Verslas galimybę prekiauti nereceptiniais vaistais degalinėse ir parduotuvėse svarstys rudenį. Kol kas apie sprendimų naudą jo sumanytojai kalba bendromis frazėmis. Aiškių taisyklių, kaip tą daryti, nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad pradėjus nereceptiniais vaistai prekiauti parduotuvėse ne tik pagerės jų prieinamumas, bet ir sumažės kaina. Tiesa, dėl pastarojo dalyko verslas abejoja.
Verslas svarsto galimybes
Aljanso „Aibė“ valdybos narys Eimutis Radžvilas sako, kad praktika, kai nereceptiniais vaistais prekiaujama parduotuvėse ir degalinėse, užsienio šalyse jokia naujiena. „Svarstome galimybę prekiauti ir nereceptiniais vaistais. Kadangi didžioji dalis mūsų parduotuvių yra kaimiškuose regionuose, kur kartais nebūna net ir vaistinės, manau, galėsime padėti žmonėms įsigyti pačių paprasčiausių vaistų. Tiesa, reikia dar gerai įvertinti, kokios bus sąlygos, nes šiandien, kalbant iš verslo pusės, dar gana daug nežinomųjų“, - tikino E.Radžvilas.
Savo ruožtu Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kuriai priklauso KOOPS prekybos sistema, vadovas Raimondas Koreiva sako, jog galimybė prekiauti nereceptiniais vaistai dar išsamiai nėra svarstyta. „Atvirai sakant, dar nežinome, ar nuo sausio imsimės prekybos vaistais. Tai nėra vienareikšmiškas klausimas. Esame turėję šiek tiek patirties su maisto papildų prekyba, bet šiuo atveju kalbame apie kur kas sudėtingesnius preparatus. Vadinasi, reikės apmokyti darbuotojus. Reikia įsigilinti į taisykles“, - sako R.Koreiva
„Dabar pas mus pats darbymetis, tad išsamiau prekybą vaistais svarstysime rudenį. Tačiau kol kas vieningos nuomonės, kad mums būtina tai daryti, nėra. Galbūt šis sprendimas naudingesnis degalinėms, kur daug pravažiuojančių žmonių. Mes gi nelabai tikime, kad kaime bus didelis šių vaistų įsigijimo parduotuvėse poreikis“, - svarsto Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kuriai priklauso KOOPS prekybos sistema, vadovas Raimondas Koreiva.
Ar mažės kainos?
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė sako, jog degalinių tinklai tikrai planuoja po Naujųjų metų asortimentą papildyti nereceptiniais vaistais. Tiesa, kol kas dar laukia, kokios bus tokios prekybos taisyklės. „Visų pirma tai bus tikrai patogiau žmogui. Juk pasitaiko atvejų, kai važiuojant suskausta galvą ar atsiranda virškinimo problemų. Ar iš to degalinės turės didelį pelną? Tikrai ne. Šiuo atveju mes kalbame tik apie patogumą žmogui“, - sako D.Jokšienė.
Didelio uždarbio iš prekybos vaistais nesitiki ir E.Radžvilas. „Tikrai nemanau, kad kaimelyje, kur yra du šimtai gyventojų, galima parduoti tiek nereceptinių vaistų, kad susikrautum didelį pelną. Tai tiesiog nerealu. Kiek gi žmogui „angliuko“ ar tablečių nuo gerklės skausmo reikia? Suprantu, kodėl vaistinės nepatenkintos tokiu sprendimu, nes atsiras daugiau rinkos žaidėjų, bet abejoju, ar jos dėl to labai nukentės“, - svarsto E.Radžvilas.
Pasiteiravus, ar atsiradus didesnei konkurencijai sumažės, kaip žada Sveikatos apsaugos ministerija, vaistų kainos, D.Jokšienė sako, kad tokia galimybė yra. O aljanso „Aibė“ valdybos narys linkęs abejoti ir sako, jog viskas priklauso nuo to, ar į rinką ateis nauji vaistų tiekėjai. „Jei pirksime vaistus iš tų pačių tiekėjų, kurie juos tiekia ir vaistinėms, kodėl turėtų kainos mažėti? Suprantu, jei į rinką ateitų nauji tiekėjai, tuomet atsirastų konkurencija tarp jų. Priešingu atveju, abejoju, ar kainos keisis. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo derybų“, - teigia E.Radžvilas.
Svarbu, kad vartotų racionaliai
Siekiant tinkamai reguliuoti tokią prekybą siūloma šią veiklą licencijuoti, taip pat leisti parduoti ne visus nereceptinius vaistus, o tik tokius, kurie įrašyti į specialų sąrašą. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, alternatyvių prekybos vietų atsiradimas sudarys daugiau galimybių pacientams rinktis, kaip jiems patogiau įsigyti vaistus tais atvejais, kai nėra arti dirbančios vaistinės, tačiau šių vaistų pacientui reikia nedelsiant.
SAM pateikia pavyzdį: nakties metu prireikia vaistų nuo skausmo. Tikėtina, kad jais norės prekiauti visą parą dirbančios parduotuvės ar kitos mažmeninės prekybos vietos, esančios ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kuriose žmonės bet kada gautų jiems reikalingą vaistą. Įvertinus tai, kad vaistai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti sveikatai, svarbu ne tik sudaryti jiems sąlygas patogiau įsigyti reikiamų vaistų, bet ir užtikrinti, kad pacientas mažmeninėje vaistų prekybos įmonėje įsigytus vaistus vartotų racionaliai bei saugiai, nurodo SAM.
Tarp kitko
Kai kurie nereceptiniai vaistai nedidelėmis pakuotėmis nuo kitų metų galės atsirasti Lietuvos maisto prekių parduotuvėse ir degalinėse. Kartu įteisintos valstybinės vaistinės ligoninėse bei suteikta galimybė receptiniais vaistais prekiauti ir internetu.
„Farmacijos įstatymų pakeitimo pakete yra trys svarbios dedamosios, trys naujovės – suteikiama galimybė paprasčiau įsigyti vaistus dienos stacionaro pacientams ligoninėse, nes jos įgis labai seniai laukiamą galimybę atsidaryti ligoninėse savas vaistines, taip pat įteisinta nuotolinė prekyba elektroniniais receptais išrašytais vaistais bei liberalizuojama prekyba nereceptiniais vaistais nedidelėmis pakuotėmis, kad žmonės turėtų platesnes galimybes įsigyti paprasčiausių vaistų nuo galvos ar dantų skausmo“, - teigė po priėmimo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Ministras ir kiti valdančiųjų atstovai įsitikinę, kad visos šios priemonės „didins vaistų prieinamumą bei konkurenciją farmacijos srityje, kartu prisidės prie preparatų kainų sumažinimo“.
Vienas svarbiausių ir ilgiausiai diskutuotų Farmacijos įstatymo pakeitimų numato dalinį prekybos nereceptiniais vaistais liberalizavimą. Seimo priimtuoju projektu leidžiama nereceptiniais vaistais prekiauti prekybos centruose, degalinėse bei kitose mažmeninės prekybos vietose.
Parduotuvėse ir degalinėse nuo kitų metų sausio 1 d. bus galima įsigyti vaistų:
nuo temperatūros,
nuo skausmo,
nuo uždegimo,
skrandžio rūgštingumą mažinančių,
nuo alergijos,
nuo gerklės skausmo,
antiseptikų (žaizdoms dezinfekuoti).
Komentuoti: