Vaistų kainų realybė pasiklydusi tarp interesų ir ambicijų

Evelina Machova
2016-07-07
Sunkiomis ligomis sergantys žmonės Lietuvoje permoka už vaistus, pagamintus pagal seną technologiją. Tokia frazė nuskambėjo antradienį pristačius farmacininkų užsakytą tyrimą. Kaip teigia Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje Sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ (LAWG) vadovė Rūta Pumputienė, medicinos naujovėms skirtas lėšas „praryja“ generiniai ir patentą praradę vaistai. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tikina, jog 78 proc. kompensuojamųjų vaistų kainos Lietuvoje yra mažesnės nei kitose Europos šalyse. O kalbos, kad šalyje vaistų kainos yra per didelės, - mitas.
Vaistų kainų realybė pasiklydusi tarp interesų ir ambicijų
LAWG užsakymu atliktas unikalus tyrimas leido objektyviai įvertinti situaciją ir nustatyti, kad kasmet valstybė „seniems“ vaistams kompensuoti iš PSDF biudžeto išleidžia 60 milijonų eurų daugiau, nei galėtų.

Faktas
Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas kompensuojamųjų 842 vaistų mažmeninių kainų palyginimas su 25 Europos šalių mažiausių kainų vidurkiu nustatyta, kad 662 (78 proc.) vaistų kainos Lietuvoje yra mažesnės už Europos 25 šalių mažiausių kainų vidurkį.

 
Pacientai - politikų ambicijų įkaitai
„Valdininkai nejaučia empatijos pacientams, negerbia gydytojų nuomonės... Mano patirtis skaudi, bet kartu ir optimistiška. Esu gyva, nes gavau inovotyvų gydymą, tačiau ne visiems taip pasiseka. Liūdna, kad gydymą skiria ne gydytojas, o Sveikatos apsaugos ministerija. Ji nustato, kokiais vaistais, gydymo metodais būsi gydomas. Tiesa, prireikus brangaus gydymo dažnai girdime valdininkų atsikalbinėjimus – biudžeto trūkumas.
 
Mano nuomone, racionaliai paskirstyti lėšas inovatyviam gydymui neįmanoma dėl politikų, Sveikatos apsaugos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų ambicijų. Kai kurioms ligoms neskiriami ne tik inovatyvūs vaistai, bet ir generiniai. Nekompensuojamos kai kurios gyvybiškai svarbios chemoterapijos procedūros, tarkim, sergant kiaušidžių vėžiu. Lėšų inovatyviam gydymui galima rasti, bet panašu, kad tam nėra valdininkų noro“, - asmenine patirtimi dalijasi Pacientų asociacijos „Onkologija.lt“, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narės, prezidentė Zita Zamžickienė.

Moteris pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta aiškių įrodymų apie gydymo efektyvumą, o valdininkai nerodo iniciatyvos kurti ligų registrus, kurie padėtų įvertinti gydymo efektyvumą ir racionaliai paskirstyti lėšas.
„Nuolatinis valdininkų pasiteisinimas - lėšų stygius. Atsikalbinėdami kaip argumentus jie naudoja neaiškios kilmės duomenis, skaičius, manipuliuoja statistika ir nepateikia tyrimų šaltinių“, - piktinasi Z.Zamžickienė.


Trūksta skaidrumo

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai Aurelija Juškevičienė
, buvusi ilgametė farmacinės kompanijos „Eli Lilly Lietuva“ vadovė, sako, kad dabartinė vaistų kompensavimo tvarka - dirbtinai sudėtinga ir neskaidri. „Turbūt daugeliui gali pasirodyti labai keista, kad Nacionalinis vėžio institutas praktiškai neperka inovatyvių vaistų. Ir ne todėl, kad nenori jų naudoti, paprasčiausiai tam neturi pinigų.
 
Inovatyvių vaistų šiek tiek gauname iš centralizuotų pirkimų, bet jų tikrai visiems nepakanka, dalis gaunama iš farmacinių kompanijų paramos. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį, tą galiu pasakyti iš patirties, kompanijų požiūris į Lietuvą pasikeitė. Esame priskiriami prie finansiškai gerai save aprūpinančios šalies, todėl farmacinių kompanijų parama inovatyviais vaistais kasmet mažėja ir linkstama prie to, jog ji nebereikalinga.
 
