistas vaistas, liko nepatenkinti ir patyrė šalutinius poveikius. Pacientai negeria jų ne todėl, kad nenori, bet dėl to, jog nepasitiki, nes vietoj žalios tabletės gavo raudoną. Turime ir kitą pavyzdį: Prancūzijoje vaistininkai yra skatinami vyresniems nei septyniasdešimt metų pensininkams nekeisti vaisto, nes tokio amžiaus žmonės nepasitiki pokyčiais. Jiems pakeistas vaistas nekenkia, bet jie psichologiškai tuo pakeitimu nepasitiki“, - sako I.Trečiokienė. Viceministrė į tokius pavyzdžius atsakė, kad mes esame Šiaurės Europos dalis, kur taikoma visai kitokia praktika nei pietinėse valstybėse. Ragina mažinti kainas Apie tai, kad generiniai vaistai neveikia arba sukelia nepageidaujamas reakcijas, specialistės teigimu, sunku patikėti, mat šios nėra registruojamos. Pernai buvo pranešta apie 750 nepageidautinų vaistų reakcijų. „Lietuva priklauso Europos Sąjungai, todėl mūsų šalyje registruoti vaistai yra autorizuoti visoje bendrijoje. Jei sakome, kad jie blogi pas mus, vadinasi, jie blogi ir kitose šalyse narėse. Problema ta, kad pas mus farmakologinis budrumas nepopuliarus“, - sako S.Stankevičiūtė. Po šių pranešimų A.Matulas siūlė į kitą komiteto posėdį pakviesti pacientus, kurie yra nukentėję nuo vykdomos vaistų politikos. Kilus klausimui, kiek žmonių negavo sau įprastų vaistų, kurie dėl nesumažintos kainos iškrito iš Kompensuojamųjų kainyno, paaiškėjo, kad tokių duomenų niekas iš principo nerenka. Tačiau viceministrė pažadėjo, kad metų pabaigoje turės bent preliminarius duomenis. „Reguliuojame ne tik kainas, bet ir pacientų priemokas. Lėšos, kurios yra sutaupomos, skiriamos naujoms priemonėms bei naujiems vaistams kompensuoti ir finansinei pacientų naštai mažinti. Vaistų vartojimo įpročiai ir metodikos artėja prie išsivysčiusių Šiaurės vakarų šalių. Projektas, kuris artimiausiu metu atkeliaus į Seimą, - sveikatos draudimo pakeitimas, kuris leis mažas pajamas gaunantiems pacientams už vaistus neprimokėti iš viso“, - teigė viceministrė. Savo ruožtu komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ragino vaistų gamintojus būti socialiai atsakingu verslu, mažinti kainas ir patekti į kainyną, taip kuriant platesnį vaistų pasirinkimą pacientams.L.S. skaičius 27 - tiek proc., žada Sveikatos apsaugos ministerija, mažės vaitų priemokos pacientams.
Komentuoti: