Labai turtingi arba kvaili 
Nors nepailstama uoliai kartoti, kad vaikų sveikata – vienas svarbiausių prioritetų, valdininkų užmojai iš pirminės grandies išstumti pediatrus rodo visai ką kita. Dėl to ne vienerius metus į valdžios įstaigų duris bergždžiai beldęsi pediatrai šį antradienį vėl buvo priimti Seime.
„Pabrėžėme, jog reiktų dar kartą atlikti analizę, kad pediatrai pirminėje grandyje galėtų dirbti nebūtinai kaip komandos nariai. Pokalbis buvo gana konstruktyvus ir kaip to rezultatą paruošime raštą Seimo pirmininko vardu, kad problemos turėtų būti svarstomos tiek Seime, tiek ministerijos lygmeniu“, – įspūdžiais po susitikimo su Viktoru Pranckiečiu ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene dalijosi VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
 

„Lietuvoje pirminėje grandyje pediatrai dirbo nuo seno. Ir kaip bepažiūrėsi – tiek iš ekonominės, tiek profesinės pusės – panaikinti juos buvo didelis žingsnis atgal. Aklai nėrėme į Vakarus perimdami modelį iš skandinavų, nors jie patys gūžčiojo pečiais – arba mes labai turtingi, arba kvaili, nusprendę pediatrus perkvalifikuoti į šeimos gydytojus. Jie tiesiog turėjo kitokią sistemą. Savo ruožtu daugelyje Europos šalių vaikų sveikata pirminėje grandyje rūpinasi pediatrai. Pavyzdžiui, Amerikoje per pastaruosius 10–15 metų jų padaugėjo net trečdaliu, net kuriasi atskira pediatrinė komanda“, – argumentų, kodėl buvo sugriauta pasiteisinusi sistema, nerado Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

 
Įžvelgia diskriminaciją
Anot pašnekovo, problema ta, kad poliklinikoje, ambulatorinėje grandyje pediatras gali dirbti, bet ne atskirai, o komandoje, kurią sudaro chirurgas, akušeris, terapeutas ir pediatras. Tačiau jei komanda nepilna, pavyzdžiui, trūksta terapeuto, kurių dabar atskirai niekas neberuošia, pediatras vienas dirbti negali. „Norint įsteigti pirminės vaikų sveikatos priežiūros kabinetą, to padaryti negali, nes Ligonių kasos su tavimi nesudarys sutarčių ir taškas“, – sakė jis.
V.Urbono manymu, keistai atrodo, jog jei tą patį vaiką žiūri šeimos gydytojas, jis, priešingai nei pediatras, gauna priedą.
 
„Gyvename iškreiptų veidrodžių šalyje. Valstybė brangiau moka šeimos gydytojui, nors jis vaikų ligų mokosi tris keturis mėnesius, kai pediatras tą daro mažiausiai ketverius metus, specialistas – ir penkerius šešerius metus. Dėl milžiniško tempo šeimos gydytojai retai atvyksta į vaikų ligoms skirtas konferencijas, – kalbėjo jis. – Jau išaugome iš garažėlių lygio, kur tas pats meistras taiso ir mersedesus, ir žiguliukus. Vaikų ir suaugusiųjų ligos savo eiga, paplitimu labai skiriasi. Sunku vienam gydytojui aprėpti viską nuo dantų dygimo iki pirmųjų Alzheimerio požymių. Taigi ir ateities medicina ta, jog pacientus specialistai turėtų gydyti pagal atskiras amžiaus grupes. Susiaurinus domėjimosi sritį automatiškai auga specialisto kvalifikacija.“
 