Tiesa, man keista, kad valstybė, nutarusi kompensuoti ypač brangų šiuolaikinį gydymą, vėliau visiškai nebesidomi sprendimo pasekmėmis ir nauda pacientui. Ar iš tikrųjų buvo pasiektas norimas efektas? O pacientas, visą gyvenimą nesirgęs ir sąžiningai mokėjęs mokesčius į valstybės biudžetą, sunkios ligos atveju priverstas parduoti savo nekilnojamą turtą, išleisti paskutines santaupas ar maldauti valdininkų, kad jie suteiktų galimybę gauti gydymą, kurį tokiu atveju laisvai gauna estas, lenkas ar vengras, nekalbu jau apie daną, olandą ar italą“, - tvirtina A.Juškevičienė. 
 
Profesinių paslaugų bendrovės EY atliktas tyrimas atskleidė, kad valstybė ir pacientai išleidžia milžiniškus pinigus, kuriuos galėtų skirti pažangiam gydymui. Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių šalių Europos Sąjungoje pagal naujų vaistų prieinamumą.
„Jeigu gydytojas gydydamas pacientą padaro klaidą, visi žino, kad jis už tai atsakingas. O valdininkas už neprofesionalumą ir padarytas klaidas dažniausiai atsakomybės išvengia. Manau, kad pernelyg ilgai toleruojame tokią sistemą“ – įsitikinus Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai.

Sutaupytų 60 mln. eurų

„Sumažinus generinių ir patentą praradusių, kitaip vadinamų „senų“, vaistų didmeninę kainą iki žemiausios kainos Europoje, pacientai vaistams per metus galėtų išleisti 69,533 mln. eurų mažiau, o poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per tą patį laikotarpį galėtų siekti 60,138 mln. eurų“, - sako Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje Sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ (LAWG) vadovė Rūta Pumputienė.

LAWG vadovės teigimu, didžiausia dalis PSDF biudžeto skiriama „seniems“ vaistams kompensuoti, net jei jie nėra efektyvūs arba gaunama vertė neatitinka išlaidų. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkai nesistengia, kad tokių vaistų vartojimas būtų racionalus. R.Pumputienės įsitikinimu, iki šiol vykdytos vaistų kainų mažinimo priemonės buvo neefektyvios.
 
„Įvairios institucijos iki šiol dažnai pateikdavo skirtingas ir konkrečiais skaičiavimais neparemtas nuomones dėl vaistų kainų mažinimo ir PSDF biudžeto perskirstymo. Trūkdavo tikslingumo ir naudos kriterijų. LAWG užsakymu atliktas unikalus tyrimas leido objektyviai įvertinti situaciją ir nustatyti, kad kasmet valstybė „seniems“ vaistams kompensuoti iš PSDF biudžeto išleidžia 60 milijonų eurų daugiau, nei galėtų“, - dėsto R.Pumputienė.
 
Pasak R.Pumputienės, pirmiausia būtina keisti šiuo metu galiojantį „naujų“ ir „senų“ vaistų kainų reglamentavimą. „Naujų“ ir „senų“ vaistų kainoms reguliuoti negali būti taikomi tie patys principai, kadangi skiriasi šių vaistų kainodaros ypatybės. Didžiąją originalių vaisto kainos dalį sudaro preparato sukūrimo ir tyrimų išlaidos, o „senų“ vaistų atveju tokių išlaidų visiškai nėra.

 
LAWG vadovė atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, tačiau socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes valstybė turi apsaugoti nuo priemokų. Siekiant visus pacientus apsaugoti nuo priemokų ir jų nuolatinio augimo, taip pat būtina keisti ir bazinės vaisto kainos skaičiavimo metodiką.
 
Brangūs vaistai tik mitas?
„Viena svarbiausių aukštų „senųjų“ vaistų kainų priežasčių yra tai, kad dabar įsigalėjęs jų kainų reguliavimas neskatina efektyvios konkurencijos. Be to, Lietuvoje, vertinant tokių vaistų kainas, žiūrima tik į vadinamąsias referentines šalis, kuriose šie medikamentai irgi yra brangūs.
 
Pavyzdžiui, Skandinavijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse „senų“ vaistų kainos yra gerokai mažesnės, tačiau kainų lyginimo, arba referavimo, atžvilgiu pasirenkamos kitos šalys. Pasirinkus tinkamas šalis kaip naujus atskaitos taškus, būtų galima smarkiai sutaupyti PSDF biudžeto lėšas ir tai neturėtų įtakos pacientų priemokoms“, - teigia tyrimo autorius Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės EY gyvybės mokslų ekspertas.
 
