Kaip teigia Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys, jau senokai kilo būtinybė nuo pirmųjų valandų į ligoninę patekusį per anksti gimusį naujagimį ne tik gydyti ir slaugyti, bet ir padėti jam greičiau adaptuotis aplinkoje, sveikti, pasivyti bendraamžius, o neišnešiotuko tėvams – nepasimesti, nenusivilti, nenuleisti rankų, o viltingai ir sąmoningai įsitraukti į profesionalų darbą, mokytis iš pažiūros paprastų, bet naujagimiui itin svarbių dalykų. 
 
Vaikų ligoninės neonatologai norą per anksti gimusio vaikelio raidos problemas patikėti tarpdisciplininei komandai brandino jau seniai: jis atsirado iš poreikio susisteminti turimas žinias ir veiksmus, kurie iki šiol buvo atliekami nesistemingai. „Kartais, iškilus problemų, pabendrauti su naujagimio tėvais ateidavo psichologas, kviesdavome ergoterapeutą, buvo ir neišnešioto naujagimio raidos elementų vertinimo, tačiau kompleksinio požiūrio į ankstyvąją vaiko raidą trūko“, – prisimena dr. A.Liubšys.
 
Komandos veiklos principus, gaires suformuoti padėjo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Laima Mikulėnaitė.
Vaiko raidos centre dirbusi, dabar grupės koordinatorė vaiko raidos specialistė Karolina Petrauskienė šiandien jau rengia ir adaptuoja specialias skales naujagimių raidai vertinti. Atlikusi vertinimą, ji teikia tam tikras rekomendacijas ergoterapeutui, psichologui, gydytojui neonatologui. Iš ligoninės išrašant naujagimį įvertina, ar priemonės, taikytos dirbant su naujagimiu ir tėvais, buvo efektyvios. 
 
Ergoterapeutė Judita Dovydėnaitė padeda mamai parinkti tinkamą žindymo padėtį, moko skatinti vaiko čiulpimo refleksą, nes per anksti pasaulį išvydęs kūdikis nemoka žįsti ir čiulpti. Ergoterapeutė rūpinasi, kad naujagimiui būtų parinkta speciali vaisiaus padėtį motinos gimdoje primenanti padėtis, kad mažyliui būtų lengviau kvėpuoti, patogiau miegoti. Ji moko, kaip pritaikyti kūdikiui aplinką, sumažinant triukšmo ir kitų nemalonių stimulų lygį, aiškina, kaip mama turi bendrauti su kūdikiu, kalbėti, dainuoti. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje taikoma muzikos terapija. 
 
Nors, kaip teigia ergoterapeutė J.Dovydėnaitė, neišnešiotukas atrodo toks trapus, kad neretai mamos bijo paimti jį į rankas, jos tikslas yra išmokyti mamą vaikelį liesti, guldyti ant krūtinės, dėti prie krūties, mokyti žindyti. Mama turi išmokti atpažinti naujagimio streso požymius ir jam padėti.  
 
Psichologo vaidmuo komandoje – taip pat labai svarbus. Mamos, patekusios į ligoninės Neonatologijos centrą, neretai turi psichologinių problemų, patiria daug sumaišties, neigiamų jausmų, nes laukė sveiko, išnešioto vaikelio, o susidūrė su realybe, kai reikia tam tikro išmanymo ir gebėjimo spręsti sergančio vaiko problemas. Su tėvais dirbančios psichologės Ievos Sidaravičiūtės pareiga rasti kontaktą su mama, paguosti, išklausyti, kad mama ligoninėje jaustųsi kiek įmanoma komfortiškiau, o jeigu mama neranda deramo kontakto su gydančiu gydytoju, psichologės uždavinys – pagerinti, sutvirtinti specialisto ir tėvų bendradarbiavimą. Yra žinoma, kad ramesnė, pozityviai nusiteikusi mama netiesiogiai padeda vaikui augti ir sveikti.
 
Iš Neonatologijos, Vaiko raidos ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrų bendradarbiavimo gimusią ankstyvojo raidos skatinimo specialistų komandą vienija bendras tikslas: siekti, kad Vaikų ligoninė taptų dar palankesnė sergantiems naujagimiams ir jų šeimoms.