Modelis nepasiteisino
V.Usonis priminė, kad Lietuva yra ratifikavusi Vaiko teisių konvenciją, pagal kurią įsipareigojama teikti geriausią įmanoma sveikatos priežiūrą vaikams.  „Tikrai nesakome, kad šeimos gydytojas negali pasirūpinti mažaisiais pacientais, tačiau jam šiandien ir taip tenka per didelis krūvis, biurokratinė našta. Tokiame fone vaikų sveikatos klausimai tampa ne pirmo prioriteto klausimu“, – kalbėjo profesorius.
Jis pabrėžė, kad kur vaikas begyventų, jis turi teisę gauti tą sveikatos paslaugų apimtį, kurią įsipareigojusi teikti valstybė. Tad jei dėl ekonomiškai objektyvių priežasčių savivaldybei neapsimoka išlaikyti gydymo įstaigos ar vaikų skyriaus, negalima viso rūpesčio vaiku perkelti ant šeimos pečių. Iš sutaupytų lėšų savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas: nuvežti vaikus pas gydytoją arba atvirkščiai.
 
„Prieš pasukant šeimos medicinos modelio keliu kalbėta, kad taip gydytojo institucija priartės prie šeimos. Bet to neįvyko. Vaikų mažėja, o didžiųjų miestų ligoninių priėmimo skyriai jais perpildyti – žmonės kreipiasi tiesiai į aukštesnio lygio įstaigą norėdami pakliūti pas specialistus“, – realią situaciją komentavo V.Usonis. – Kiti, negaudami norimos paslaugos valstybinėse įstaigoje, už ją priversti mokėti iš savo kišenės, nors sumoka mokesčius į biudžetą. Augantį pediatrų poreikį pirminėje grandyje tik patvirtina besikuriančios ir sėkmingai besiplečiančios privačios pediatrinės įstaigos.“

---

 
Komentarai
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė:

- Šeimos gydytojo specialybė jau gyvuoja kelis dešimtmečius, ji vis labiau išsigrynina ir įgauna daugiau kompetencijų. Manau, mes ją ir turėtumėme stiprinti. Susitikimo metu buvo pateikta vienpusė statistika, tarptautiniai pavyzdžiai ir suabejota ar šeimos gydytojų rezidentūrai skiriamas pakankamas laikas pediatrijos kompetencijoms įgyti. Tai galbūt reikėtų stiprinti šeimos gydytojo rezidentūros studijų programą ar keisti jos trukmę? Manau, adekvatu, kad dideliuose miestuose, kur didelis gyventojų skaičius, dirbtų šeimos gydytojų komandos, o mažuose miesteliuose, kaimuose, kur vaikų skaičius yra mažas, pakaktų šeimos gydytojo, juk atsiradus didesnei problemai, vaikas siunčiamas konsultuotis į antrinį lygį pas pediatrą. Sutinku, kad šeimos gydytojo kompetencijas reikėtų stiprinti, mažinti su gydytojo funkcijomis nesusijusius darbus. Jei bus pateiktas konkretus pasiūlymas, Sveikatos reikalų komitete jis bus svarstomas, analizuojamas, nagrinėjama tarptautinė praktika, statistika.
 
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė:

- Šeimos gydytojai yra ruošiami prižiūrėti vaikus, atnaujina žinias vykdami į konferencijas, seminarus. Aišku, jeigu vaikas turi didesnių problemų, jam, priklausomai nuo sutrikimo, pagalbą suteikia specializuotos srities pediatras. Tačiau nuo gimimo prižiūrėti sveiką vaiką tikrai gali šeimos gydytojas. Jis gydo tiek močiutę, mamą, vaiką, žino ne tik ligas, bet ir šeimos gyvenseną, kaip ji sprendžia su sveikata susijusias problemas. Tad jei „iškrenta“ vienas narys, kaip tik nebematomas pilnas vaizdas. Kai pas gydytoją patenka jau 18 metų sulaukęs jaunuolis,  gydytojui daug sunkiau, nemačius jo nuo mažens. Be to, kitoks ugdomas ir paciento pasitikėjimas, kai lankosi pas tą patį gydytoją nuo mažų dienų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!