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Juras Požela teigia, kad ministerijos atliktas tyrimas ir objektyvūs duomenys aiškiai rodo, jog senesni generiniai vaistai yra visada pigesni už inovatyvius vaistus, nes vadovaujantis nustatyta tvarka, generiniai vaistai turi būti ne mažiau kaip 50 proc. pigesni už analogiškus inovatyvius preparatus.


Komentarai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė:


- Žmones piktina, kai paskelbia vaistų kainyną ir sako, kad sumažėjo bazinė kaina trim šimtams vaistų. Kas yra ta bazinė kaina? Žmonės supranta, kad vaistai atpinga. Bet iš tikrųjų nieko panašaus. Tai valstybė susimažino kompensavimo lygį, o žmogui priemoka išaugo. Dalį problemų galima išspręsti ministro įsakymais, tačiau niekas nesikeičia daug metų.
 
Abejonių kelia ir Farmacijos departamento kompetencija. Kitas opus klausimas - dėl vaisto terapinės vertės. Būna atvejų, kad vaistai kompensuojami kitose šalyse ir skiriami pacientams, o mūsų valdininkai kažkodėl iš naujo atlieka terapinės vertės vertinimus ir nusprendžia, kad ji nėra tokia gera, tad vaistai pacientams nekompensuojami.
 
Todėl skiriame senus vaistus ir gal ne visai efektyvius. Norint, kad situacija pasikeistų, reikia labai gerai pakratyti valdininkus. Be to, kompensuojamų vaistų sąraše esantiems vaistams turi būti nuolat atliekamas efektyvumo vertinimas, ar iš tiesų tie vaistai duoda tokį efektą, kokio tikimės. Valstybė turi užtikrinti, kad pacientas gautų efektyvų ir šiuolaikinį gydymą, o ne būtų farširuojamas senais vaistais.

Žinoma, Lietuvos rinka - maža ir reikia aktyviai derėtis, bendradarbiauti vaistų pirkimuose su kitomis Baltijos šalimis. Kiek žinau, tai bandoma daryti. Kodėl kitose šalyse susitvarkoma, o Lietuva kaip užkeikta negali? Tai - didelis galvos skausmas Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkams, kurie, kaip matome, atsakomybės už sprendimus, neprisiima.

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:

- Negalime dabar esančios vaistų kompensavimo sistemos paversti karo lauku tarp inovatyvius ir generinius vaistus gaminančių kompanijų. Pateiktas pasiūlymas peržiūrėti referentinių valstybių sąrašą. Tačiau šiuo metu yra parinktos šalys, kur veikia panaši vaistų kompensavimo sistema kaip pas mus. Jei bandytume lygintis su olandais, kur yra visiškai skirtinga sistema, vargu ar pasiektume norimo efekto.
 
Olandijoje vaistinėje negalima taip kaip pas mus pasirinkti vaisto su ta pačia veikliąją medžiaga, iš kelių variantų, nes ten yra vienas vienintelis pigiausias variantas. Jie skelbia konkursus ir laukia pasiūlymų, kieno vaistas toje grupėje bus pigiausias. Kiekviena šalis turi savo specifiką, todėl ir šis farmacininkų tyrimas, mano nuomone, ne visai tikslus. Be to, turime atsižvelgti ir į pacientų poreikius.
 
Negalime orientuotis tik į inovatyvius vaistus, nes didžiausios išlaidos pas mus tenka kardiologinių vaistų sektoriui. Tačiau čia žmonės daugiausiai vartoja „senus“ vaistus, kurie jau kompensuojami ilgą laiką ir poreikis jų yra didžiulis. Tikrai nesame pati geriausia šalis pagal vaistų prieinamumą, tačiau nesame ir pačiame gale, kaip kartais bandoma pateikti.
 
Kalbos kad pavyktų sutaupyti apie šešiasdešimt milijonų eurų, yra labai optimistinės – maksimumas, kurį galima būtų pasiekti idealiai įgyvendinus tikslus. Tačiau vertinant realiai, nes ir po dabar padarytų sprendimų ir pasikeitusių taisyklių paskelbus naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną pavyks sutaupyti apie dešimt milijonų eurų, kurie bus investuojami į inovatyvius vaistus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris